Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Ilgai atidėliotas politikų susitarimas pakibo ant plauko

 
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Šiandien Seime ketinama pasirašyti politinių partijų susitarimą, kuriame numatomos artimiausių dvejų metų užsienio, saugumo ir gynybos politikos gairės. Tačiau ilgai planuota ceremonija gali ir neįvykti, nes didžiosios opozicinės jėgos suabejojo jo reikalingumu.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) inicijuotu susitarimu partijos raginamos įtvirtinti tolesnį krašto apsaugos finansavimo didinimą, Lietuvos vaidmenį transatlantinėje bendruomenėje, santykį su užsienio lietuvių diaspora. Vis dėlto dalis opozicijos atstovų sako nematantys prasmės pasirašyti tokį susitarimą, nes visos jame deklaruojamos nuostatos jau įtvirtintos kituose dokumentuose.

Pastarąjį kartą partijų pasirašytas susitarimas turėjo galioti iki 2020 metų, tačiau naujo dokumento prireikė, nes kai kuriose srityse pasikeitė situacija, nebuvo išryškinti kai kurie dabar itin aktualūs iššūkiai.

Prireikė aktualizuoti

Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, susitarimo tekstą rengė politinės partijos, pasiūlymus teikė Seimo nariai, URM ir Krašto apsaugos ministerija. Nors pastarąjį kartą pasirašytas susitarimas turėjo galioti iki 2020 metų, naujo dokumento prireikė, nes kai kuriose srityse, pavyzdžiui, energetikos, pasikeitė situacija, anksčiau nebuvo išryškinti kai kurie dabar itin aktualūs iššūkiai. „Dar išskirčiau tai, kad atsinaujino nuostata dėl gynybos išlaidų. Dabar ji labiau aktualizuota nei senajame susitarime. Taip pat pasipildė politinių partijų pozicija dėl dvigubos pilietybės, to nebuvo anksčiau. Kaip rodo praktika, tas dokumentas reikalauja nuolatinio dėmesio ir atnaujinimo“, – sakė L. Linkevičius. Anot jo, rengiant dokumentą kilo nemažai diskusijų, bet jos esą buvo naudingos.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko „valstiečio“ Vytauto Bako teigimu, parengtas susitarimas bus „aiškus signalas, kad mūsų politika, susijusi su saugumu, yra tvari, o ne proginė“. 2014 metais pasirašyto susitarimo tikslus pavyko įgyvendinti anksčiau – šiemet gynybai skirta kiek daugiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – iškilo poreikis pasirašyti naują politinių partijų dokumentą. „Jo didžiausia vertė, kad mes sutarėme, jog savo saugumui skirsima 2 proc. BVP ir užtikrinsime tolesnį išlaidų finansavimą. Tai labai svarbu“, – teigė V. Bakas. Jo akimis, taip pat svarbu, kad NSGK pasiūlius nacionaliniame susitarime kalbama apie kovos su korupcija priemones. „Turime daug vidaus problemų. Prarandame nemažai viešųjų finansų ir potencialo, galėtume sukurti kur kas daugiau, jei nebūtų tokio lygio korupcijos“, – sakė V. Bakas.

Keistas kontekstas

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderio Gintauto Palucko nuomone, siūlomame susitarime nėra beveik jokių naujovių. „Didžioji dalis mūsų užsienio politikos, nacionalinio saugumo nuostatų įtvirtintos įvairiose Seimo priimtose strategijose“, – priminė jis. Be to, abejonių socialdemokratui kelia „turinio formatas“. Pasak G. Palucko, paprastai svarbūs politinių partijų pasirašomi susitarimai telpa į vieną standartinio formato lapą. „Šiuo atveju yra šeši puslapiai teksto, kuriame gausu įvairiausių abstraktaus pobūdžio pastebėjimų“, – tvirtino LSDP lyderis. Jo teigimu, LSDP pasiūlė dvi susitarimo korekcijas. Pirmiausia, kad jį pasirašytų arba partijos, arba frakcijos, o ne „mišriai“ (turima galvoje, kad dokumentą ketina pasirašyti atskilę socialdemokratai, neturintys savo partijos, tik frakciją). Antra, gynybos finansavimo nuostatą siūloma papildyti sąlyga, kad 2 proc. BVP ir kasmet tolygiai didėjantis finansavimas būtų skiriamas „esant tinkamoms ekonominėms prielaidoms“. „Manome, kad turi būti išlaikytas balansas sprendžiant visas nacionalinio saugumo grėsmes. Atskirtis, pajamų nelygybė ir skurdas yra viena tokių grėsmių“, – sakė G. Paluckas.

Jei į pataisas nebus atsižvelgta, LSDP atstovai žadėjo nepasirašyti susitarimo. Politikas taip pat stebėjosi susitarimo pasirašymo kontekstu. „Dėl užsienio politikos krypties susikirto du valstybės vadovai ir trečias ją įgyvendinantis Vyriausybės narys. Premjeras nori atnaujinti aukšto lygio bendravimą su Rusiją, o visos mūsų strategijos santykių su Rusija oficialus tonas deklaruojamas kaip gerokai šaltesnis“, – atkreipė dėmesį LSDP pirmininkas.

