Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Gitanas Nausėda netiki prognozėmis, kad Lietuva „išsivaikščios“

 
2017 03 22 10:44
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Statistikos departamentui paskelbus duomenis apie Lietuvą paliekančius žmones, ekonomistas Gitanas Nausėda ramina susirūpinusiuosius: po pusės šimtmečio Lietuva bus rami, gamtos kataklizmų neniokojamas žemės lopinėlis, kuris bus daug kam patrauklus.

Socialiniame tinkle „Facebook“ G. Nausėda pasidalino pamąstymais apie demografinius pokyčius Lietuvoje. Jis siūlo pernelyg giliai į širdį neimti, kad Lietuvoje 2080 metais gyvens ne ką daugiau nei 1,5 mln. žmonių: „Ką mes šiandien pasakytume apie 2015–2016 m. vizijas, kurios buvo padarytos kokiais 1955–1956 m., kuomet N. Chruščiovas iš Komunistų partijos XX suvažiavimo tribūnos triuškino J. Staliną? Metodologinė tokių prognozių problema ta, kad jos yra pernelyg „demografizuotos“, tuo tarpu gyventojų skaičiaus pokytį lemia ne tik gimimai, mirtys, natūralus prieaugis, gyventojų amžiaus trukmė, bet ir migracija, kuriai daugiausia įtakos turi ne demografija, o ekonomika.

Lietuvos susilyginimas su Europos Sąjunga BVP vienam gyventojui lygiu įvyks 2025–2030 m., atlyginimų dydžiu – iki 2035 m. Nors ir liks valstybių, kurios lenks mus šiais parametrais, skirtumai nebebus tokie dramatiški, kad skatintų masinę emigraciją. Bent jau ketvirtadalis-trečdalis išvykusiųjų žmonių grįžtų susiklosčius tinkamoms sąlygoms. Atsižvelgiant į klimato kaitą, po pusės šimtmečio Lietuva atsidurs komfortiškų gamtinių sąlygų zonoje, ko veikiausiai negalėsime pasakyti apie Pietų Europos šalis.

Tad summa summarum man sunkoka įsivaizduoti meteorologinių kataklizmų neniokojamą valstybę netoli Europos vidurio, turinčią patogius gyventi, kompaktiškus miestus, nuostabią gamtą ir ... visiškai tuščią. Taip, tautinė sudėtis keisis, visuomenė senės, žmonės koncentruosis miestuose, tačiau ar tai nevyksta 8/10 pasaulio šalių? O jeigu 2080 m. kitakalbių ir kitataučių bus daugiau nei lietuvių, ką gi, tada tokio likimo, matyt, ir nusipelnėme. Tiesa, pažvelgę į mūsų turtingą istoriją, pamatytume, kad esame išgyvenę ir tokias situacijas...“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJETaisyklės
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"