Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Išeinantys metai: pro skirtingus akinius

 
2017 12 22 8:00
Ramūnas Karbauskis: “Darbas nelengvas. Mokomės visi, įskaitant ir mane. Nors klaidų neišvengta, pamokos leidžia tikėtis, kad viskas bus tik geriau.”
Ramūnas Karbauskis: “Darbas nelengvas. Mokomės visi, įskaitant ir mane. Nors klaidų neišvengta, pamokos leidžia tikėtis, kad viskas bus tik geriau.” Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Besibaigiančius metus parlamentinių partijų lyderiai palydi nevienodomis nuotaikomis. Valdančiųjų teigimu, 2017-ieji buvo reikšmingų sprendimų, padėjusių būsimų pokyčių pamatus, metas. Opozicijos akimis, šiemet daugiau kalbėta, nei daryta, todėl tik didėjo visuomenės nusivylimas valdžia.

2017 metų darbų svoris valdančiųjų ir opozicinių partijų vairininkams – skirtingas. Vieni džiaugiasi tautos labui nuvertę kalnus, kiti tikina pasigedę elementaraus visuomenės problemų supratimo. Tačiau viliamasi, kad ateinantys metai bus bent kiek telkiantys siekiant bendrų tikslų ir dirbant kasdienius darbus.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad 2018-ieji bus naujo rinkimų ciklo pradžia. Jų teigimu, partijų veikla suaktyvės, politikai ieškos galimybių reikštis efektyviau.

Didžiausios valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio bei Seimo frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio teigimu, iki šio nė viena ankstesnė valdžia nepadarė tiek, kiek dabartinė valdančioji koalicija per vienus metus.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kiti metai bus naujo rinkimų ciklo pradžia – partijų veikla suaktyvės, politikai ieškos galimybių reikštis efektyviau.

„Per šiuos metus valdančioji koalicija subrendo. Tai aiškiai parodė balsavimas dėl ateinančių metų biudžeto, kurį savo balsais parėmė 84 Seimo nariai. Šis stabilumas ir branda labai svarbi žinia 2018 metams. Gyvename ekonomikos augimo laikotarpiu ir labai svarbu, kad politiniai pokyčiai, nestabilumas to augimo nestabdytų, kad jis būtų tvarus ir tarnautų žmonių gerovei“, – „Lietuvos žinioms“ sakė R. Karbauskis.

Jis džiaugėsi nematantis jokių valdžios nestabilumo ženklų. Anot LVŽS lyderio, šiemet labai aiškiai susiformavo politiniai valstybės gyvenimo prioritetai. Tarp svarbiausių – koncentracija į socialinės atskirties mažinimą (tam skirta 600 mln. eurų), krašto apsaugos finansavimo padidinimas iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Tai labai svarbus žingsnis, iki šiol jo nebuvo žengusi nė viena save patriotiška vadinanti partija. Mes įrodėme, kad saugumas mums rūpi labiau nei konservatoriams. Tai rodo tikrą dabartinės valdžios brandą ir valstybinį požiūrį“, – dėstė R. Karbauskis. Pasak LVŽS lyderio, iki šiol nė viena valdžia net nemėgino imtis sprendimų, kuriuos per metus padarė ši valdžia. „Nieko nedaryti jau negalima, nes kitaip turėsime valstybę, iš kurios išvažiuos visi, kas tik gali. Lietuva turi matyti viltį“, – įsitikinęs „valstiečių“ vadovas.

Jo teigimu, 2018-ieji bus persilaužimo metai – gyventojų pajamos gerokai augs, gyvenimas gerės. „Ateinančiais metais žengsime kur kas didesniais žingsniais, nei galimybės leido tai daryti šiemet. Tai mus džiugina, nors opozicijai nepatinka. Bet žmonės politikus vertins pagal darbus“, – neabejojo R. Karbauskis. Nors nuolat kalamas prie kryžiaus, jis nusiteikęs dirbti taip, kad Vyriausybės sprendimai turėtų Seimo palaikymą. „Darbas nelengvas. Mokomės visi, įskaitant ir mane. Nors klaidų neišvengta, pamokos leidžia tikėtis, kad viskas bus tik geriau“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Valdžia nemato problemų

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis bei Seimo frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis sakė besibaigiančius metus galintis apibūdinti vienu žodžiu „deja“.

