Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Į Briuselį nebesiveržia pusė Lietuvos europarlamentarų

 
2018 09 18 12:50
EP rinkimai vyks kitų metų gegužę-birželį, vėl rinksime 11 Lietuvos atstovų. / 
EP rinkimai vyks kitų metų gegužę-birželį, vėl rinksime 11 Lietuvos atstovų. /  Reuters/Scanpix nuotrauka

Nors iki Europos Parlamento (EP) rinkimų dar beveik pustrečio šimto dienų, jo koridoriuose jau prasidėjo diskusijos dėl būsimos europinių institucijų vadovų dėlionės. Kiekvienas iš 751 europarlamentaro taip pat sprendžia dėl savo politinės ateities.

Kai kuriems Lietuvos atstovams, praėjusią kadenciją į EP vos ne „ištremtiems“, čia visai patiko, o kai kurie šiek tiek netikėtai nebenori čia grįžti kitai kadencijai. Vis dėlto pusės apsisprendimą lemia didžiulis rinkimų meniu 2019-aisiais, mat norėtųsi būti ir merais ar net prezidentais.

Kai kuriems Lietuvos atstovams, praėjusią kadenciją į EP vos ne „ištremtiems“, čia visai patiko, o kai kurie šiek tiek netikėtai nebenori čia grįžti kitai kadencijai.

Trikdo rinkimų gausa

„Nusiteikusi kandidatuoti“, – sako jau dvylika metų Europos Parlamento narė konservatorė Laima Andrikienė. Šią kadenciją europarlamentarės kėdės jai teko dvejus metus lukterėti, mat rinkimuose 2014-aisiais liko pirma už brūkšnio ir čia grįžo tik po to, kai Gabrielius Landsbergis atsisakė EP nario mandato.

„Manau, turiu patirties, kad galėčiau produktyviai dirbti EP. Jei turėsiu partijos palaikymą, prašysiu žmonių paramos rinkimuose“, – apsisprendusi ir antrą kadenciją EP baigianti socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė.

„Esu pasiruošęs atstovauti Lietuvai EP ir toliau“, – sako Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Bronis Ropė. Beje, EP mandatą 2014 metų rinkimuose laimėjo partijos lyderis Ramūnas Karbauskis, bet jį perleido visai nenorėjusiam sau įprastą Ignalinos mero postą iškeisti į europinę politiką B. Ropei. Bet partija liepė, B. Ropė pakluso, ir štai jis jaučiasi puikiai prigijęs Briuselyje ir Strasbūre.

„Taip, – sako Rolandas Paksas ir priduria: – Kalbant plačiau, kitą savaitę – Strasbūro Žmogaus teisių teismo įgyvendinimo vienas iš etapų, yra Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto išvada, kad Lietuva neįgyvendina priimtų sprendimų. Nuo to, kaip spėriai Lietuva juos įgyvendins, priklausys spektras rinkimų, kuriuose dalyvausiu.“ Vis dėlto jei jis kandidatuos į EP, tai su kuria partija, o gal kurs visuomeninį komitetą? „Blogas karys, kuris virėjui pasako, ką nori valgyti“, – slapukauja R. Paksas.

Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas EP Valdemaras Tomaševskis kol kas taip pat paslaptingas: „Šiame politiniame sezone daug rinkimų: ateis laikas, bus atsakymas, nereikalaukite, kad atskleisčiau mūsų partijos taktiką ir strategiją.“

Viktoras Uspaskichas./ Alinos Ožič nuotrauka
Viktoras Uspaskichas./ Alinos Ožič nuotrauka

Ir kitų europarlamentarų apsisprendimą trikdo rinkimų 2019-aisiais gausa. „Manau, man darbas EP sekasi neblogai, bet tas keliavimas vargina, be to, man labai patinka Lietuvoje. Nesu apsisprendęs dėl kitos kadencijos EP. Gal kandidatuosiu į savivaldybės tarybą, gal į merus, gal į EP, o gal ir niekur. Į prezidentus kandidatuoti dar nesijaučiu pakankamai patyręs, nors mano reitingai geri ir labai vertinu žmonių nuomonę. Bet šiandien yra tinkamesnių“, – sako eksliberalas Antanas Guoga. Jei kandidatuotų į EP, dar neapsisprendęs, ar su kokia partija, ar su komitetu, judėjimu.

„Atsižvelgsiu į partijos narių ir tarybos nuomonę, bet pats šiems rinkimams didelio užsidegimo kol kas neturiu. Noriu likusį gyvenimą pašvęsti verslui, vaikams, filosofijai, psichologijai, kurios diplomą apgyniau pernai. Be to, planuoju kelti savo kandidatūrą į Vilniaus miesto merus“, – sako Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas.

