Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Į patriotiškai nusiteikusio jaunimo eitynes susirinko apie 900 žmonių

 
2012 03 11 14:05

Į nacionalistų eitynes minint Nepriklausomybės atkūrimo dieną sekmadienį sostinės Gedimino prospekte susirinko apie 800-900 žmonių.

Nešina valstybinėmis trispalvėmis minia Gedimino prospekte skandavo Lietuvos vardą, dainavo patriotines tautines dainas, tačiau kai kurie žmogaus teisių gynėjai sukritikavo vėl skambėjusį šūkį "Lietuva lietuviams" ir skustagalvių dalyvavimą eisenoje.

Vienas iš aktyvistų Audrius Janušis atmetė organizatorių sąsajas su neonaciais, sakydamas, kad eitynių vadinimas neonacistinėmis jam yra įžeidimas. "Šūkiu "Lietuvia lietuviams, lietuviai Lietuvai" norime pasakyti, kad ir patys turime dirbti dėl Lietuvos. Dabar daug žmonių emigruoja, bet jei dauguma dirbtų taip pat, kaip užsienyje, galėtų daug ką čia padaryti", - BNS sakė 23 metų aktyvistas.

Jis tikino, kad šis renginys nėra nukreiptas prieš tautines mažumas, tačiau teigė, kad siekiama pagarbos lietuvių kultūrai ir istorijai. "Nesakome, kad Lietuva tik lietuviams. Neturime nieko prieš tautines mažumas, kurios tūkstančius metų gyvena Lietuvoje. Bet kai Latvijoje rengiami referendumai dėl antros valstybinės kalbos, diskutuojama dėl mūsų gatvių pavadinimų - tiesiog norime, kad būtų gerbiama mūsų istorija ir kalba", - sakė jaunuolis. "Čia galima rasti visokios atributikos. O kalbant apie svastikas - baltų simbolių negalima tapatinti su fašistiniais. Čia gali eiti bet kas, kas pritaria mūs šūkiams, necenzūruojame ir nebandome aiškinti", - kalbėjo jis.

Tačiau Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius teigė, kad nors šių metų eitynės buvo, jo teigimu, labiau civilizuotos, jų organizatoriai demonstruoja siekiantys etniškai vienalytės Lietuvos, o tai 21 amžiuje yra nepriimtina. "Forma šiemet, be jokios abejonės, yra civilizuotesnė. Nėra tokių bjaurių šūkių ir vėliavų. Bet turinys lieka toks pat. Tie žmonės Lietuvą supranta kaip "švarią" valstybę etniškai, autoritarinę valstybę ir to siekia", - BNS sakė H.Mickevičius. "Jie siekia etniškai "švarios" valstybės, kad visi kiti, kurie nėra lietuviai pagal "kraują", geriausiu atveju yra istoriniai svečiai, o Lietuva priklauso etniniams lietuviams. 21 amžiuje tai nepriimtinas dalykas", - teigė eitynes stebėjęs instituto direktorius.

Gausių policijos pajėgų lydimas eitynes nuo Gedimino prospekto iki Lukiškių aikštės keliose vietose pasitiko nedidelės protestuotojų grupės, kelis į kelią iššokusius protestuotojus policija sulaikė. Prie Lukiškių aikštės eitynių dalyvius pasveikino Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas, Tautininkų sąjungos vadovas Gintaras Songaila, vienas Latvijos parlamentaras. Sugiedoję valstybinį himną, eitynių dalyviai išsiskirstę.

Eitynėse plevesavo ne tik keliasdešimt Lietuvos valstybinių vėliavų, bet ir Latvijos, Estijos, Švedijos, Rusijos, kitų šalių vėliavos, buvo nešami plakatai su užrašais "Ne rytams ir vakarams, Lietuva Lietuvos vaikams", "Tautinė valstybė - vertybė", "Didžiuojuosi, jog esu lietuvis", savo atributiką turėjo ir vadinamieji "skinheadai".

Daugiausia kritikos eitynės sulaukė 2008 metais, kai jose buvo skanduojami antisemitiniai šūkiai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"