„Deja, tai nebuvo metai, kuriuos galėtume pavadinti kokybiško ir skaidraus Seimo darbo metais. Tai nebuvo metai, kurie stebino reikšmingomis valstybės reformomis. Tai nebuvo metai, kai keitėsi žmonių, ypač tų, kurie gyvena varge ir skurde, gyvenimas. Tai nebuvo metai, per kuriuos mūsų ekonomikos variklis būtų įjungtas aukštam ir tolimam skrydžiui“, – „Lietuvos žinios“ kalbėjo G. Landsbergis.

Anot jo, 2017-ieji buvo dar vieni lėto augimo ir stagnacijos metai, kokius jau išgyvenome esant ankstesnei valdžiai. „Seime matėme gausybę beprasmių kovų, kurios neturėjo jokio kito tikslo, kaip tik pats kovos procesas. Tai buvo metai, kai regėjome daugybę Seimo narių moralinio nuosmukio atvejų – nuo Gretos Kildišienės automobilio bėdų ir atsistatydinimo iki Rusijos interesams Seime atstovavusio Mindaugo Basčio apkaltos, nuo Kęstučio Pūko montažinės Seimo viešbučio miegamajame iki Povilo Urbšio pareiškimų, kad nėščios moterys negali pristatyti įstatymų, nuo gausybės smulkaus sukčiavimo atvejų iki rimtų įtarimų, jog valdantieji, spausdami kolegas, galbūt naudojasi kažkokia nelegalia teisėsaugos informacija“, – vardijo TS-LKD pirmininkas.

Gabrielius Landsbergis: "Tai nebuvo metai, kurie stebino reikšmingomis valstybės reformomis. Tai nebuvo metai, kai keitėsi žmonių gyvenimas." / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Gabrielius Landsbergis: "Tai nebuvo metai, kurie stebino reikšmingomis valstybės reformomis. Tai nebuvo metai, kai keitėsi žmonių gyvenimas." / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

G. Landsbergis neslėpė, kad jam apmaudu matyti Vyriausybę, kuri gavo didžiulį žmonių palaikymo mandatą ir pažadėjo maksimalų profesionalumą, tačiau blaškosi, daro šiurkščias klaidas. Politiko žodžiais, kuo toliau, tuo labiau kai kurių ministrų darbas kelia abejonių dėl priimamų sprendimų skaidrumo. „Pripažinsiu, dar metų pradžioje tikėjau, kad tikrai galime sulaukti rimtų švietimo, mokesčių sistemos, sveikatos apsaugos, valstybės valdymo reformų. Todėl net ir dirbdami opozicijoje entuziastingai sakėme – renkite reformas, neškite jas į Seimą, ir jei jums nepakaks socialdemokratų balsų, reformas paremsime mes“, – sakė G. Landsbergis.

Jis teigė galintis įvardyti vos kelias džiugias bendros parlamentinės veiklos akimirkas. „Savo balsais parėmėme urėdijų reformą, sutarėme dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui išsaugojimo, gyrėme valdančiuosius dėl pagaliau peržengtos 2 proc. BVP gynybos finansavimo ribos. Tačiau tai bene visi geri darbai, kuriuos galiu prisiminti“, – tikino TS-LKD lyderis.

Pasak jo, sutarus dėl urėdijų reformos ir PVM lengvatos šildymui išsaugojimo, atrodė, jog gali prasidėti naujas mūsų valstybės politikos etapas, kai valdžia siekia racionalios diskusijos su visomis politinėmis jėgomis, nori, kad ta diskusija tikrai virstų plačios reformų darbotvarkės palaikymu. Tačiau valdžios reakcija buvo priešinga. Esą sulaukta dar didesnio uždarumo, neišgirsta nė vieno kvietimo tartis ir diskutuoti dėl to, kas tikrai svarbu mūsų šaliai.

„Bijau, kad ir ateinantys treji metai nebus tas metas, kai valdžia pagaliau spręs skaudžiausias problemas. Nenoriu tikėti, kad darbų bus dar mažiau, o skandalų – daugiau. Priešingai, vis dar turiu vilties, kad valdantieji atsitokės ir sieksime sutarimo dėl svarbiausių darbų Lietuvai“, – kalbėjo TS-LKD lyderis.