Ekstvarkietis ir eksdarbietis Valentinas Mazuronis apsisprendęs: sakosi neturįs planų kitą kadenciją grįžti į EP, nes kandidatuos prezidento rinkimuose: „Jie vyksta tuo pačiu metu, o žaisti dvigubus žaidimus būtų nesąžininga.“

Valentinas Mazuronis / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Valentinas Mazuronis / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kitaip svarsto Petras Auštrevičius: „Esu Liberalų sąjūdžio kandidatas prezidento rinkimuose. Bet jei partijos skyriai kels mano kandidatūrą į EP, gali būti, kad kandidatuosiu abiejuose.“

„Ne“, – galutinai apsisprendęs ir nekomentuoja savo pozicijos tarp lietuvių europarlamentarų vyriausias amžiumi (jam – 70 metų) ir stažu EP (čia jis nuo 2009 metų) konservatorius Algirdas Saudargas.

Socialdemokratas Zigmantas Balčytis taip pat sako nesąs numatęs dar kartą kandidatuoti į EP. Anot jo, jau dvi kadencijas dirba, vargina važinėjimas, atitrūkimas nuo Lietuvos.

Didžiausia karjera – V. Blinkevičiūtės

Ir tie, kurie norėtų tęsti darbus EP, ir tie, kurie jį ketina palikti, savo darbą EP vertina gerai. Tiesa, pamatuoti kiekvieno indėlį sunku. EP narių aktyvumo statistikos metodika keičiama, nes pripažinta buvus ydinga, labiau fiksavus formalų aktyvumą nei solidžius darbus. Negalima vienareikšmiai europarlamentaro svorį sverti ir pagal postus, nes juo didesnė frakcija, juo sunkiau joje gauti pareigas. Vis dėlto kuriuos savo darbus EP nariai patys vertina kaip svarbius Europai ir Lietuvai joje?

Valdemaras Tomaševskis./ Alinos Ožič nuotrauka
Valdemaras Tomaševskis./ Alinos Ožič nuotrauka

Neabejotinai didžiausią karjerą EP yra padariusi socialdemokratė V. Blinkevičiūtė – ji yra Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė. Tapti vieno iš 20 komitetų pirmininke parlamente, kuriame yra 751 narys, atstovaujantis 28 valstybėms, didelis įvertinimas. V. Blinkevičiūtė džiaugiasi, kad jos pastangos įvertintos. Tarp svarbiausių darbų ji mini EP direktyvą dėl darbo ir šeimos suderinimo, kurios iniciatyvinio pranešimo autorė ji buvo. Europarlamentarė jaučiasi prisidėjusi prie iniciatyvų, kad atsirastų europinė vaikų garantija, kaip kad praeitą kadenciją į ES biudžeto projektą įtraukta jaunimo garantija. Ji džiaugiasi galėjusi prisidėti, kad Europa po daugelio metų pagaliau suprato socialinių klausimų svarbą ir atsirado Socialinių teisių ramstis.

Dar du europarlamentarai iš Lietuvos šiemet sulaukė išskirtinio įvertinimo – L. Andrikienė tarptautinės prekybos, o P. Auštrevičius užsienio reikalų kategorijose šiemet kovą paskelbti metų europarlamentarais. Leidinio „Parliament Magazine“, akylai stebinčio EP darbą, žurnalistai tokį verdiktą priėmė remdamiesi įvairių sričių ekspertų ir tarptautinių institucijų vertinimu.

A. Guoga./ Alinos Ožič nuotrauka
A. Guoga./ Alinos Ožič nuotrauka

Nors ši kadencija L. Andrikienei buvo perpus trumpesnė, jos darbas ES ir JAV, ES ir Kinijos prekybos, Rytų partnerystės klausimais matomas ir vertinamas. Pernai milžiniška balsų dauguma EP priėmė jos parengtą pranešimą apie Rytų kaimynystę, priimtas ne vienas jos parengtas dokumentas saugumo ir gynybos klausimais.

Kitas metų europarlamentaras P. Auštrevičius tarp svarbiausių savo darbų mini darbą kovojant su Astravo AE baubu: jis organizavo viešą piketą Briuselyje, suformulavo biudžetines pataisas keičiant ES branduolinio saugumo kaimynystėje dokumentus, kad ES būtų įpareigota ne tik rengti rekomendacijas, bet ir prižiūrėti, kaip jos vykdomos, tam suteikiant ir finansinę paramą. P. Auštrevičius inicijavo Ukrainos draugų grupės įkūrimą EP, pateikė daug iniciatyvų šiai valstybei palaikyti. Taip pat jis EP nuolat kėlė Lietuvai svarbius saugumo klausimus dėl Rusijos.

