Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Grėsmingos prognozės: mūsų ir toliau mažės

 
2017 12 06 9:30
Asociatyvi nuotrauka./
Asociatyvi nuotrauka./ pixabay.com nuotrauka

Lietuva, kaip skelbia naujausios Jungtinių Tautų prognozės, patenka tarp dešimties sparčiausiai mažėjančių populiacijų pasaulyje. Numatoma, kad 2017 – 2050 metais gyventojų mūsų šalyje sumažės daugiau kaip 15 proc. ir liks vidutiniškai 2,4 milijono. Eurostato prognozės dar liūdnesnės. Remiantis jomis, 2050 metais Lietuvoje liks tik 1,96 mln. gyventojų.

„Gyventojų skaičiaus pokyčius lemia trys pagrindiniai veiksniai: gimstamumas, mirtingumas, migracija. Didžiausią poveikį Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimui turi, be abejo, didžiulė emigracija, gerokai pranokstanti neigiamus natūralios gyventojų kaitos rodiklius, kai miršta daugiau nei gimsta“, – sakė „Lietuvos žinioms“ dr. Daumantas Stumbrys.

Kitą savaitę vyksiančioje nacionalinėje mokslinėje konferencijoje „Darbo rinkos pokyčiai: problemos ir galimybės“ Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. D. Stumbrys skaitys pranešimą apie demografinių pokyčių įtaką Lietuvos darbo ištekliams. Lietuvos mokslininkų straipsniai, skirti kompleksinei svarbiausių Lietuvos darbo rinkos problemų analizei, bus paskelbti LSTC leidinyje „Lietuvos socialinė raida ir darbo rinkos pokyčiai: problemos ir galimybės“.

Dėl didžiulės emigracijos

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 1992 metų, kai šalyje buvo didžiausias gyventojų skaičius – 3,7 mln., netekome 581 tūkst. darbingo amžiaus žmonių nuo 15 iki 64 metų. Dr. D. Stumbrys analizavo, kokį poveikį darbingo amžiaus gyventojų skaičiui turėjo pagrindiniai demografiniai veiksniai – gimstamumas, mirtingumas ir migracija

Pavyzdžiui, 2016 metais, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, emigracija lėmė tris ketvirtadalius gyventojų skaičiaus mažėjimo. Dėl jos netekome 30,2 tūkst. žmonių ir 10,5 tūkst. – dėl natūralios gyventojų kaitos.

„Emigruoja kur kas daugiau, – patikslino mokslininkas. – Tačiau tą srautą iš dalies kompensuoja grįžtantys emigrantai. Pavyzdžiui, 2016 metais emigravo 50,3 tūkst. gyventojų, imigravo 20,1 tūkst., tarp jų daugiausia – grįžtančių lietuvių.“

Perpus mažiau vaikų

Didžiąją emigrantų dalį – tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų – sudaro 20–34 metų jaunimas. Aktyvūs, jauni žmonės išvažiuoja studijuoti ir dirbti. Tačiau netenkame, kaip pabrėžė dr. D. Stumbrys, ne tik jauno, darbingo amžiaus gyventojų. Ne Lietuvoje jie susilaukia ir vaikų. Taip emigracija daro didžiulį poveikį gimstamumui Lietuvoje. Ne tik vidutinio amžiaus gyventojų mažėjimui.

„Emigracija užprogramuoja demografines problemas ateičiai. Galime drąsiai sakyti, kad vaikų iki 14 metų skaičius Lietuvoje per pastaruosius 25 metus sumažėjo perpus – 49,29 procento“, – sakė tyrėjas.

Nors dabar suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje – 1,7 vaiko, šiek tiek didesnis nei Europos vidurkis, prielaidų, kad gyventojų skaičius didės, pasak dr. D. Stumbrio, neturime. Reikėtų, kad suminis gimstamumas būtų bent 2 ar 2,1 vaiko. Tada tėvų kartą pakeistų panašaus skaičiaus vaikų karta. Dabar Lietuvoje 1 tūkst. tėvų tenka 805 vaikai. Taigi gyventojų mažėjimas užprogramuotas.