Laukia neramūs laikai

Buvusios valdančiosios, vėliau suskilusios ir opozicine tapusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko Gintauto Palucko akimis, didžiausią poveikį visuomenės savijautai besibaigiančiais metais pirmiausia padarė Nepriklausomybės Akto radimas Vokietijoje. „Šis įvykis turi simbolinę prasmę, tai tarsi žmogaus gimimo liudijimas žmogui. Žinoma, net ir be jo žmogus gerai gyvena, tačiau vis tiek lyg ir kažko trūksta. Tą simbolinę radinio reikšmę sustiprina ir artėjantis šalies valstybingumo šimtmetis“, – sakė G. Paluckas.

Gintautas Paluckas: "Valdančiųjų neatlikti darbai ir visuomenės supriešinimas brukant menkaverčius, esminių problemų nepanaikinančius sprendimus kelia įtampą." / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka
Gintautas Paluckas: "Valdančiųjų neatlikti darbai ir visuomenės supriešinimas brukant menkaverčius, esminių problemų nepanaikinančius sprendimus kelia įtampą." / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Prie svarbesnių šių metų įvykių jis taip pat priskyrė šalies politikos, meno, kultūros bei žiniasklaidos elitą supriešinusį Lukiškių aikštės memorialo konkursą. Anot LSDP vadovo, stebina, kad tai kas kelerius metus vis kartojasi, nepriklausomai nuo to, kokie projektai siūlomi konkursui. „Trečias įvykis – Greta. Ne ponios Kildišienės asmenybė, bet jos nulemta didžiosios iliuzijos apie „valstiečių“ lyderio moralią politiką griūtis. Ponia Greta atliko silpnosios šventeiviško moralumo šarvų grandies vaidmenį. Vėliau jau lengvai smigo kitos pagrįstos kritikos strėlės tiek į poną Ramūną Karbauskį, tiek į kitus „valstiečių“ lyderius“, – aiškino G. Paluckas.

Socialdemokratų lyderis prognozavo, kad 2018 metai bus neramūs. Anot jo, nemažai „visuomenės vilčių ir lūkesčių, neįvykdytų reformų valdantieji tiesiog perkėlė į kitus metus“.

„Suprantama, kad taip siekiama laimėti šiek tiek laiko. Tačiau šiemet valdančiųjų neatlikti darbai bei visuomenės supriešinimas brukant menkaverčius, esminių problemų nepanaikinančius sprendimus kelia įtampą ir pagrįstą nepasitenkinimą“, – sakė G. Paluckas. Jei valdantieji toliau ignoruos mokslininkus, medikus, mokytojus, kultūros darbuotojus, socialdemokrato žodžiais, gresia socialinis sprogimas, galintis pasireikšti tiek aktyviais piketais, tiek tyliu protestu dar aktyviau emigruojant. „Šios įtampos neįmanoma eliminuoti kosmetiniais atlyginimų didinimais. Tam reikia rimtos šalies viešųjų finansų pertvarkos“, – aiškino G. Paluckas.

Opozicinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigė negalintis besibaigiančių metų vertinti neigiamai, nes mano, kad „visur gerai, kur mūsų nėra“. „2017-ieji buvo permainingi, kai kurios vykdytos permainos skatino nepasitikėjimą valstybe, nors turėjo tapti gaivaus oro gurkšniu“, – sakė „tvarkietis“. Jis vylėsi, kad 2018-aisiais sulauksime daugiau vidinės ramybės.

Daugiau kalbų nei darbų

Opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis, Seimo frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas prie didžiausių 2017-ųjų bėdų priskyrė nuolatinį šnekėjimą apie reformas, policinės valstybės stiprinimą (slaptieji pirkėjai, bankų klientų duomenų rinkimas, bandymas registruoti SIM korteles, prokurorų, kitų specialiųjų tarnybų pareigūnų atlyginimų didinimas).