Rolandas Paksas./ Alinos Ožič nuotrauka
Rolandas Paksas./ Alinos Ožič nuotrauka

Tarp pripažinimo sulaukusių EP narių ir A. Guoga. Jis didžiuojasi, kad leidinys „Politico“ jį dukart yra išrinkusi geriausiu Lietuvos europarlamentaru, o tarp 751 EP nario jis buvo 28-as. Tiesa, EP darbą nuolat stebintys kolegos pastebi, kad kadencijos pradžioje A. Guoga buvo veržlesnis, aktyvesnis. Bet pakeitęs Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ frakciją į dešiniųjų Europos liaudies, jis priblėso. A. Guoga pripažįsta, kad tapus didžiausios EP frakcijos nariu sunkiau gauti pozicijas, būti matomu, bet nebūtinai sunkiau ką gero nuveikti. Pasak jo, gal kiti užsiėmę tik su posėdžiais, o jis turi daug ir kitos veiklos.

Savo indėlį į europinius ir Lietuvos reikalus jis vertinąs gerai. Jis buvo šešėlinis pranešėjas dėl pokalbių mobiliu telefonu tarifų suvienodinimo, kibernetinio saugumo, vienodų pirkimo internetu taisyklių visoje ES. A. Guoga sakosi daug bendraujantis su žmonėmis, stengdamasis suprasti, ko jie nori. „To labai trūksta mūsų politikoje“, – pastebi europarlamentaras.

Pripažinimą EP džiaugiasi pelnęs ir V. Tomaševskis – jam pavyko užimti EP ryšių su Baltarusija delegacijos vicepirmininko postą.

Pripažinimą EP džiaugiasi pelnęs ir V. Tomaševskis – jam pavyko užimti EP ryšių su Baltarusija delegacijos vicepirmininko postą. Tai antras aukščiausias postas tarp mūsų europarlamentarų. V. Tomaševskis pasakoja, kad dukart buvo EP delegacijos į Baltarusiją narys, spalio pabaigoje ten vyks trečiąkart. Pasak jo, pavyko sustiprinti kontaktus, pasiekti, kad panaikintos vizos Gardino sričiai, kas yra didelis pasiekimas ir turizmui, ir verslui, prisidėti, kad Klaipėdos uostas išsaugotų krovinių tranzitą iš Baltarusijos.

Antrą kadenciją jis dirba Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete. „Gana sėkmingai jame atstovavau Lietuvai, nes pavyko prisidėti padidinant tiesiogines išmokas Lietuvos ūkininkams“, – didžiuojasi V. Tomaševskis.

Jis EP gina ir krikščioniškas vertybes. „Gyniau Lietuvoje priimtą įstatymą dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos, o kartu ir mūsų vaikus. LGBT šalininkų grupė labai aktyvi, ir reikia neleisti kad ji primestų mums savo sprendimus. Kaip ir dėl imigrantų – negali būti jų primetimo valstybėms. Kad imigrantų ažiotažas sumažėjo, dalelė ir mano indėlio“, – mano V. Tomaševskis.

Petras Auštrevičius./ Alinos Ožič nuotrauka
Petras Auštrevičius./ Alinos Ožič nuotrauka

Jis save priskiria prie aktyvių europarlamentarų. „Po kiekvienų balsavimų yra dažni europarlamentarų pasisakymai, kai aiškinami balsavimo motyvai. Tokių pasisakymų per devynerius metus neturėjau nė vieno. Dirbu ne statistikai. O pagal rezoliucijų paruošimo skaičių užimu trečią vietą tarp lietuvių. Esu kelis kartus kalbėjęs plenarinio posėdžio metu frakcijos vardu, esu ne tik jos biuro narys, bet ir vienas iš frakcijos įkūrėjų“, – vardija jis.

Beje, šis Lietuvos europarlamentaras išsiskiria tuo, kad retsykiais plenarinių posėdžių ar kituose posėdžiuose prašnenka lenkiškai. V. Tomaševskis tai aiškina, kad frakcijoje, kur yra 18 europarlamentarų iš Lenkijos, tokiu atveju nereikia visų kalbų vertėjų. Bet dažniausiai jis sakosi kalbantis lietuviškai, kad mūsų valstybinė kalba būtų girdima EP.

