Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Grėsmių akivaizdoje reikia naujos lyderystės

 
2017 08 23 6:00
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, sakydamas kalbą konferencijoje, negailėjo kritikos mūsų šalies užsienio politikos formuotojams.
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, sakydamas kalbą konferencijoje, negailėjo kritikos mūsų šalies užsienio politikos formuotojams. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Į Vilnių susirinkę aukšto rango politikai ir diplomatai iš Vidurio ir Rytų Europos valstybių, JAV diskutavo, kaip laisvę mylinčioms šalims atsilaikyti prieš dabarties geopolitinius iššūkius.

Vakar Vilniaus universitete vykusioje aukšto lygio Prezidento Valdo Adamkaus vardo tarptautinėje konferencijoje „Regioninės lyderystės atkūrimas“ dalyvavo garbūs svečiai. Tarp jų – buvę Ukrainos ir Rumunijos prezidentai Viktoras Juščenka bei Traianas Basescu, Lenkijos Senato vicepirmininkas Bogdanas Borusewiczius, JAV antikomunistinio Lotynų kongresmenų bloko vadovas Lincolnas Diazas-Balartas, Europos Parlamento narys Elmaras Brokas, JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai Kurtas Volkeris, buvusi kandidatė į Moldovos prezidentus Maia Sandu ir kiti.

V. Putino kėslai

Kadenciją baigęs prezidentas V. Adamkus pažymėjo, kad dar visai neseniai pasaulis atrodė esantis ramesnis, stabilesnis ir geriau suprantantis pamatines savo gyvavimo sąlygas. Europa aktyviai integravosi. Šiame procese svarią vietą užėmė ir Lietuva, tapusi Europos Sąjungos (ES) nare ir savo regiono lydere. Manyta, kad ir mūsų didžioji Rytų kaimynė Rusija taip pat eis europinės tradicijos, vertybinės politikos ir demokratijos keliu.

Deja, šiandien matome visai kitą vaizdą. Anot V. Adamkaus, Europa ieško savęs ir mėgina atsispirti fragmentacijos, skilimo tendencijoms. „Rusija, Vakarų Europoje vykdydama politiką „skaldyk ir valdyk“, visame pasaulyje rengia kibernetines atakas, pietinių kaimynių teritorijas atvirai grobia ir aneksuoja, remia autoritarinius režimus ir provokuoja konfliktus Artimuosiuose Rytuose“, – kalbėjo jis.

V. Adamkaus teigimu, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vis labiau pavyksta stabdyti laisvės žygį, pradėtą Ronaldo Reagano ir tęstą iki George'o W. Busho laikų. Jo manymu, V. Putino kėslai apriboti JAV lyderystę ir sukurti vadinamąjį multipoliarinį bei nestabilų pasaulį šiandien tampa nepageidaujama realybe. Aiški JAV lyderystė esanti būtina sąlyga pasaulio saugumui ir demokratijai išsaugoti.

Nusisuka net draugai

V. Adamkus negailėjo kritikos mūsų šalies užsienio politikos formuotojams. „Kažkas yra ne taip, jei prarandame draugus tiek Vidurio Europos sostinėse, tiek Rygoje ar Taline – net Baltijos šalys mūsų neparemia dėl gyvybinių energetinių klausimų. Rusija baltarusių rankomis stato atominę bombą prie pat Vilniaus prieigų, o mes nesugebame įtikinti ES šalių savo susirūpinimu, tartis su artimiausiais kaimynais“, – kalbėjo kadenciją baigęs prezidentas.

Ypač skaudu dėl Lietuvos ir Lenkijos santykių, kurie iš pasitikėjimo ir pagarbos lygmens per keletą metų nedovanotinai nukrito į priekaištų, kaltinimų, nepasitikėjimo ir senų nuoskaudų eskalavimo lygmenį.

Taip pat V. Adamkus įspėjo, kad artėjant rinkimams Lietuvoje išgirsime ne vieną siūlymą būti labiau pragmatiškiems, žiūrėti daugiau savo interesų ir grįžti prie Realpolitik santykiuose su Rusija. „Lietuvos santykių su Rusija politika šiandien – tai visų pirma Gruzijos ir Ukrainos laisvė bei teritorinis vientisumas.

Kaip aukščiausias Lietuvos saugumo interesas ir kaip išbandymas kiekvieno europiečio sąmonei ir sąžinei. Šiandien ukrainiečiai kovoja ir žūsta už Europą, už jos istoriją, dabartį ir ateitį, taip pat už mūsų laisvę, todėl prekiauti savo vertybėmis už jų nugaros būtų didžiausia ir amoraliausia išdavystė“, – pabrėžė jis.

Vėl leidžiasi geležinė uždanga

Buvęs Ukrainos prezidentas V. Juščenka kritikavo Vakarus nepakankamai griežtai įvertinant Rusijos keliamą grėsmę ir tebeflirtuojant su Kremliumi energetikos srityje.