Nemato prasmės

Didžiausios opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis bei frakcijos Seime seniūnas Gabrielius Landsbergis taip pat mano, kad susitarimas – tuščias. „Man atrodo, kad tai yra tos atskilusios ir partijos neturinčios socialdemokratų dalies siekis įsitvirtinti kaip politinei jėgai. Jei susitarimas būtų rengtas rimtai, jame turėtų būti naujų idėjų, žingsnių, perspektyvų. Kokia prasmė įtvirtinti tai, kas jau yra kituose dokumentuose? Nelabai rimtai viskas atrodo“, – teigė konservatorius. Jis spėjo, kad šiandien susitarimas nebus pasirašomas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija– Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) susitarimą ketina pasirašyti. LLRA-KŠS frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė sakė, kad partiją tenkina dokumente suformuluotos nuostatos, ypač dėl gynybos finansavimo. Buvo siūlymų jį didinti iki 2,5 BVP, tačiau pasirinktas optimalus variantas, nes valstybėje labai daug ir socialinių problemų, kurias taip pat būtina operatyviai spręsti.

Vytautas Bakas: "Parengtas susitarimas bus aiškus signalas, kad mūsų politika, susijusi su saugumu, yra tvari, o ne proginė.” / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Vytautas Bakas: "Parengtas susitarimas bus aiškus signalas, kad mūsų politika, susijusi su saugumu, yra tvari, o ne proginė.” / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Deklaratyvus dokumentas

Kitos opozicinės partijos žada pasirašyti susitarimą. Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas teigė manąs, kad reikia turėti dokumentą, numatantį Lietuvos užsienio ir saugumo politikos kryptis. Jis sakė girdėjęs, kad LSDP gali kelti klausimą dėl atskilusių „socialdarbiečių“ dalyvavimo pasirašant susitarimą. „Man atrodo, kad strateginiai valstybės uždaviniai reikalauja žiūrėti ne per partijos skilimo prizmę, kaip žiūri socialdemokratai, o per rimtesnius valstybės dalykus. Dėl G. Palucko priekaišto, kad, suprask, turi būti 2 proc. ir viskas, manau, jog turi būti tiek, kiek reikia. Jei geopolitinė situacija reikalaus didinti šias išlaidas, tai teks padaryti“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigė turėjęs abejonių dėl susitarimo, tačiau tekstą patvarkius pagal pateiktas pastabas jis pasirašys dokumentą. „Žinoma, susitarimas yra daugiau deklaratyvus, jokios įtakos neturi. Lietuvoje dabar madinga visą atsakomybę versti politinėms partijoms, bet premjeras Saulius Skvernelis sako, kad jis jokiai partijai nepriklauso ir jam – tas pats“, – sakė parlamentaras.

2 proc. gynybai neapsiribos

Parengtame susitarime teigiama, kad esminis Lietuvos saugumo garantas yra stipri ir vieninga NATO, gebanti užtikrinti jai priklausančių valstybių saugumą ir gynybą, paremtą Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnio įsipareigojimais. Todėl didžiosios politinės partijos žada stiprinti narystės Aljanse ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimų vykdymą. „2018 metais krašto apsaugos finansavimui skyrę 2 proc. BVP, kasmet užtikrinsime tolygų finansavimo didinimą“, – teigiama dokumente.

Pažymima, kad Lietuva prisidės prie pastangų plėsti taiką ir stabilumą regione ir už jo ribų, dalyvaudama NATO operacijose kartu su sąjungininkais ir partneriais, taip pat sąjungininkų buriamose koalicijose. Bus skatinami ir remiami NATO sprendimai dėl nuolatinio ir svaraus Aljanso bei jo narių karinio buvimo, ginkluotės, įrangos dislokavimo, reguliarių pratybų šalies teritorijoje ir Baltijos regione, užtikrinančių patikimą atgrasymą ir gynybą. Taip pat ketinama aktyviai remti kovą su tarptautiniu terorizmu, hibridinėmis grėsmėmis, dalyvauti užtikrinant Aljanso kibernetinį saugumą ir strateginę komunikaciją.

„Pripažindami išskirtinį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vaidmenį užtikrinant euroatlantinės bendruomenės saugumą, visokeriopai prisidėsime prie transatlantinių santykių, Europos ir JAV saitų tvarumo stiprinimo; šią strateginę partnerystę plėtosime ir dvišališkai, ir įvairiais regioniniais formatais“, – rašoma partijų susitarime, priduriant, kad taip pat glaudžiai Lietuva bendradarbiaus su Baltijos ir Šiaurės Europos valstybėmis, Lenkija, Vokietija ir kitomis NATO sąjungininkėmis bei partnerėmis plėtojant bendrus saugumo ir gynybos pajėgumus.