Vilija Blinkevičiūtė ir Zigmantas Balčytis./ Alinos Ožič nuotrauka
Vilija Blinkevičiūtė ir Zigmantas Balčytis./ Alinos Ožič nuotrauka

Pirmą kadenciją EP B. Ropė sako kėlęs sau tikslą padaryti ES aiškesnę ir artimesnę Lietuvos žmonėms, ir jaučiasi prie to prisidėjęs. Jis nuolat susidurdavo, kad Lietuvoje manoma: kas gerai – Lietuva padarė, kas blogai – ES draudžia. Bet jam ėmus gilintis paaiškėjo, kad dažnu atveju ES neturėjo nieko bendra su tokiais kaltinimais. Pavyzdžiui, ūkininkai skundėsi, kodėl neleidžiama pirkti padėvėtos technikos už ES pinigus. Bet, pasirodo, taip nutarė Lietuva. Pavyko Žemės ūkio ministeriją paakinti kiek pakoreguoti draudimą – leista tokią techniką įsigyti bent jau jauniems ūkininkams. Arba ekologinis ūkis Lietuvoje negali būti mišrus, mat taip nusprendė Lietuva. Pavyko priimti EP sprendimą, kad visoje Europoje privalo būti ir mišrūs ekologiniai ūkiai. B. Ropė džiaugiasi, kad pavyko ūkininkams patalkinti dėl išmokų už pieną, dabar europarlamentaras bando aiškintis dėl tiesioginių išmokų, mat, pasak jo, Lietuva pati sutiko, kad jų skirtumas liktų ilgesniam laikui, nei iš kad buvo numatyta iš pradžių.

Darbų pasiūlė ieškoti EP ataskaitose

V. Uspaskichas tarp svarbiausių savo darbų išskyrė tai, kad buvo antras pranešėjas svarstant ginčų tarp ES valstybių klausimą – kad ginčui neviršijant 10 tūkst. eurų jis galėtų būti nagrinėjamas per atstumą. V. Uspaskichas taip pat prisidėjo inicijuojant, kad ES būtų suvienodinta minimalaus atlyginimo ir pensijų tvarka, taip pat dėl energetikos verslo sąlygų suvienodinimo ir energetinių išteklių tomis pačiomis sąlygomis prieinamumo ES.

V. Uspaskichas nesutinka su nuomone, neva jis nėra aktyvus EP narys: „Netiesa. Veidmainiavime nedalyvauju, o kur galima ką pasiekti, ten dalyvauju.“

Z. Balčytis taip pat nesutinka, kad pastaruoju metu tarsi „užgesęs“, ypač po to, kai pasklido informacija neva jis paliks EP ir tęs karjerą už Atlanto. Pasak jo, antrą kadenciją tiesiog išmoksti, kad ne pasisakymų skaičius lemia rezultatus, o ką pavyksta nuveikti komitetuose ir komisijose. Tarp svarbiausių kadencijos darbų jis mini pranešimą dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės steigimo, kas jau netolimoje ateityje sudarys sąlygas apdoroti itin didelius kiekius duomenų, kurie turės lemiamą reikšmę medicinos, klimato kaitos, transporto ir kitose srityse. Jis taip pat parengė pranešimą dėl pasiūlymo keistis informacija apie tarpvyriausybinius valstybių narių ir trečiųjų šalių energetikos susitarimus, buvo šešėlinis pranešėjas dėl Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos.

A. Saudargas į kalbas, ką nuveikė, nesileido../Alinos Ožič nuotrauka
A. Saudargas į kalbas, ką nuveikė, nesileido../Alinos Ožič nuotrauka

„Jei kas pasakys, kad ką padarė asmeniškai esminiais klausimais, netiesa, nes EP – 751 narys, ir esminiai klausimai priiminėjami balsavimu. Dažnai europarlamentarų aktyvumo vertinimas – viešųjų ryšių ir ydingos statistikos pasekmė“, – įspėja V. Mazuronis. O jis pats sakosi palaikantis ir remiantis Lietuvai naudingas pozicijas, daugiausia – aplinkosaugos temomis, mat dirba šios srities komitete, taip pat kaip EP delegacijos ryšiams su JAV, ES ir Ukrainos parlamentinio bendradarbiavimo komitete.

Bronis Ropė./Alinos Ožič nuotrauka
Bronis Ropė./Alinos Ožič nuotrauka

R. Paksas sako norintis išlikti santūresnis ir savo darbų negirti, tik pastebėjo, kad pagal kai kurias aktyvumo skaičiavimo metodikas jis tarp Lietuvos europarlamentarų – trečias iš vienuolikos.

O A. Saudargas į kalbas, ką nuveikė, nesileido. „Tokiose anketose paprastai nedalyvauju“, – pareiškė europarlamentaras ir pasiūlė paskaityti apie jo darbus į storus tomus sudėtas kiekvieną mėnesį EP skelbiamas apžvalgas.

Tiesa, šiemet leidinio „Politico“ jis buvo išskirtas kaip europarlamentaras, įdarbinęs daugiausia – net septyniolika – padėjėjų, nors pats yra gana mažai aktyvus.

EP rinkimai vyks kitąmet gegužę. Rinksime tiek pat, kiek turime dabar – vienuolika Lietuvos atstovų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"