Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Institucijos žarstė milijonus: tokių išlaidų dar nebūta

 
Kaip ir 2016-aisiais, daugiausia lėšų reprezentacijai pernai panaudojo Užsienio reikalų ministerija - 1,6 mln. eurų. /
Kaip ir 2016-aisiais, daugiausia lėšų reprezentacijai pernai panaudojo Užsienio reikalų ministerija - 1,6 mln. eurų. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Valstybės institucijų ir įstaigų apetitas valdiškiems pinigams kasmet vis didėja. Pernai įvairioms reikmėms jos išleido daugiausia lėšų nei kada nors anksčiau.

Duomenis apie tai, kaip asignavimų valdytojai pernai naudojo darbo užmokesčio fondo pinigus, taip pat lėšas transportui, kvalifikacijai tobulinti, reprezentacijai, komandiruotėms, ekspertams, surinko Seimo Audito komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę. Jo pateiktoje analizėje apžvelgtos 145 institucijos, pradedant Seimo, Prezidento, Vyriausybės kanceliarijomis, ministerijomis, teismais, baigiant tokiomis įstaigomis kaip Lietuvos dailės muziejus, Agrarinių ir miškų mokslų centras ar Nacionalinis vėžio institutas.

Iš ataskaitos matyti, kad valstybės institucijų ir įstaigų darbo užmokesčio fondas 2017-aisiais siekė 995 mln. eurų. Reprezentacijai, transportui, kvalifikacijai tobulinti, ekspertams ir komandiruotėms pernai išleista beveik 90 mln. eurų.

Agnė Bilotaitė: „Kadencijos pradžioje dabartiniai valdantieji deklaravo, kad griežtai laikysis taupumo principų. Tačiau skaičiai rodo, kad praktikoje yra visai kitaip.“

Daugiausia išlaidų – metų pabaigoje

Iš asignavimų valdytojų pateiktų duomenų apie 2017 metų išlaidas reprezentacijai, transportui, kvalifikacijai tobulinti, ekspertams ir komandiruotėms matyti, kad, palyginti su 2011–2016 metais, išlaidos kasmet didėjo ir pernai buvo didžiausios (išskyrus reprezentacijai panaudotas lėšas, jos didžiausios buvo 2013-aisiais).

Palyginus asignavimų valdytojų pateiktus duomenis apie planuotas ir faktines išlaidas, akivaizdu, kad faktiškai panaudojama nuo 84,9 proc. iki 99,6 proc. suplanuotų lėšų. Pastebima, kad išlaidos pagal ketvirčius pasiskirsto nevienodai. Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia pinigų panaudota paskutinį ketvirtį (išskyrus komandiruotėms skiriamas išlaidas, kurios ketvirtą ketvirtį buvo tokios pat kaip ir antrąjį).

Lyginant 2011–2017 metų viso darbo užmokesčio fondo ir iš jo vadovams skirto darbo užmokesčio fondo duomenis, matyti tendencija, kad nuo 2012-ųjų lėšų panaudojimas didėja. Palyginti su 2016 metais, pernai darbo užmokesčio fondas padidėjo 78,7 mln. eurų. Tačiau iš jo vadovų atlyginimams mokėti skirta suma išliko tokia pat, kaip ir užpernai. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad didėjo premijoms ir priedams skiriamos lėšos, mažėjo priemokoms atseikėjamos pinigų sumos.

Reprezentacijai negailėta

Ataskaitoje pabrėžiama, kad išlaidos institucijų reprezentacinėms reikmėms nuo 2014 metų tik didėjo. Pernai šiam tikslui buvo skirta 7,8 mln. eurų, faktiškai išleista kiek mažiau – 7,1 mln. eurų. Dešimt institucijų, kurios reprezentacijai tradiciškai išleidžia daugiausia lėšų, pernai šiam tikslui panaudojo 5,5 mln. eurų – 1,2 mln. eurų daugiau negu 2016 metais.

Kaip ir 2016-aisiais, reprezentacinių lėšų panaudojimo dešimtuko viršuje buvo Užsienio reikalų ministerija (URM). Šiam tikslui URM išleido 1,6 mln. eurų. Panašią sumą reprezentacijai panaudojo ir Krašto apsaugos ministerija (KAM). Trečias buvo Konstitucinis Teismas, reprezentacijai išleidęs 586 tūkst. eurų. Seimo kanceliarija tokiam pat tikslui pernai panaudojo beveik 464 tūkst. eurų. Prezidento ir Vyriausybės kanceliarijos reprezentacijai pernai išleido panašias sumas – maždaug po 135 tūkst. eurų. 2017 metais iš viso be išlaidų reprezentacijai apsiėjo 47 asignavimų valdytojai.