Eurostato prognozės rodo, kad jau 2021 metais Lietuvoje bus 1 mln. gyventojų mažiau nei 1992-aisiais, kai šalyje gyveno daugiausia – 3,7 mln. – žmonių. Liks tik 2,7 milijono.

Rizikingas elgesys ir savižudybės

Lietuvos gyventojų mirtingumo rodikliai vis dar išlieka vieni aukščiausių Europos Sąjungoje (ES), o vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė 2016 metais siekė tik 69,49 metų. Be to, vyrų ir moterų gyvenimo trukmė skiriasi beveik 11 metų. Šis skirtumas vienas didžiausių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.

Dr. Daumantas Stumbrys lūžio tašku vadina 2021 metus, kai Lietuvoje, Eurostato prognozėmis, bus 1 mln. gyventojų mažiau nei 1992-aisiais, kai šalyje gyveno daugiausia - 3,7 mln. - žmonių. Liks tik 2,7 milijono / LŽ archyvo nuotrauka
Dr. Daumantas Stumbrys lūžio tašku vadina 2021 metus, kai Lietuvoje, Eurostato prognozėmis, bus 1 mln. gyventojų mažiau nei 1992-aisiais, kai šalyje gyveno daugiausia - 3,7 mln. - žmonių. Liks tik 2,7 milijono / LŽ archyvo nuotrauka

„Turime tam tikras socialines ir ekonomines gyventojų grupes, kurių gyvenimo trukmė yra gerokai trumpesnė nei socialiai privilegijuotų grupių – dirbančių vadovaujanti darbą, turinčių aukštąjį išsilavinimą, gyvenančių mieste, susituokusiųjų. Jei pavyktų sumažinti probleminių, socialinėje atskirtyje esančių gyventojų grupių mirtingumo rodiklius, tai šiek tiek pristabdytų tokį staigų darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimą“, – įsitikinęs tyrėjas.

Labai didelis vidutinio amžiaus vyrų mirtingumas Lietuvoje susijęs su sveikatai žalinga elgsena, dažnai būdinga žemesnio socialinio sluoksnio gyventojams. Sociologiniai tyrimai atskleidžia, kad žemesnio socialinio sluoksnio vyrai Lietuvoje dažnai patiria psichosocialinį stresą dėl neišsipildžiusių lūkesčių, prarasto darbo, pajamų ar turto, sužlugdytos šeimos, nutrūkusių santykių su vaikais. Žemą išsilavinimą turintiems, nekvalifikuotą darbą dirbantiems ir išsiskyrusiems vyrams gresia didesnė mirtingumo dėl alkoholio ir eismo įvykių, savižudybių, žmogžudysčių rizika. O mieste gyvenančių, aukštas pareigas einančių, išsilavinusių vyrų gyvenimo trukmės rodikliai panašūs į kitų Vakarų Europos šalių vyrų gyvenimo trukmės rodiklius.

Pastaraisiais metais, kaip pažymėjo dr. D. Stumbrys, Lietuvoje labai sumažėjo mirtingumas dėl eismo įvykių, ir tai turėjo didelį poveikį vyrų vidutinės gyvenimo trukmės ilgėjimui. Jis rekordinis: nuo 2007 iki 2016 metų vyrų vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo beveik penkeriais metais. Žinoma, prisidėjo ir kitos išorinės mirties priežastys.

