Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Į prezidento rinkimus partijos skuba lėtai

 
2018 01 31 8:30
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Prezidento rinkimai – ne priežastis partijoms verstis per galvą. Pirmasis savo kandidatą kitąmet vyksiančiose varžytuvėse pasiryžęs įvardyti Liberalų sąjūdis, kitos politinės jėgos intrigos atomazgą žada rudenį.

Likus kiek mažiau nei 1,5 metų iki prezidento rinkimų didžiausių šalies partijų iškelti, taip pat savarankiškai laimę mėginti pasiryžę kandidatai vis dar yra paslaptis.

Nors viešojoje erdvėje jau kurį laiką minimos kelių politikų bei visuomenėje žinomų žmonių pavardės, iki šiol tik vienas jų oficialiai yra deklaravęs ryžtą siekti prezidento posto. Partijos tikina nesnaudžiančios, kai kurios jų jau pradėjo vidines tinkamų kandidatų paieškas. Renkant geriausią žadama naujovių.

Startas – gegužę

Didžiausios opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis žada, kad savo kandidatą į prezidentus konservatoriai paskelbs vėliausiai lapkričio mėnesį.

„Viskas prasidės gegužę vyksiančiame suvažiavime. Po jo partijos skyriai pradės siūlyti galimus pretendentus. Jie galės būti tiek partijos nariai, tiek nepartiniai asmenys. Rudenį, gal apie spalį, apsispręsime dėl kandidatų sąrašo – vyks du rinkimų turai, po jų partija nominuos savo kandidatą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė G. Landsbergis.

Aiškindamasi geriausią kandidatą į šalies vadovus TS-LKD ketina pasitelkti ir visuomenę. Tokia praktika mūsų šalyje bus taikoma pirmą kartą. Pasak TS-LKD lyderio, panašūs išankstiniai prezidento rinkimai egzistuoja JAV, Prancūzijoje.

„Rengsime vadinamuosius atvirus rinkimus, kuriuose savo nuomonę apie kandidatus galės pareikšti ne tik partijos bendruomenė, bet ir visi norintieji. Užsiregistravus tą bus galima padaryti partijos skyriuose“, – tikino politikas.

Apie ketinimą dalyvauti rinkimuose yra užsiminęs tik vienas TS-LKD atstovas parlamentaras Žygimantas Pavilionis. Pasak G. Landsbergio, kol kas teoriškai dėl prezidento posto galėtų varžytis keturi TS-LKD atstovaujantys ar jos palaikomi kandidatai. Tai parlamentarai Ingrida Šimonytė ir Žygimantas Pavilionis, buvęs diplomatas Vygaudas Ušackas bei ekonomistas Gitanas Nausėda.

„Bet yra galimybė, kad gali būti ir netikėtumų. Kol kas tik vienas Ž. Pavilionis yra užsiminęs apie ketinimus kandidatuoti, tvirto kitų sprendimo nesu girdėjęs. Kiek žinau, abu buvę diplomatai keliauja po partijos skyrius, aktyviai bendrauja su žmonėmis. Galima manyti, kad vyksta zondavimo procesas“, – teigė G. Landsbergis.

Rima Baškienė patvirtino, kad premjerui Sauliui Skverneliui apsisprendus siekti prezidento posto, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga remtų jo kandidatūrą.Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Rima Baškienė patvirtino, kad premjerui Sauliui Skverneliui apsisprendus siekti prezidento posto, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga remtų jo kandidatūrą.Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Tendencijos paaiškės vasarą

G. Landsbergio akimis, pagrindinė rinkimų kova vyks tarp centro dešinės ir centro kairės kandidatų. Pirmosios krypties atstovai daugmaž aiškūs, o apie antrosios, anot jo, dar anksti kalbėti.

„Čia galimybės įvairios. Net Naglis Puteikis gali būti toks kandidatas“, – sakė konservatorius. Vis dėlto stipriausia centro kairės žaidėja jis laikytų socialdemokratę Viliją Blinkevičiūtę.

Pasak opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko Gintauto Palucko, visi formalumai renkantis kandidatą bus baigti iki lapkričio 1-osios.

„Tačiau tendencijos bus aiškios gerokai anksčiau. Praėjusį šeštadienį priėmėme sprendimą dalyvauti rinkimuose. Tai buvo ženklas partijos skyriams pradėti kelti kandidatus. Kas iš jų pirmauja, manau, žinosime baigiantis vasarai“, – teigė G. Paluckas.

Anot jo, be partijos senbuvių V. Blinkevičiūtės ir Vytenio Andriukaičio, kurių pavardės dažniausiai minimos tarp pretendentų, LSDP turi ir daugiau varžytis pajėgiančių narių. „Pas mus – demokratija, iš viršaus nebus nuleistas nė vienas kandidatas, skyriai laisvi rinktis. Taryba tik patvirtins jų valią“, – teigė G. Paluckas.

Gintautas Paluckas: "Be partijos senbuvių Vilijos Blinkevičiūtės ir Vytenio Andriukaičio, kurių pavardės dažniausiai minimos tarp pretendentų, turime ir daugiau varžytis pajėgiančių narių." Ritos Stankevičiūtės nuotrauka
Gintautas Paluckas: "Be partijos senbuvių Vilijos Blinkevičiūtės ir Vytenio Andriukaičio, kurių pavardės dažniausiai minimos tarp pretendentų, turime ir daugiau varžytis pajėgiančių narių." Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Jis mano, kad didžiausias konkurentas LSDP kandidatui bus tas, kuris „mėgins apeliuoti į centro kairės balsus, t. y. akcentuos tuos klausimus, kuriuos paprastai ima spręsti socialdemokratai, – nelygybės, socialinės atskirties, korupcijos mažinimo, demografijos, emigracijos problemas.

