Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Gitanas Nausėda: tikėtina, kad nelygybės statistika Lietuvoje – dar prastesnė

 
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

„Eurostat“ duomenimis, kas trečias lietuvis gyvena ties skurdo riba, tačiau, pasak ekonomisto Gitano Nausėdos, reali situacija gali būti dar prastesnė. „Jei įvertintume šešėlinę ekonomiką, tikėtina, paaiškėtų, jog problema yra dar aštresnė“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT Forumas“ sako ekonomistas.

30,1 proc. Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba, ir tai buvo vienas didesnių rodiklių Europoje, liudija pirmadienį paskelbti statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenys.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad pastaruosius penkerius metus pastebimai augo turtingiausiųjų pajamos Lietuvoje, tuo metu mažiausias pajamas uždirbančiųjų asmenų pajamos nuo krizės praktiškai neaugo.

„Taigi nors pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui rodiklį esame vieni pirmaujančių, pagal skurdo rodiklius, darbo užmokesčio rodiklius, pensijų dydį esame vieni paskutinių. Viena priežasčių – pernelyg mažas pajamų perskirstymas“, – sako L. Kukuraitis.

Savo ruožtu SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda pažymi, kad pajamų nelygybė iš tiesų gali būti dar didesnė.

„Jei įvertintume šešėlinę ekonomiką, galbūt pastebėtume, kad didesnes pajamas gaunantys žmonės didesnį likutį gauna iš šešėlinių pajamų. Taigi tikėtina, kad problema yra dar aštresnė.

Kita vertus, vidutinis darbo užmokestis Švedijoje yra toks, kad, net ir gaunant 30–40 proc. jo dydžio pensiją, galima visiškai normaliai gyventi. Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis yra pasibaisėtinai mažas, turime emigracijos problemą, taigi „užsiprogramuojame“ tokiai mažai pensijai“, – svarsto ekonomistas.

Uždarbio nelygybė neišsiskiria, tačiau socialinės išmokos – apverktinos

Laisvosios rinkos instituto direktorius Žilvinas Šilėnas siūlo atskirti pajamas nuo uždarbio, kad pastebėtume, jog nelygybė tarp darbo užmokestį gaunančių žmonių iš Europos konteksto neišsiskiria, tik socialinėmis išmokomis smarkiai atsiliekame.

„Jei atskirtume pajamas ir užmokestį, pastebėtume, kad mūsų dirbančiųjų žmonių pajamų nelygybė nesiskiria nuo Vakarų Europos. Mūsų problema – mažos pajamos ir mažos pensijos. Mūsų socialinės nelygybės rodikliai blogėjo dėl socialinių išmokų.

Anksčiau vidaus sistema surinkti ir paskirstyti mokesčius su mažiau pinigų sugebėdavo efektyviau. [...] Kitos šalys per mokesčių paskirstymą nelygybę sugeba sumažinti gerokai veiksmingiau“, – tikina Ž. Šilėnas.

Tačiau Lietuvos banko Ekonominio ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus sako negalintis sutikti su Ž. Šilėnu, nes su pajamų nelygybe daugiausia susiduria ne tik pensininkai, tačiau ir jauni žmonės, taip pat – daugiavaikės šeimos, vieniši tėvai su vaikais.

Sukritikavo nacionalinį susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų

Pirmadienį valdžios, verslo ir profsąjungų atstovai vyriausybėje pasirašė nacionalinį susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų.

Beveik metus rengtame šešių puslapių dokumente rašoma, kad siekiant kelti gyvenimo lygį ir didinti darbo rinkos patrauklumą, pripažįstami šie šalies ilgalaikei pažangai būtini tikslai: viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas ir viešųjų paslaugų kokybės gerinimas; socialinio dialogo stiprinimas ir socialinių partnerių kompetencijų ugdymas; švietimo ir mokslo kokybės, efektyvumo ir mokymosi visą gyvenimą užtikrinimas; mokesčių sistemos suderinamumo ir stabilumo užtikrinimas; šalies konkurencingumo didinimas.

„Džiaugiuosi, kad tai nėra tuščias susitarimas. Jis bus vykdomas ir įgyvendinamas“, – po to spaudos konferencijoje sakė premjeras Saulius Skvernelis. Tačiau kaip tik susitarimu „be turinio“ jį pavadino LRT TELEVIZIJOS laidos „LRT forumas“ diskusijos dalyviai.

„Manau, kad šiandienos pasirašytas dokumentas diskredituoja pagal formą tikrai gerą instrumentą – nacionalinį susitarimą. Turinio šiame dokumente nėra. Tiek iš darbdavių, tiek iš vyriausybės prisiimami įsipareigojimai yra „pagal galimybes“. Nėra kriterijų, pagal kuriuos būtų galima patikrinti, kaip šalys laikosi įsipareigojimų“, – kalba ekonomistas G. Nausėda.

Tuo metu premjero patarėjas Boguslavas Gruževskis tai pavadino „padorumo deklaracija“. „Yra tokie dalykai, kaip padorumo deklaracija. Ir šis dokumentas yra tos formos. Tai – padorių atsakingų struktūrų įsipareigojimai“, – sako jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"