Gabrielius Landsbergis: "Jei susitarimas būtų rengtas rimtai, jame turėtų būti naujų idėjų, žingsnių, perspektyvų." / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Gabrielius Landsbergis: "Jei susitarimas būtų rengtas rimtai, jame turėtų būti naujų idėjų, žingsnių, perspektyvų." / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Už sankcijas Rusijai

Vieninga Europos Sąjunga (ES), solidariai ir veiksmingai ginanti bendrus ir jos valstybių narių interesus, yra svarbus Lietuvos saugumo ir gerovės užtikrinimo veiksnys. Todėl bus siekiama užtikrinti dar aktyvesnį atstovavimą Lietuvos interesams Bendrijoje, pozicionuojant šalį ES lyderių grupėje. „Remsime veiksmingam ES funkcionavimui ir stabilumui reikalingus sprendimus, tolesnę ES integraciją, ypač vidaus rinkos, bendros valiutos, energetikos ir transporto tinklų sujungiamumo srityse. Nepritarsime ES vienybę skaldantiems, integraciją silpninantiems projektams ir idėjoms“, – aiškinama susitarime.

Žadama remti tikslinių sankcijų Rusijai tęstinumą, kol ši šalis pakeis agresyvią politiką kaimyninių šalių atžvilgiu ir laikysis tarptautinės teisės normų bei įsipareigojimų. Kartu pabrėžiama, kad bus siekiama užtikrinti, jog pasaulyje kylantys iššūkiai ir konfliktai nesumažintų ES dėmesio Rytų kaimynystės šalims, toliau bus mėginama konsoliduoti ES valstybių narių politinę paramą ir konkretų indėlį į Europos plano Ukrainai kūrimą.

Žadama remti ES sprendimus, skatinančius visavertę Lietuvos integraciją į Bendrijos energetikos rinką ir sistemas, ypač – kuo greitesnę elektros sistemos sinchronizaciją. „Ypatingą dėmesį skirsime nesaugios branduolinės energetikos plėtojimo šalia Lietuvos sienų, nesilaikant tarptautinių branduolinės ir radiacinės saugos bei aplinkosaugos reikalavimų, problematikai ir kartu su tarptautine bendruomene reikalausime, kad Rusijos ir Baltarusijos tarptautiniai įsipareigojimai šioje srityje būtų vykdomi visa apimtimi, o jų vykdomi infrastruktūros projektai, ypač Astravo atominės elektrinės, nekeltų grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir gyventojų sveikatai“, – tikina partijos.

Eugenijus Gentvilas: "Reikia turėti dokumentą, numatantį Lietuvos kryptis užsienio ir saugumo politikoje." / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Eugenijus Gentvilas: "Reikia turėti dokumentą, numatantį Lietuvos kryptis užsienio ir saugumo politikoje." / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Dviguba pilietybė – pagal geopolitinius interesus

Partijų susitarime numatoma didinti kariuomenės kovinę galią, ypač daug dėmesio skiriant sausumos ir specialiųjų operacijų pajėgoms, koviniams, oro erdvės stebėjimo ir gynybos pajėgumams, ugnies paramos pajėgumų plėtrai, atsargų kaupimui. Lietuvos kariuomenė bus komplektuojama mišriu principu: iš profesinės ir privalomosios karo tarnybos karių bei karių savanorių. Bus įvertintos perėjimo prie visuotinės karo tarnybos modelio galimybes.

„Remsime Lietuvos šaulių sąjungos veiklą, siekdami skleisti pilietines, tautines ir patriotines vertybes ir populiarinti karo tarnybą visuomenėje. Kartu su švietimo ir mokslo institucijomis tęsime patriotinio ugdymo veiklą, siekdami užtikrinti kuo didesnę švietimo gynybos klausimų sklaidą visuomenėje, ypač tarp vaikų, jaunimo ir tautinių bendrijų“, – skelbiama politikų susitarime.

Ypatingą dėmesį numatoma skirti Lietuvos žvalgybos institucijoms stiprinti, jų žmogiškųjų ir techninių pajėgumų plėtrai, valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugos stiprinimui. Taip pat ketinama užtikrinti ilgalaikį nuoseklų žvalgybos institucijų finansavimo didinimą. Deramas finansavimas žadamas ir užsienio politikai įgyvendinti.

Susitarime teigiama, kad užsienyje gyvenantys lietuviai laikomi neatsiejama tautos dalimi, todėl bus siekiama, kad referendumu Konstitucija būtų pakeista taip, jog Lietuvos pilietis kartu galėtų būti ir kitos valstybės pilietis. Tiesa, atsižvelgiant į geopolitinius interesus.

Ekonominės diplomatijos srityje norima plėtoti Lietuvos, kaip tvarios, novatoriškos ir verslios valstybės, įvaizdžio sklaidą regione ir pasaulyje. „Palaikysime verslo pastangas plėsti eksporto rinkas ir pritraukti užsienio verslo investicijas į Lietuvą, kartu įgyvendinant priemones, neleidžiančias kapitalo, neatitinkančio nacionalinio saugumo interesų, skverbimuisi į šalies ūkį“, – aiškinama dokumente.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"