Eugenijus Gentvilas: „Geriausias policinės valstybės simbolis - siekis parodyti, kad valdžia gali viską, net Lukiškių aikštės problemą išspręsti įstatymu.“ / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Eugenijus Gentvilas: „Geriausias policinės valstybės simbolis - siekis parodyti, kad valdžia gali viską, net Lukiškių aikštės problemą išspręsti įstatymu.“ / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Geriausias policinės valstybės simbolis – siekis parodyti, kad valdžia gali viską, net Lukiškių aikštės problemą išspręsti įstatymu“, – sakė liberalas. Dar viena problema – regionų interesų paniekinimas visur einant į centralizavimą.

Prie svarbiausių šių metų Seimo darbų E. Gentvilas priskyrė naujojo Darbo kodekso priėmimą. „Reikia pripažinti, kad Lietuvai tai reikšmingas dalykas, gerai ar blogai padarytas – kitas klausimas“, – pažymėjo liberalų lyderis. Pagirtinas, jo požiūriu, buvo ir Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų priėmimas. „Pripažįstu, kad čia gal vienintelė sritis, kurioje buvo mėginama daryti reformą. Priemonės man nepatinka, bet tai – mano reikalas. Tačiau reikia pripažinti, kad toks sprendimas buvo ne oro virpinimas, o pastangos ką nors padaryti. Trečia, daug prišnekėjus apie urėdijų ir aukštojo mokslo reformą per šiuos metus kol kas nieko neatsitiko, gal 2018-aisiais ką nors pajusime. Pagrindai padėti“, – sakė E. Gentvilas.

Jis šmaikštavo, kad dėl ankstesnių partijos vadovų nuodėmių Kalėdų Senelis šiemet liberalams nedosnus. „Tačiau Kalėdų Senelis turėtų vertinti, kaip elgėmės 2017 metais, o mes elgėmės gerai“, – teigė E. Gentvilas.

Prarado autoritetą

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio teigimu, šalies politinei sistemai šie metai buvo gana dramatiški. Pasak jo, politinės partijos stokojo idėjų, nesubrandino naujų lyderių, dauguma jų sprendė vidines, o ne valstybės problemas.

„Galima sakyti, kad šiandien partijos prarado autoritetą, kurį turėjo prieš kelerius metus. Visuomenė jas dabar ignoruoja dar labiau“, – kalbėjo politologas. Anot jo, nuo metų pradžios visi stebi, kaip Liberalų sąjūdis vaduojasi iš korupcijos skandalo, sukėlusio suirutę partijoje. Skilimo, kuris buvo prognozuojamas seniai, neišvengė LSDP. Šiuo metu, eksperto teigimu, socialdemokratų rėmėjai yra sutrikę, laukia, kada pagaliau reikalai susitvarkys. „Ir šioje partijoje juntama įtampa“, – pabrėžė L. Bielinis.

Pasak jo, vos valdančiąja tapusi LVŽS pradėjo demonstruoti labai dideles pretenzijas turėdama mažai galimybių – tiek intelektinių, tiek organizacinių. „Tai lėmė virtinę skandalų, kartais asmeninių, kartais politinių, kartais susijusių su nevykusiais sprendimais. Žinoma, būta ir pozityvių sprendimų. Tačiau realiai matome šios partijos negebėjimą rasti ir deklaruoti aiškią veiklos strategiją, organizuoti narių veiklą. Kol kas LVŽS tėra partijos imitacija“, – įsitikinęs politologas.

Nors TS-LKD šiame fone atrodo daug palankiau, toks įspūdis, L. Bielinio vertinimu, yra apgaulingas. „Šiemet TS-LKD išsprendė kai kurias vidaus problemas ir išvengė socialdemokratų likimo. Vis dėlto savo veikloje ši partija daugiau dėmesio skiria ne svarbioms, o neesminėms detalėms. Konservatorius matome daug komunikuojančius, daug kritikuojančius, tačiau partijos strategija, jos politinė perspektyva vis nesuprantamesnė“, – aiškino politologas.

Tiek Darbo partiją, tiek „Tvarką ir teisingumą“ yra apėmusi krizė, ir nematyti ženklų, kad iš jos ketinama išbristi.

Pasak L. Bielinio, 2018-aisiais jau prasidės pasirengimas 2019 metų savivaldos, prezidento ir Europos Parlamento rinkimams. „Manyčiau, kad rinkimų procesai suaktyvins partijų veiklą, privers politikus ieškoti galimybių reikštis efektyviau. Ar pasiseks, kol kas sunku pasakyti“, – dėstė politologas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"