Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Į vaiko gerovę - draudimų ir lengvatų labirintu

 
Asmenų, galinčių kurti šeimynas, ratą žadama išplėsti.
Asmenų, galinčių kurti šeimynas, ratą žadama išplėsti. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė visą šūsnį įstatymų pataisų, kurias priėmus mūsų šalies vaikų gyvenimas ir rūpinimasis jais esą iš esmės pagerėtų. Tačiau tėvų ir šeimynų atstovai, vaiko teisių specialistai įsitikinę, kad dėl vienų dalykų 'reformos' autoriai persistengė, o dėl kitų - nuėjo lengviausiu keliu.

Pataisų rengėjai išdidžiai pabrėžia siekiantys kiekvienampsaugos srityje patirtį turinti Marijampolės merijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Nijolė Popierienė teigė, kad kai kurių pataisų jau seniai reikėjo, nes norint plėtoti vaikų globą šeimose ir šeimynose tam būtina sudaryti kur kas palankesnes sąlygas. Esą palaiminus kai kuriuos siūlymus tokios sąlygos atsirastų.

Todėl N.Popierienė pritaria, kad vaikų globėjams būtų mokamos išmokos ir kad būtų palengvintos sąlygos kurti šeimynas, o šios galėtų tikėtis paramos iš savivaldybių savo būstams pritaikyti šeimynų poreikiams. Tačiau valdininkei abejonių kelia siūloma Civilinio kodekso nuostata, kad vaiko teisių apsaugos skyriai galės kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo tais atvejais, kai patys tėvai dėl to nesikreips. „Nemanau, kad per prievartą galima priversti tėvus rūpintis savo vaikais, jei jie to nenori“, - sakė N.Popierienė. Jos nuomone, dabartinis reglamentavimas, kai patys tėvai turi rodyti iniciatyvą ir kreiptis į teismą, kad būtų panaikintas jų valdžios apribojimas, yra optimaliausias.

Abejonių dėl tokios siūlomos Civilinio kodekso normos pataisų rengėjams jau išreikšė Lietuvos savivaldybių asociacija, Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos. Tačiau į jas, rengiant galutinį pataisų variantą, neatsižvelgta.

Ant to paties grėblio

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisose vėl numatoma nuostata, kad vaikas iki 7 metų be pilnamečių ar vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros likti iš viso negali, o vaikas nuo 7 metų iki 14 metų - nuo 22 iki 6 valandos. Toks reikalavimas grindžiamas tuo, jog tėvų pareiga yra rūpintis savo atžalos sveikata ir jos saugumu bet kuriuo paros metu, kad būtų užtikrinta tinkama vaiko raida.

Nors tėvai pripažįsta, jog rūpinimasis vaikais - jų pareiga, jie tikina, kad valstybė pernelyg smulkmeniškai nori kištis į šeimų reikalus.

tevuforumas.lt nuotrauka
tevuforumas.lt nuotrauka

„Tai senas klausimas, kuris vėl „čiupinėjamas“. Nesame linkę jam pritarti. Siekiai geri, bet nėra gerai apgalvoti, nes bausmėmis ar draudimais pasiekti, kad visi tėvai deramai rūpintųsi savo vaikais, neįmanoma. Tėvus atsakingesnius gali padaryti tik tinkamas ir kryptingas jų švietimas“, - LŽ teigė Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas. Anot jo, bandymas dar kartą didinti prievartą šeimos atžvilgiu yra policinės valstybės bruožas, kurio vertėtų vengti.

A.Murauskas sutiko, jog vaikai po 22 valandos iš tikrųjų turėtų ilsėtis, bet reikėtų atsižvelgti į įvairias aplinkybes. Ypač į tai, kad to paties amžiaus vaikų branda būna labai nevienoda. Yra vaikų, kurių be priežiūros negalima palikti net iki 12 metų, o būna šešiamečių, kurie patys sugeba pareiti iš darželio namo.

„Turėtų būti suteikta teisė tėvams, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko asmeninę brandą, patiems spręsti, kas jam geriausia. Viską apibrėžti įstatymais kažin ar tikslinga, o gal net ir žalinga, nes valstybė taip bando perimti dalį šeimos funkcijų“, - svarstė Lietuvos tėvų forumo pirmininkas. Jis pridūrė, kad šeimose būna nemažai dvylikamečių, kurie sugeba pasirūpinti savo šešiamečiais broliukais ar sesutėmis. Tačiau dabar tokį rūpinimąsi norima palikti už įstatymo ribų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"