Savižudybių rodikliai Lietuvoje mažėja, tačiau kasmet šalyje nusižudo daugiau nei 800 žmonių. 2016 metais savižudybės sudarė 30 proc. vyrų išorinių mirties priežasčių. Nagrinėjant pastarųjų dešimties metų mirtingumo rodiklių pokyčius, pastebėta, kad labiausiai savižudybių rodikliai sumažėjo tarp 19–34 metų vyrų, o didžiausios savižudybių rizikos grupe išlieka 40–64 metų vyrai. Mažėjantys savižudybių rodikliai tarp jaunimo suteikia daugiau vilčių dėl ateities, tačiau nerimą kelia stagnacija 45–49 metų vyrų grupėje.

Kad emigrantai norėtų grįžti

Emigracija vyksta dviem kryptimis: žmonės ne tik išvažiuoja į užsienį, bet ir keliasi į didžiuosius Lietuvos miestus. Todėl dar labiau tuštėja kaimiškos vietovės. Šis procesas, pasak LSTC mokslininko, susijęs ir su tam tikru socialiniu bei ekonominiu gyventojų išsisluoksniavimu. Į miestus atvyksta labiau išsilavinę, jaunesni, vidutinio amžiaus gyventojai. Čia jie dirba ir kuria šeimas. Kaimiškose, nuo didžiųjų miestų labiau atitolusiose vietovėse lieka gyventi vyresnio amžiaus, mažiau išsilavinę gyventojai. Atsiranda didžiulė diferenciacija. Jau dabar ji turi padarinių, susijusių su socialinėmis paslaugomis, kai uždaromos ne tik mokyklos, bet optimizuojami ir ligoninių tinklai.

„Pastaraisiais metais matome imigrantų srauto didėjimą, tačiau jis neženklus ir kokių nors esminių pokyčių nežada. Lietuvoje daugiausia apsigyvena Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos piliečiai. Tačiau tiek grįžtamosios imigracijos, tiek imigrantų iš kitų šalių rodikliai nedideli, palyginti su emigracijos srautais. Ar jie didės, priklauso nuo valstybės demografinės politikos. Pasirinkimo, ar imigracija yra tinkamas būdas išspręsti demografines problemas, – kalbėjo dr. D. Stumbrys. – Lietuvos imigracijos politika nėra labai draugiška, procedūros gana sudėtingos. Kitas dalykas, kiek šalis yra patraukli imigrantams. ES yra laisvas darbo jėgos judėjimas ir yra patrauklesnių, aukštesnės socialinės ir ekonominės gerovės šalių. Todėl kažin ar sušvelninus imigracijos procedūras labai padidėtų imigrantų srautas Lietuvoje. Reikia struktūrinių reformų, gyventojų pajamų didinimo, pokyčių socialinėje, sveikatos apsaugos, švietimos srityse, kad žmonių gyvenimas gerėtų ir emigrantai norėtų grįžti.“

Kitas dalykas, pasak tyrėjo, kiek Lietuva patraukli užsienio investuotojams. Kai tokios liūdnos demografinės prognozės ir paprasčiausiai trūksta darbo jėgos. Ne tik mažėja gyventojų skaičius, bet ir didelis visuomenės demografinio senėjimo tempas.

Dešimt augančių ir mažėjančių valstybių

Jungtinių Tautų 2017 metų „Pasaulio gyventojų perspektyvos“ numato, kad iki 2050-ųjų maždaug 51 vienoje šalyje ar regione gyventojų mažės. Tarp 10 šalių ar regionų, kur gyventojų sumažės daugiau nei 15 proc., – Bulgarija, Kroatija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Moldova, Rumunija, Serbija, Ukraina ir JAV Mergelių Salos.

Tarp 10 šalių, išskirtų pagal numatomą jų indėlį į pasaulio gyventojų skaičiaus augimą, – Indija, Nigerija, Kongo Demokratinė Respublika, Pakistanas, Etiopija, Tanzanija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Uganda, Indonezija ir Egiptas. Jos kartu 2017 – 2050 metų laikotarpiu lems daugiau nei pusę planuojamo pasaulio gyventojų skaičiaus didėjimo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJETaisyklės
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"