Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Iš Varšuvos padvelkė šiltesnis vėjas

 
2017 09 06 6:00
Vakar Varšuvoje vykusio susitikimo metu (iš dešinės): Saulius Skvernelis, Beata Szydlo ir Maris Kučinskis.
Vakar Varšuvoje vykusio susitikimo metu (iš dešinės): Saulius Skvernelis, Beata Szydlo ir Maris Kučinskis. AFP/Scanpix nuotrauka

Premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė ne tik žodžiais, bet ir darbais deklaruoja pasirengusi pasiekti Lietuvos ir Lenkijos santykių lūžį. Už siekį imtis šios srities lyderystės politologai S. Skverneliui rašo pliusą.

Iš Varšuvos S. Skvernelis grįžo su geromis naujienomis. Su Lenkijos vadovais jis aptarė ekonomikos, energetikos, saugumo, švietimo, tautinių mažumų bei kitus klausimus, dėl daugelio rastas sutarimas. Didžiausio susidomėjimo sulaukė iš anksto neskelbtas pirmadienio vakarą tris valandas trukęs S. Skvernelio susitikimas su Lenkijos valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos lyderiu Jaroslawu Kaczynskiu. Vakar rytą premjeras bendravo su Lenkijos ministre pirmininke Beata Szydlo, vėliau prie jų prisidėjo ir Latvijos premjeras Maris Kučinskis.

Mato atšilimo ženklų

Pasak Seimo vicepirmininko, Europos reikalų komiteto vadovo socialdemokrato Gedimino Kirkilo, premjero susitikimas su J. Kaczynskiu yra „geras ženklas“. „J. Kaczynskis yra tikrasis Lenkijos lyderis. Tai, kad jis tiek dėmesio skyrė susitikimui su S. Skverneliu, greičiausiai rodo šiltėjančią kaimynų poziciją“, – „Lietuvos žinioms“ sakė parlamentaras. Jis teigė matantis požymių, kad dvišaliai santykiai galėtų grįžti į ankstesnę – prezidentų Algirdo Brazausko ir Valdo Adamkaus laikų vagą. „Toks glaudaus bendradarbiavimo kelias abiem šalims suteikia daug naudos politikos, ekonomikos gynybos ir kitose srityse“, – teigė G. Kirkilas.

Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Kriščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė taip pat tvirtino mananti, kad bet koks kaimyninių šalių dialogas yra geras ženklas. Tačiau parlamentarė sakė nesutinkanti su S. Skvernelio žodžiais, esą dėl nesusikalbėjimo neretai kalti klaidingi stereotipai dėl tautinių mažumų padėties. Pasak R. Tamašunienės, Lietuvoje iki šiol nepriimtas Tautinių mažumų įstatymas. Ir nors galima vadovautis Tautinių mažumų konvencija, kurią Lietuva yra ratifikavusi, kai kurios problemos nejuda iš vietos. „Neturime galimybės pavardę dokumentuose rašyti originaliai, uždaromos kai kurios tautinių mažumų mokyklos. Kitaip tariant, nėra jokio oficialaus dokumento, kuris užtikrintų Vyriausybės poziciją tautinių mažumų atžvilgiu“, – sakė politikė.

Imasi lyderystės

Vytauto Didžiojo universiteto docento Andžejaus Pukšto teigimu, diplomatijos požiūriu S. Skvernelio vizitas į Lenkiją laikytinas svarbiu įvykiu. „Po ketverių ar penkerių metų petraukos Lietuvos ministras pirmininkas lankėsi Varšuvoje. Premjeras Algirdas Butkevičius taip pat buvo susitikęs su B. Szydlo, bet ne Varšuvoje, o ekonomikos forume Ulan Udėje ir Taline. Šįsyk vizito lygis buvo visiškai kitoks. Tai tikrai yra tam tikras žingsnis į priekį“, – sakė politologas.

