Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Grįžtantiems tremtiniams dalins butus

 
2017 09 21 10:20
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Į Lietuvą parvykstančių politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų problemos sprendžiamos beveik ketvirtį amžiaus. Per ateinančius trejus metus visapusiškai grįžtančiųjų integracijai Vyriausybė numačiusi skirti 3,9 mln. eurų. Liūto dalis – 3,3 mln. eurų – turėtų atitekti butams įsigyti.

Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą 2018–2020 metų veiksmų planą sudėliojusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) suskaičiavo, kad 1992–2016 metais butais buvo aprūpinta 2012 grįžusių asmenų. Valstybės biudžetui tai atsiėjo per 32 mln. eurų. 2015–2017 metais tremtinių integracijai skirta 1,5 mln. eurų.

Formuoti socialinę valstybės politiką tremtinių grįžimo klausimu pradėta iš karto atkūrus nepriklausomybę. 1992 metais Vyriausybė numatė konkrečias priemones, kaip padėti reabilituotų politinių kalinių, tremtinių bei jų vaikų šeimoms sugrįžti į Lietuvą. Vieni pagrindinių tikslų buvo aprūpinti grįžtančiuosius gyvenamuoju plotu, padengti persikėlimo išlaidas, padėti integruotis į socialinį gyvenimą. 1992 metais prasidėjus grįžimo procesui, nuomotis valstybės lėšomis nupirktus butus panoro 250 šeimų. Per 24 metus jų padaugėjo iki 2500 šeimų.

Eilės mažėja lėtai

SADM duomenimis, įgyvendinant pastarųjų trejų metų planą, 2015-aisiais butais buvo aprūpinti 48, 2016 metais – 15 grįžtančių asmenų. Šiemet butus planuojama suteikti 26 grįžtantiems tautiečiams. Tačiau šių metų pradžioje savivaldybių sudarytuose sąrašuose vis dar buvo 194 į gyvenamąjį plotą pretenduojantys asmenys. Daugiausia grįžtančiųjų butų laukia Vilniaus miesto savivaldybėje – 155, Klaipėdos – 33, Panevėžio – 2, Kauno – 2, Palangos – 1, Lazdijų – 1. Beje, šiemet butais bus aprūpinami tik tie asmenys, kurie į savivaldybių sąrašus buvo įrašyti 2000–2001 metais.

Ne paslaptis, jog būta faktų, kai į tėvynę sugrįžę ir nemokamai butais aprūpinti tremtiniai po kiek laiko juos pardavė ir išvyko atgalios. „Galima kalbėti apie atskirus butų pardavimo ir išvykimo atvejus. Tačiau teigti, kad butai parduodami pasipelnymo tikslais, neturime pagrindo. Dauguma šeimų, ieškodamos pragyvenimo šaltinio, pardavusios butus nusipirko kitus gyvenamuosius būstus Lietuvoje, dauguma jų įgijo žemės sklypus ir ūkininkauja“, – „Lietuvos žinioms“ sakė SADM Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė.

Įvairiapusiška parama

E. Čaplikienė priminė, kad 1992–1993 metais grįžtantys tremtiniai galėjo tikėtis tik persikėlimo išlaidų kompensavimo. Nuo 1994-ųjų kasmet SADM biudžete numatomos lėšos leidžia jiems teikti įvairesnę socialinę paramą. Pasak E. Čaplikienės, šiuo metu valstybės parama apima kelias sritis. Pirmiausia padengiamos persikėlimo ir įsikūrimo išlaidos, mokamos ligos bei šeimos nario mirties pašalpos. Vykdoma grįžusiųjų įdarbinimo programa, rengiami lietuvių kalbos kursai, padedama adaptuotis aplinkoje. Be kita ko, dėmesys ir parama skiriama besimokantiesiems Vilniaus lietuvių namų gimnazijoje.

„Atskirai reikėtų pažymėti lietuvių kalbos kursus, kuriuos 1992–2016 metais baigė ir egzaminus išlaikė 896 grįžę asmenys. Tremtinių vaikų vasaros stovyklose vaikai skatinami pažinti ir puoselėti lietuvių kalbą, kultūrą bei Lietuvos istoriją“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo E. Čaplikienė. Taip pat įgyvendinamas projektas „Pamokos bendruomenėse: pakeliui į Lietuvą“, kurio tikslas – sudaryti galimybes lietuvių bendruomenių atstovams – grįžtantiems tremtiniams, politiniams kaliniams bei jų šeimų nariams, gyvenantiems buvusioje SSRS teritorijoje, atvykti į Lietuvą mokytis ar tobulinti lietuvių kalbą, dalyvauti sociokultūriniuose renginiuose.

„Šiame projekte dalyvavo ir lietuvių kalbos mokėsi atstovai iš tolimiausių Sibiro platybių – Altajaus, Irkutsko, Krasnojarsko, Buriatijos, Komijos, Jakutijos, Magadano, taip pat Karelijos, Murmansko, Karagandos, Vladivostoko, Tomsko, Ukrainos, Sankt Peterburgo bei Maskvos lietuvių bendruomenių“, – dėstė E. Čaplikienė. Iš viso valstybės parama persikėlimui ir socialinei integracijai 1992–2016 metais buvo suteikta daugiau kaip 5 tūkst. į Lietuvą gyventi grįžusių asmenų, tam išleista per 79 tūkst. eurų.

Pagalba – per menka

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) tarybos pirmininkės Vincės Vaidevutės Margevičienės nuomone, kol ateinančių metų valstybės biudžetas nepatvirtintas, SADM surašyti skaičiai yra popieriniai. „Kai Vyriausybė iš tiesų skirs šias lėšas, tuomet galėsime komentuoti“, – sakė ji.

Vincė Vaidevutė Margevičienė: „Kai Vyriausybė iš tiesų skirs šias lėšas, tuomet galėsime komentuoti.“

Anot LPKTS tarybos pirmininkės, organizacija neturi duomenų, kiek tremtinių grįžo į Lietuvą, kiek jų, pardavę butus, išvyko atgalios, kiek dar norėtų sugrįžti į tėvynę. „Ten gyvena labai garbingo amžiaus žmonės, šaknys įleistos giliai, vargu ar jie ketina kur nors važiuoti. O ir jų vaikai, vaikaičiai neretai nemoka lietuvių kalbos, sukurta daug mišrių šeimų“, – dėstė V. V. Margevičienė.

Jos įsitikinimu, per daugiau nei du dešimtmečius valstybė tremtiniams galėjo skirti daugiau dėmesio. „Manau, kad pagalba nebuvo pakankama nei čia esantiems tremtiniams, nei grįžtantiems. Grįžę žmonės sunkiai sirgo, jiems reikėjo čia įsitvirtinti, jie negavo būsto, vargo. Daugelio jau nebėra. Dabar jau likome tik tremties vaikai. Ir ta valstybinė pensija – penkiasdešimt keli eurai nėra išsigelbėjimas. Daugelis žmonių net vaistams neturi pinigų“, – sakė V. V. Margevičienė. Ji pridūrė, kad LPKTS atstovai kol kas dar nebuvo susitikę su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, tačiau artimiausiu metu planuoja tai padaryti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"