„Tie, kurie šnekės apie verslą, stambųjį kapitalą, galbūt sudarys mažesnę konkurenciją. Mes turime savo vertybių rinkinį, kurį rinkimų metu mėginsime pateikti kaip Lietuvai patrauklią viziją. Kartu pamatysime, kokias vizijas siūlys kiti. Šiandien jau ir bankininkai pradėjo kalbėti apie socialinį treisingumą – rinkimai minkština net kiečiausias širdis“, – pažymėjo G. Paluckas.

„Valstiečiai“ neapsisprendė

Didžiausios valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko pavaduotoja, Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė tikina, kad tokia stipri politinė jėga kaip LVŽS tikrai turės savo kandidatą prezidento rinkimuose. „Bet šiandien sprendimo dar neturime“, – teigė politikė.

Pasak jos, sprendimas dėl dalyvavimo rinkimuose bus priimtas artimiausiame partijos tarybos posėdyje, kuris vyks kovo mėnesį. R. Baškienės teigimu, tvarka, nustatanti, kas gali siūlyti kandidatus į prezidentus, partijoje nėra aptarta. „Valstietė“ patvirtina, kad premjerui Sauliui Skverneliui apsisprendus siekti prezidento posto LVŽS remtų jo kandidatūrą.

Pasak Eugenijaus Gentvilo, iki vasario 5 dienos partijos nariai turi įvardyti kandidatus arba patys pasisiūlyti o iki balandžio partija turės savo kandidatą.Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Pasak Eugenijaus Gentvilo, iki vasario 5 dienos partijos nariai turi įvardyti kandidatus arba patys pasisiūlyti o iki balandžio partija turės savo kandidatą.Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Būtų keista, jei nepalaikytume vieno iš savo Seimo rinkimų sąrašo lyderių. Mes tik džiaugtumėmės, jei S. Skvernelis priimtų tokį sprendimą. Bet šiandien jo dar nežinome“, – kalbėjo R. Baškienė.

Didžiausių šalies partijų iškelti, taip pat savarankiškai laimę mėginti pasiryžę kandidatai, išskyrus vieną, vis dar yra paslaptis. Tačiau viešojoje erdvėje jau kurį laiką minimos kelios pavardės.

Operatyviausią sprendimą renkantis kandidatą žada opozicinis Liberalų sąjūdis.

„Pradėjome atranką, iki vasario 5 dienos partijos nariai turi įvardyti kandidatus arba patys pasisiūlyti. Tada bus sukurtas balsavimo atrankos mechanizmas, ir iki balandžio partija turės savo kandidatą“, – teigė Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas.

Gabrielius Landsbergis: "Aiškindamiesi geriausią kandidatą į šalies vadovus ketiname pasitelkti ir visuomenę. Tokia praktika mūsų šalyje bus taikoma pirmą kartą."Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Gabrielius Landsbergis: "Aiškindamiesi geriausią kandidatą į šalies vadovus ketiname pasitelkti ir visuomenę. Tokia praktika mūsų šalyje bus taikoma pirmą kartą."Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Jo požiūriu, partija turi pakankamai žmonių, todėl apie kitų partijų ar savarankiškų kandidatų rėmimą negalvoja. „Mes turime konkurencingų kandidatų – Petrą Auštrevičių, Arūną Gelūną, Remigijų Šimašių. Balandžio 14 dieną posėdžiaus partijos taryba, tuomet ir įvardysime per atranką atrinktą rinkimuose dalyvausiantį kandidatą“, – sakė E. Gentvilas.

Komentuoti jo perspektyvų, kol nežinomi visi varžovai dėl prezidento kėdės, liberalų lyderis nenorėjo.

Spėlionių netrūksta

Apie savo ketinimą dalyvauti prezidento rinkimuose oficialiai kol kas yra pranešęs tik vienas politikas – Lietuvos centro partijos pirmininkas, Seimo LVŽS frakcijos narys Naglis Puteikis. Laimę jis bandys antrą kartą.

Apie savo ketinimą dalyvauti prezidento rinkimuose oficialiai kol kas yra pranešęs tik Naglis Puteikis. Kaip galimi pretendentai nuolat minimi Gitanas Nausėda, Saulius Skvernelis, Visvaldas Matijošaitis, Žygimantas Pavilionis ir Vygaudas Ušackas.

2014 metais vykusiuose šalies vadovo rinkimuose pirmajame ture už N. Puteikį balsavo 9,32 proc. rinkėjų. Jis liko ketvirtas ir į antrąjį turą nepateko. Kaip galimi pretendentai į S. Daukanto aikštės rūmų šeimininkus viešumoje nuolat minimi G. Nausėda, S. Skvernelis, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, konservatoriai Ž. Pavilionis ir V. Ušackas.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks 2019 metų gegužės 12 dieną (antrasis turas – gegužės 26 dieną). Tais pačiais metais piliečiai bus raginami balsuoti dar dvejuose rinkimuose: vasarį – savivaldybių tarybų, birželį – Europos Parlamento.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"