Nuo komentarų apie S. Skvernelio pokalbį su J. Kaczynskiu, kol neturi daugiau informacijos, jis teigė susilaikysiąs, tik priminė, kad su šiuo įtakingu Lenkijos politiku buvo susitikusi ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, tik tai darė ne slapta. „Kad ir kaip ten būtų, matyti, kad S. Skvernelis plėtojant dvišalius santykius imasi tam tikros politinės lyderystės“, – pabrėžė A. Pukšto. Tai, anot jo, liudija tiek premjero veiksmai Lietuvoje, tiek išvykos į kaimynų šalį, pavyzdžiui, apsilankymas Punske per Žolinę. „Pati situacija, pirmiausia Rusijos grėsmė, skatina premjerą praverti kuo daugiau langų bendradarbiauti. Tai – pliusas S. Skverneliui. Gal jo pavyzdys paskatins ir prezidentę ką nors nuveikti šioje srityje“, – teigė politologas. Jo žiniomis, kitais metais Vasario 16-osios proga į Lietuvą planuojamas Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos vizitas.

Rezultatyvūs pokalbiai

Per dvišalį susitikimą su B. Szydlo buvo aptarti energetikos projektai, geopolitinė situacija, švietimas ir kiti aktualūs klausimai. Be kita ko, S. Skvernelis premjerės prašė skirti daugiau dėmesio lietuviškoms mokykloms Lenkijoje, taip pat pristatė Lietuvoje vykdomą iniciatyvą dėl lenkiškų televizijos kanalų retransliavimo Pietryčių Lietuvos gyventojams, kurių didžiąją dalį sudaro lenkų kilmės Lietuvos piliečiai. Kadangi AB „Orlen Lietuva“ išlieka viena svarbiausių investuotojų Lietuvoje, premjerai išreiškė viltį, kad bendradarbiavimas po išspręsto ginčo dėl taikomų vežimo tarifų bus sklandus. Energetikos srityje akcentuotas elektros tinklų sinchronizavimo klausimas. Premjerai sutarė, kad sprendimai šioje srityje turi būti neatidėliotini. S. Skvernelis pabrėžė, kad Lenkijos politinis pritarimas Baltijos valstybių sinchronizavimui su žemynine Europa per Lenkiją yra labai svarbus. Taip pat aptartas Lenkijos ir Lietuvos dujotiekio projektas bei kiti aktualūs klausimai.

Susitikime su J. Kaczynskiu S. Skvernelis teigė pristatęs informaciją dėl lenkų tautinės mažumos padėties, nes šiuo metu daug problemų esą kyla dėl neteisingų interpretacijų. Premjeras užsiminė pateikęs duomenis, kad Lietuvoje yra didžiausias lenkiškų mokyklų tinklas už Lenkijos ribų. Be to, Lietuva yra vienintelė šalis, kur lenkiškai galima įgyti išsilavinimą nuo darželio iki universiteto, o finansavimas tautinių mažumų mokykloms penktadaliu didesnis nei lietuvių mokykloms. Per pokalbį taip pat buvo aptartas lenkiškų pavardžių rašybos Lietuvos asmens dokumentuose klausimas. Anot S. Skvernelio, Lenkijoje iki šiol prisimenama istorija, kad siūlymas įteisinti lenkiškų pavardžių rašybą buvo atmestas paskutinio tuometinio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio vizito Vilniuje metu 2010 metais. Po kelių dienų L.Kaczynskis žuvo. J. Kaczynskis yra jo brolis dvynys. „Didžiausia problema, kad buvo pažadėta, neįvykdyta, o po kelių dienų žuvo tuometinis Lenkijos prezidentas. Ta tema yra jautri“, – sakė premjeras. S. Skvernelis iš savo pusės sakė perdavęs J. Kaczynskiui Lenkijos lietuvių nerimą dėl lietuviško švietimo padėties. Susitikime buvo aptarti ir Varšuvos nesutarimai su Briuseliu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"