Anot jo, Rusija yra atsakinga už šešis konfliktus Europos rytuose: Kalnų Karabache, Pietų Osetijoje, Abchazijoje, Padniestrėje, Kryme, Donbase. „Jeigu mūsų diskusijose dalyvautų Winstonas Churchillis, jis pasakytų: „Gerbiamieji politikai, pasižiūrėkite į politinį Europos žemėlapį. Ar nematote geležinės uždangos nuo Baltijos iki Juodosios jūros?“

Viktoras Juščenka: „Norėčiau pasakyti kaip post scriptum. Rusijos ekonomika – jos karo raumenys.“

Prieš 23 metus mums sakė, kad Azerbaidžane vyksta vidaus konfliktas. Prieš 22 metus mums irgi sakė, kad Padniestrė – tai vidaus konfliktas. Prieš devynerius metus tai, kas vyko Gruzijoje ir Abchazijoje, mums buvo pateikta kaip vidinis etninis konfliktas. Dabar tas pats darosi ir Ukrainoje. Ar nedarome klaidos, kai politiniu lygmeniu neteisingai artikuliuojame apibrėžimus? Kiekviename konfliktų, kuriuos vardijau, agresorius yra vienas – Rusija“, – pabrėžė buvęs Ukrainos prezidentas.

V. Juščenka piktinosi Vakarų Europos energetine politika Rusijos atžvilgiu ir iš šios šalies į Vokietiją Baltijos jūros dugnu ketinamu tiesti dujotiekiu „Nord Stream 2“. „Norėčiau pasakyti kaip post scriptum. Rusijos ekonomika – jos karo raumenys. Vienas politikas pasakė, kad ji susidaro iš dviejų vamzdžių – naftos ir dujų. Europa suvartoja 82 proc. Rusijos energijos resursų. Turėtume suprasti, kad tai – pagrindinis šaltinis finansuoti V. Putino politiką. Stebiu diskusiją dėl „Nord Stream 2“, kai kas sako, kad tai – ne politinis klausimas. Tai – tiesioginė politika, pats efektyviausias jos instrumentas. Būkime vieningi“, – akcentavo buvęs Ukrainos lyderis.

Nenori naujo dujotiekio

Apie tai, kad V. Putinas energetiką naudoja kaip politinį ginklą, kalbėjo ir europarlamentaras iš Vokietijos E. Brokas. Jo nuomone, būtina užkirsti kelią dujotiekiui „Nord Stream 2“. Jis tikisi, kad po rudenį jo šalyje vyksiančių parlamento rinkimų Berlyno pozicija pasikeis ir kad griežtų priemonių taip pat imsis Briuselis.

„Nord Stream 1“ iki šiol dar nėra visa apimtimi naudojamas, tad kodėl reikia tiesti „Nord Stream 2“? Negalime kliautis argumentu, kad reikia reorganizuoti naftos ir dujų verslą. Silpna Ukraina irgi nėra tinkamas argumentas. Negalime prieštarauti savo pačių sankcijoms ir leisti tiesti „Nord Stream 2“. Šiuo klausimu turime bendradarbiauti. Žinoma, turime užsiimti verslu su Rusija ir ilgalaikėje perspektyvoje tikėtis geresnių santykių su ja, nes tai tiek Rusijos, tiek Europos interesas. Tačiau kai Rusija pažeidinėja tarptautinę teisę, neįmanoma puoselėti gerų santykių. Savo politinę, ekonominę ir karinę galią turime kurti taip, kad tai atspindėtų dabartinę situaciją“, – akcentavo E. Brokas.

JAV sugrįžo

JAV politikas L. Diazas-Balartas aiškino, kad Lietuva yra laisva ir saugi, nes savo pastangomis yra ES ir NATO narė. Tačiau netolima mums Ukraina yra atsidūrusi visai kitokioje situacijoje.

Iš JAV L. Diazas-Balartas atvežė gerų žinių. „Žinau, kad kalbu ir savo draugų Vašingtone vardu. Jie reiškia solidarumą su jumis: Amerika sugrįžo, neleiskite medžiams užtamsinti miško“, – kalbėjo jis.

Romo Jurgaičio nuotrauka
Romo Jurgaičio nuotrauka

Tai, kad JAV rūpi Baltijos šalys, kalbėjo ir šios šalies specialusis pasiuntinys Ukrainai K. Volkeris. Diplomatas prisiminė praėjusią vasarą sakęs kalbą Baltijos-Amerikos laisvės fondo renginyje. Jame paklaustas, kodėl JAV rūpi Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumas, K. Volkeris atsakė paprastai: „Nes jūsų laisvė reiškia mūsų laisvę.“

Vakar Vilniuje jis kalbėjo panašiai. „Jeigu jūsų laisvei kyla grėsmė, tuomet kils grėsmė ir mums visiems. Jeigu jūsų šalys yra sėkmingos, klestinčios, saugios ir demokratiškos, tokie būsime mes visi. Būtent todėl tai ir yra svarbu“, – aiškino K. Volkeris.

Jis pažymėjo, kad kelerius metus Ukrainoje trunkančio karinio konflikto metu jau žuvo 10 tūkst. žmonių, milijonai turėjo palikti savo namus. Didelis pavojus kyla ne tik ukrainiečiams, bet ir Europai. „Matome, jog vyksta invazijos, okupacijos, perbraižomos sienos, ir tai reiškia, kad gali būti (imtasi – aut.) ir kitos šalies“, – perspėjo K. Volkeris.

Jis priminė, jog liepą Kijeve viešėjęs JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas teigė, kad pagrindinis Amerikos tikslas – atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenumą bei padėti užtikrinti šalies piliečių saugumą. „Jeigu mums pavyks pasiekti šį tikslą, tai iš tikrųjų bus svarbi pergalė. Pirmas žingsnis jos link būtų ilgalaikės paliaubos. Žinau, kad vyksta derybos pagal „Normandijos formatą“. Palaikome tikslą, kad būtų pasiektos paliaubos, o bendras tikslas – Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo atkūrimas“, – aiškino konferencijo dalyvis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"