Institucijų transporto išlaidos pernai siekė 52,3 mln. eurų ir buvo 7,3 mln. eurų didesnės negu 2016 metais (45 mln. eurų). Pirmą vietą tarp daugiausia pinigų transportui išleidusių institucijų, kaip ir užpernai, užėmė KAM. Šiam tikslui ministerija panaudojo apie 31 mln. eurų (didžioji lėšų dalis atiteko pavaldžioms įstaigoms) – 6,5 mln. eurų daugiau nei užpernai. Policijos departamentas transportui atseikėjo 5,7 mln. eurų (didžioji lėšų dalis taip pat teko pavaldžioms įstaigoms) – 460 tūkst. eurų daugiau negu 2016-aisiais.

Agnė Bilotaitė: "Kadencijos pradžioje dabartiniai valdantieji deklaravo, kad griežtai laikysis taupumo principų. Tačiau skaičiai rodo, kad praktikoje yra visai kitaip.”
Agnė Bilotaitė: "Kadencijos pradžioje dabartiniai valdantieji deklaravo, kad griežtai laikysis taupumo principų. Tačiau skaičiai rodo, kad praktikoje yra visai kitaip.”

Uoliai kėlė kvalifikaciją

Kaip pažymima ataskaitoje, kasmet augo išlaidos institucijų darbuotojų kvalifikacijai kelti. 2017 metais jos siekė 4,4 mln. eurų ir buvo 0,7 mln. eurų didesnės negu 2016-aisiais. Tačiau į šią analizę nepateko duomenys apie lėšas, kurias institucijos kvalifikacijai kelti gauna vykdydamos Europos Sąjungos paramos pinigais finansuojamus projektus. Liūto dalį – 3,3 mln. eurų – iš kvalifikacijai kelti skirtų pinigų panaudojo 10 institucijų. Pirma šioje srityje buvo KAM, išleidusi 1,1 mln. eurų, antra – Žemės ūkio ministerija (370 tūkst. eurų), trečia – Finansų ministerija (364 tūkst. eurų). Pabrėžima, kad Policijos departamentas išlaidas kvalifikacijai tobulinti pastaraisiais metais padidino daugiau negu dvigubai – nuo 117 tūkst. eurų iki 307 tūkst. eurų.

2017 metais ekspertų paslaugoms apmokėti buvo planuota panaudoti 7,3 mln. eurų, išleista mažiau – 6,2 mln. eurų. Kaip ir 2016-aisiais, daugiausia lėšų pernai šiam tikslui panaudojo Energetikos ministerija – 2,7 mln. eurų (1,6 mln. eurų daugiau negu užpernai), antra buvo Lietuvos mokslo taryba – 1,2 mln. eurų (470 tūkst. eurų daugiau), trečia buvo Finansų ministerija – 534 tūkst. eurų (4 tūkst. eurų daugiau). Nacionalinė teismų administracija išleido 457 tūkst. eurų (187 tūkst. eurų daugiau nei 2016 metais). Nedaug atsiliko Ūkio ministerija, ekspertus samdžiusi už 444 tūkst. eurų. Kultūros ministerija (su pavaldžiomis įstaigomis) šiam tikslui pernai nepagailėjo 280 tūkst. eurų. Išlaidų ekspertams pernai neturėjo 105 asignavimų valdytojai.

Kelionių nemažėjo

Komandiruotėms pernai išleista 19,5 mln. eurų – 92,4 proc. suplanuotų lėšų. Tai – 300 tūkst. eurų daugiau nei užpernai. 2011–2017 metų duomenys rodo, kad visais metais išlaidos komandiruotėms buvo didžiausios IV metų ketvirtį. 2016-aisiais ir 2017 metais daugiausia komandiruotėms išleido tos pačios penkios institucijos. Pirmoje vietoje buvo KAM, komandiruotėms panaudojusi 7,7 mln. eurų (didžioji dalis teko pavaldžioms įstaigoms), antra URM – 1,9 mln. eurų, trečias – Policijos departamentas – 995 tūkst. eurų, ketvirtas – Kūno kultūros ir sporto departamentas – 872 tūkst. eurų, penkta – Finansų ministerija – 694 tūkst. eurų. Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos pernai „pravažinėjo“ po 530 tūkst. eurų, Kultūros ir Ūkio – 450 tūkst. ir 430 tūkst. eurų. Seimo kanceliarija komandiruotėms išleido 388 tūkst. eurų.

