Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Gėjai dar turės palaukti sprendimų dėl savo teisių

 
2018 11 09 6:00
Visuomenės apklausos rodo, kad daugelis Lietuvos gyventojų nepritaria homoseksualų santykių įteisinimui./
Visuomenės apklausos rodo, kad daugelis Lietuvos gyventojų nepritaria homoseksualų santykių įteisinimui./ "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Tarptautinių teismų pozicija tokia: Europos Sąjungos (ES) narė negali neleisti joje apsigyventi tos šalies piliečio partneriui ar sutuoktiniui ir tuo atveju, jei jis yra tos pačios lyties. Tačiau kiekvienai valstybei palikta nuožiūros laisvė dėl jų partnerystės ar santuokos reguliavimo.

Prieš trejus metus Lietuvos pilietis Danijoje susituokė su tos pačios lyties Baltarusijos piliečiu. Migracijos departamentas atsisakė šiam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje motyvuodamas tuo, kad tokios santuokos mūsų šalyje nepripažįstamos. Poros skundas iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2016-aisiais atkeliavo iki Konstitucinio Teismo (KT).

Ministras – už

KT, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bylą ir rengdamas nutarimą, pripažino, kad sprendžiant dėl minėto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai būtina išsiaiškinti naujas aplinkybes, ištirti naujus įrodymus, išklausyti tiek šalių, tiek Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) papildomus paaiškinimus dėl ginčijamo teisinio reguliavimo turinio ir taikymo praktikos. Tačiau viešame žodinio proceso tvarka vakar turėjusiame vykti posėdyje (tokių būna ne dažnai) taip ir nepradėta gilintis, ar vienalytės poros šeimos susijungimo atveju turi tokią pat konstitucinę teisę gauti leidimą gyventi Lietuvoje, kaip nevienalytės. Priežastis banali – neatvyko pareiškėjo LVAT atstovas. Paklaustas, kodėl taip nutiko, LVAT „Lietuvos žinioms“ paaiškino: „Pagal susiklosčiusią praktiką teismai, kurie kreipiasi į KT su prašymais spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, bylos nagrinėjime KT paprastai nedalyvauja. Atkreipiame dėmesį, kad KT iki šiol, t. y. nuo LVAT įsteigimo 2001 metais iki 2018 metų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo dalyvavimo KT posėdyje dar nė karto nebuvo pripažinęs itin svarbiu ar būtinu.“

Kur kas daugiau nei dviem asmenims svarbaus verdikto priėmimas ir vėl atidėtas. Neatmetama galimybė, kad KT, remdamasis tarptautinių teismų pozicija panašiose bylose, gali atsakyti plačiau nei į konkretų pareiškėjo klausimą dėl migracijos taisyklių.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas vakar BNS pareiškė, kad Migracijos departamentas kitokio sprendimo priimti negalėjo, nes Lietuvos įstatymai neleidžia pripažinti tos pačios lyties asmenų santuokų. Tačiau, E. Misiūno nuomone, Lietuva galėtų jas pripažinti.

Visuomenės apklausos rodo, kad daugelis Lietuvos gyventojų nepritaria homoseksualų santykių įteisinimui.

Premjeras Saulius Skvernelis suskubo pareikšti, kad tai – asmeninė ministro nuomonė, o Vyriausybė šio klausimo nesvarstė. Norint įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas reikėtų keisti Konstituciją.

Gina tik migracijos teisę

Lietuvoje keliskart siūlyta įteisinti civilinę homoseksualų partnerystę, bet Seime tokie pasiūlymai paramos nesulaukdavo. Tad liekame tarp šešių ES šalių, kuriose nėra teisiškai įtvirtinta nei tokių asmenų santuoka, nei partnerystė. Trylika ES šalių pripažįsta santuoką tarp tos pačios lyties asmenų. Pirmieji pasaulyje dar 2001-aisiais ją įteisino Nyderlandai. Nuo 2019 metų tokia nuostata įsigalios ir Austrijoje, mat šios šalies KT kaip prieštaraujančią Konstitucijai pripažino Civilinio kodekso normą, kuri tuoktis leidžia tik skirtingų lyčių asmenims. Aštuoniose ES šalyse įteisinta registruota homoseksualų partnerystė.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius advokatas Vytautas Mizaras pabrėžė, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) nagrinėjo kelias bylas šiais klausimais ir abiejų teismų pozicija tokia: šalys narės negali nepripažinti kitoje šalyje narėje sudarytos tos pačios lyties asmenų santuokos ar partnerystės, jei tuo remiamasi siekiant apsigyventi šalyje narėje.

