Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Iškils paminklai represuotiems tarpukario ministrams

 
2017 03 31 10:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Į priekį stumiasi idėja įamžinti nužudytų ir represuotų tarpukario Lietuvos vyriausybių narių atminimą. Kitąmet minint valstybės atkūrimo šimtmetį Vilniuje ir Kaune planuojama atidengti jiems skirtus paminklus.

Įamžinti tragiško likimo iškiliausių tarpukario valstybininkų atminimą siekiama daugiau nei dešimtmetį. Tikimasi, kad iki 2018 metų vasario 16 dienos represuotiems ir sušaudytiems 1918–1940 metų ministrų kabinetų nariams bus pastatyti du memorialiniai ženklai-paminklai.

Vienas jų turėtų atsirasti Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės rūmų, kitas – Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, netoli rūmų, kuriuose tarpukariu posėdžiavo ministrai.

Lentelių nebekabins

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Memorialinio departamento direktorės Gintarės Jakubonienės teigimu, idėja įamžinti sušaudytų tarpukario ministrų atminimą kilo Sąjūdžio atstovams. „Mes, centras, pasiūlėme įamžinti visus ministrus, mirusius represijų metu. Vykdomas tyrimas, jis šiuo metu baigiamas“, – pasakojo ji.

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė: "Visi sutinkame, kad istorinės atminties įamžinimo reikia, bet priemones turbūt galime svarstyti.“/ Alinos Ožič nuotrauka
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė: "Visi sutinkame, kad istorinės atminties įamžinimo reikia, bet priemones turbūt galime svarstyti.“/ Alinos Ožič nuotrauka

Anksčiau planuota represuotų valstybės veikėjų atminimą įamžinti specialiomis lentelėmis, jas siūlyta tvirtinti prie ministerijų pastatų. Tačiau kilo ginčų, kur konkrečiai – prie dabar Vilniuje veikiančių ministerijų ar tarpukario ministerijų pastatų Kaune. Galiausiai šios minties atsisakyta ir nuspręsta statyti paminklus.

Su V. Kudirka nekonkuruos

Anot G. Jakubonienės, jau parengti keli projektiniai pasiūlymai, juos ketinama derinti su atsakingomis institucijomis ir asmenimis: Kauno ir Vilniaus savivaldybėmis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio projekto autoriumi ir pan.

Dėl lėšų paminklams statyti kreiptasi į Vyriausybę. Skaičiuojama, kad vieno projekto įgyvendinimas gali kainuoti iki 40 tūkst. eurų.

„V. Kudirkos aikštėje stovi paminklas jam. Su Vilniaus miesto savivaldybe derinsime sąlygas, bet jokiu būdu turime neužgožti šio paminklo ir negalime konkuruoti. Iš mūsų galite tikėtis valstybinės simbolikos ir tikslių istorinių duomenų – šie dalykai tikrai bus“, – patikino G. Jakubonienė.

Parengs specialią parodą

Taip pat planuojama parengti specialią kilnojamąją parodą represuotiems ministrams atminti bei išleisti jiems skirtą specialų leidinį.

Įamžinti represuotų ministrų atminimą, anot G. Jakubonienės, – mūsų pareiga. „Privalome tai padaryti – suteikti teisingą informaciją ir pagerbti tuos žmones. Nemanau, kad vien įamžinimas paminklais yra svarbus. Svarbus visas kompleksas. Todėl stengiamės, kad visuomenei būtų pristatyta kuo išsamesnė informacija“, – sakė ji.

LGGRTC yra parengęs po Lietuvą keliaujančią kilnojamąją parodą, skirtą 77 Sverdlovske sušaudytų valstybės veikėjų atminimui įamžinti. Dienos šviesą išvydo ir specialus katalogas. LGGRTC vadovė Birutė Teresė Burauskaitė yra sakiusi, kad dedamos pastangos įamžinti nužudytų tarpukario veikėjų atminimą ir už Lietuvos ribų.

Netoli Jekaterinburgo (buvęs Sverdlovskas), kur masinėse kapavietėse palaidoti nuo 1936 metų sušaudyti žmonės, tarp jų – ir lietuviai, veikia memorialas, o išmūrytose specialiose sienelėse surašytos nužudytų žmonių, kurių tapatybė nustatyta, vardai ir pavardės. Memoriale veikiančiame muziejuje buvo eksponuota medžiaga apie čia sušaudytus Lietuvos Vyriausybės narius.

Kelia abejonių

Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pažymėjo, kad įamžinti represuotų ministrų atminimą labai svarbu. Tačiau klausimų jai kelia pasirinkta forma – paminklai.

„Nesu tikra, ar tai geriausias sprendimas. Su visa pagarba tiems žmonėms ir jų likimams, manau, kad galėtų būti ir kitų priemonių. Vaizdinių, inovatyvesnių, šiuolaikiškesnių, kurios ne vien statiškai, bet ir kitu būdu patrauktų dėmesį. Tai būtų aktualu jaunajai kartai“, – kalbėjo parlamentarė.

R. Morkūnaitės-Mikulėnienės nuomone, didžiausias paminklas Lietuvai nusipelniusiems žmonėms yra kalbėjimas apie juos, jų darbus, žinių perdavimas aplinkiniams. „Apskritai apie istorinės atminties įamžinimo prasmę nėra ko diskutuoti – visi sutinkame, kad to reikia, bet priemones turbūt galime svarstyti“, – sakė ji.

Represavo tautos žiedą

1942-aisiais Sverdlovsko NKVD valdybos vidaus kalėjimo rūsiuose buvo sušaudyti aštuoni 1918–1940 metų Lietuvos vyriausybių nariai – ministras pirmininkas Pranas Dovydaitis, vidaus reikalų ministrai Petras Aravičius, Antanas Endziulaitis, Zigmas Starkus, susisiekimo ir užsienio reikalų ministras Voldemaras Vytautas Čarneckis, švietimo ministras Kazys Jokantas, krašto apsaugos ministras Juozas Papečkys ir finansų ministras Jonas Sutkus.

Jie palaidoti drauge su kitomis politinių represijų aukomis prie Sverdlovsko esančiame miške. Vien 1942 metais čia buvo sušaudyta daugiau kaip 20 tūkst. žmonių, iš jų 77 – lietuviai.

Nemažai aukšto rango tarpukario Lietuvos veikėjų kalėjo, žuvo arba buvo sušaudyti Rusijos Vladimiro, Tomsko kalėjimuose. LGGRTC duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais ir vėliau buvo represuota apie 40 tarpukario valstybės veikėjų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"