Pažiro premijų

Darbo užmokesčio fondas analizuojamose 145 institucijose nuo 2011-ųjų gerokai paaugo. Prieš septynerius metus jis siekė kiek daugiau nei 740 mln. eurų, o pernai – beveik 995 mln. eurų. Lyginami darbo užmokesčio struktūros 2011–2017 metais duomenys rodo tendenciją, kad nuo 2012-ųjų didėja asignavimai pareiginei algai, už viršvalandinį darbą ir premijoms, o priedams bei priemokoms skirti asignavimai didėjo iki 2016 metų.

Palyginti su 2016-aisiais, pernai 42,9 mln. eurų padidėjo išlaidos pareiginei algai, 8,72 mln. eurų – už viršvalandinį darbą, 1,74 mln. eurų – premijoms, 0,41 mln. eurų – priedams ir 27,1 mln. eurų – kitoms išmokoms (atostoginiams, kompensacijoms už nepanaudotas atostogas, išeitinėms išmokoms ir pan.). Priemokoms pernai išleista 2,23 mln. eurų mažiau nei užpernai.

Mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomose institucijose ir įstaigose jau pamiršti laikai, kai nemokėtos premijos. Pernai tam išleista 6,5 mln. eurų – 1,8 mln. eurų daugiau nei 2016 metais. Premijos mokėtos darbuotojams išeinant į pensiją, jubiliejų, švenčių progomis, atlikus vienkartines itin svarbias užduotis, už gerą darbą. Daugiausia premijų pernai išmokėta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (865 tūkst. eurų), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (780 tūkst. eurų) bei Švietimo ir mokslo ministerijoje (669 tūkst. eurų).

Mažėjo priedai už rezultatus

Nors darbo užmokesčio fondo vadovams naudojimas nuo 2012-ųjų didėjo, bet ir 2016-aisiais, ir 2017 metais tam priskaičiuota vienoda suma – 28,3 mln. eurų. Palyginus 2011–2017 metų vadovų darbo užmokesčio struktūrines dalis, matyti, kad mažėja atlyginimą sudarančios priedų ir priemokų dalys, bet didėja vadovams mokamos kitos išmokos (atostoginiai, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinės išmokos, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto atlyginimo metinės dalies grąžinimas ir kt.).

Labiausiai – 788 tūkst. eurų (nuo 929 tūkst. eurų 2016 metais iki 142 tūkst. eurų pernai) – sumažėjo vadovams skiriami priedai už praėjusių metų veiklos rezultatus. Vadovų priemokoms pernai skirta 286 tūkst. eurų mažiau nei užpernai.

Pernai vadovų premijoms mokėti priskaičiuota 216,1 tūkst. eurų suma, t. y. apie 60,8 tūkst. eurų daugiau, nei išmokėta metais anksčiau. Labiausiai padidėjo premijos vadovams už jų atliktas vienkartines itin svarbias užduotis, nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą, labai gerą darbuotojo darbą kalendoriniais metais ir išeinant į pensiją.

Būtina keisti požiūrį

Seimo Audito komiteto narės konservatorės Agnės Bilotaitės nuomone, tokios komiteto rengiamos ataskaitos yra naudingos. „Tai viena parlamentinės kontrolės priemonių. Seimo nariai privalo domėtis, kaip naudojami valstybės pinigai. Kadencijos pradžioje dabartiniai valdantieji deklaravo, kad griežtai laikysis taupumo principų. Tačiau skaičiai rodo, kad praktikoje yra visai kitaip“, – „Lietuvos žinioms“ sakė parlamentarė.

Jos manymu, tokios ataskaitos disciplinuoja valstybės institucijas, viešumas jas įpareigoja atsargiau elgtis su valstybės pinigais. Anot A. Bilotaitės, institucijų, kurios, ataskaitos duomenimis, per daug išlaidauja, vadovai paprastai kviečiami į Audito komitetą paaiškinti tokio reiškinio priežasčių. „Versle skaičiuojamas kiekvienas euras, ten vadovas ilgai svarsto, ar leisti darbuotoją į komandiruotę, ar pirkti automobilį ir t. t. Viešajame sektoriuje su valstybės pinigais neretai elgiamasi per daug laisvai. Taip neturėtų būti. Reikia keisti požiūrį“, – įsitikinusi parlamentarė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"