Kroatija ir Italija pralaimėjo bylas EŽTT. Pripažinta, kad jos, nesuteikdamos leidimo gyventi kitos šalies piliečiui, sudariusiam su pareiškėju vienalytę santuoką valstybėje, kurioje ji leidžiama, pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį – pareiškėjų teisę į šeimos gyvenimą. EŽTT aiškinimu, šeimos susijungimas, kaip pagrindas suteikti leidimą nuolat gyventi šeimos nariui kartu su kitu jos nariu, apima ir tos pačios lyties sutuoktinį ar partnerį.

Tos pačios nuomonės laikėsi ir ESTT, šių metų birželį spręsdamas bylą dėl tos pačios lyties asmenų šeimos nario, kaip sutuoktinio, sampratos migracijos požiūriu. Šis atvejis yra panašus į nagrinėjamą Lietuvos KT ir tuo, kad vienas iš Belgijoje susituokusių asmenų buvo ES šalies – Rumunijos pilietis, kitas ne ES narės – JAV pilietis. ESTT nusprendė, kad jam galioja tos pačios nuostatos, kaip ir ES piliečiui.

Taigi kiekviena ES narė, taip pat ir Lietuva, sutuoktinius, jei jie net tos pačios lyties, migracijos, apsigyvenimo, laisvo asmenų judėjimo požiūriu privalo traktuoti kaip šeimos narius, pripažinti kitose šalyse sudarytas vienos lyties asmenų santuokas, kiek tai reikalinga pagrindinių teisių įgyvendinimui. Tai reiškia, kad valstybė narė negali neleisti apsigyventi šalyje savo piliečio partneriui.

Tačiau, kaip aiškino V. Mizaras, kiekvienai valstybei paliekama nuožiūros laisvė dėl santuokos tarp tos pačios lyties asmenų reguliavimo. „Žmonių saugumo, teisinio apibrėžtumo, jų interesų požiūriu tai yra paradoksali situacija: žmonėms, kaip šeimos nariams, valstybė leidžia apsigyventi šalyje, tačiau kalbant apie visus kitus teisinius santykius jų netraktuoja kaip šeimos narių“, – stebėjosi teisininkas.

Jo įsitikinimu, bent jau civilinės partnerystės pagrindu atsiradę teisiniai santykiai Lietuvoje turėtų būti sureguliuoti. Teisininkas priminė, kad turime ne tik nacionalinę teisę, bet ir tarptautines sutartis, kurios yra vidaus teisės sistemos dalis. Jo manymu, Lietuva pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį, nes pagal EŽTT praktiką tos pačios lyties asmenų šeimos gyvenimas patenka į šiuo straipsniu reglamentuojamą šeimos gyvenimo apsaugą.

Teisininkas atkreipė dėmesį, kad Lietuva išsiskiria ir tuo, kad nereguliuoja ne tik tos pačios, bet ir skirtingų lyčių asmenų partnerystės teisinių santykių, lyg mūsų visuomenėje nebūtų šeimos gyvenimą gyvenančių nesusituokusių asmenų.

Visuomenė – prieš

Prof. V. Mizaro vertinimu, Lietuvos visuomenė, palyginti su tuo, kokia buvo prieš penkerius ar aštuonerius metus, darosi progresyvesnė, diskusijos dėl LGBT teisių tampa aukštesnio lygio, nors jas vis dar bandoma pakreipti konflikto link, neva vienų žmonių apsauga pakenks kitų apsaugai. „Niekam nebus pakenkta. Priešingai, jei kiekvienas visuomenėje jausis teisiškai saugus, visa visuomenė jausis saugesnė ir mažiau susiskaldžiusi“, – neabejojo jis.

Nors šiemet renkant geriausias idėjas Lietuvai palaikymo sulaukė ir siūlymas įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas, visuomenės apklausos rodo, kad daugelis Lietuvos gyventojų nepritaria homoseksualų santykių įteisinimui. Pernai paskelbtais visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos duomenimis, 74 proc. respondentų buvo prieš tos pačios lyties asmenų partnerystę ir tik 11 proc. jai pritarė. Prieš tos pačios lyties asmenų santuoką buvo 80 proc. respondentų, o pritariančiųjų buvo vos 7 procentai. Per ketverius metus lietuvių požiūris pakito nedaug: neigiamai vertinančiųjų siūlymus dėl vienalytės partnerystės sumažėjo nuo 79 iki 74 proc., o dėl vienos lyties asmenų santuokos – nuo 84 iki 80 procentų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"