Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Gediminas Kirkilas: Lenkijos Seimo maršalka atvažiavo su gera žinia

 
2017 09 26 15:52
Gediminas Kirkilas
Gediminas Kirkilas Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Antradienį Lietuvoje su vizitu vieši Lenkijos Seimo maršalka Marekas Kuchcinskis. Toks aukšto rango kaimyninės šalies politiko vizitas bei jo mūsų parlamente pasakyta kalba, anot Seimo vicepirmininko Gedimino Kirkilo, rodo, kad Varšuva linkusi gerinti dvišalius santykius.

Prašo atsižvelgti į lenkų kilmės piliečių interesus

M. Kuchcinskis sakė atvykęs į Lietuvą ypatinga proga – prieš 630 metų Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila ir jo tauta priėmė krikštą Romos katalikų apeigomis ir tapo krikščioniškos bendrijos nariais.

Pasak Lenkijos Seimo maršalkos, 1387 metų įvykis yra reikšmingas, istorinės jo pasekmės suformavo didelės dalies Vidurio ir Rytų Europos likimą, o Vilnius, palaikęs tvirtus ryšius su Krokuva, pradėjo skleisti savo įtaką į visą regioną ir pretenduoti į vienos svarbiausių sostinių Europoje titulą.

M. Kuchcinskis ragino skatinti Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą. Kartu jis akcentavo būtinybę užtikrinti mūsų šalyje gyvenančios lenkų tautinės mažumos teises. „Strateginė partnerystė turėtų reikšti pagarbą tautinių mažumų teisėms. Bičiuliai yra atviri vieni kitiems, todėl atminkime, kad lenkai, kurie gyvena Lietuvoje, taip pat kaip ir lietuviai, gyvenantys Lenkijoje, yra mūsų bendros valstybės, įkurtos XIV amžiuje ir kelis šimtus metų buvusios didele kontinentine jėga, paveldėtojai. Tiems piliečiams reikalinga, kad jų teisės, tarkime, nuosavybės, kultūros, švietimo, kalbos ir buvimo viešojoje erdvėje, būtų gerbiamos. Stovėdamas prieš jus, Lietuvos parlamente, kaip Lenkijos Seimo pirmininkas, norėčiau prašyti Seimo narių, kad jūs priimdami sprendimą dėl Lietuvos respublikos piliečių, kurie yra lenkų kilmės, atsižvelgtumėt į jų reikalavimus ir jūsų bendrus interesus, taip pat – geopolitinius“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo M. Kuchcinskis.

Tikisi išspręsti pavardžių rašybos klausimą

Seimo vicepirmininkui G. Kirkilui M. Kuchcinskio kalba paliko labai gerą įspūdį. Esą ji parodė, kad Lenkija yra linkusi atšildyti santykius, kurie per keletą pastarųjų metų dėl įvairių priežasčių buvo atšalę. Politikas išskyrė tai, kad kalboje Lenkijos Seimo maršalka akcentavo istorinius, kultūrinius ir religinius dalykus, kurie vienija mūsų tautas. „Mūsų istorija su Lenkija yra tiek sudėtinga, kad gali remtis gerais arba blogais pavyzdžiais. Pats pasirinkimas rodo, kad šiuo atveju linkstama prie teigiamų pavyzdžių, kai Lietuvos ir Lenkijos bendra valstybė rodė net ir pavyzdį Europai. Tam tikra prasme, drįsčiau teigti, net ir buvo ES prototipas, nes susijungė savanoriškai ir viena pirmųjų sukūrė konstituciją. Kuo remiesi, taip ir galvoji. Man atrodo, kad Lenkijos Seimo maršalka atvažiavo su gera žinia“, – įsitikinęs G. Kirkilas.

Tam, kad dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos santykiai gerėtų, jo nuomone, reikia kuo daugiau panašių vizitų. Kaip planuojama, jų nusimato nemažai. G. Kirkilas minėjo, kad sekmadienį į Lietuvą atvyks Lenkijos Seimo ir Senato Europos reikalų komiteto vadovai, laukiama ir kitų šios šalies politikų darbinių viešnagių. „Atsirado daug dvišalių vizitų. Dabar mūsų bendradarbiavimas intensyvėja, sakyčiau, panašiai kaip vadinamaisiais romantiškais laikais“, – dėstė jis.

G. Kirkilas viliasi, kad Seimas netruks išspręsti daugybę metų iš vietos nejudantį klausimą dėl galimybės asmens dokumentuose vardus ir pavardes rašyti originaliais raštmenimis. Šiuo metu parlamente svarstomi keli projektai, ar leisti pase naudoti raides w, q ir x, kurių nėra Lietuvos abėcėlėje. „Manau, vardų ir pavardžių įstatymą tikrai priimsime. Matyt, jį dar kartą nagrinės Konstitucinis Teismas, kuris jau išreiškė savo poziciją. Man atrodo, kad galbūt spalio mėnesį šis įstatymas bus priimtas“, – teigė jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"