Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Gal ir ne didžiausi girtuokliai, bet problemą turime

 
2017 05 31 8:28
Gediminas Navaitis: „Diskusijos dėl įvairių skaičiavimų, rodiklių rodo, kad tema yra tapusi greičiau politinių manipuliacijų objektu, kai nesiekiama išsiaiškinti tikrosios situacijos.“
Gediminas Navaitis: „Diskusijos dėl įvairių skaičiavimų, rodiklių rodo, kad tema yra tapusi greičiau politinių manipuliacijų objektu, kai nesiekiama išsiaiškinti tikrosios situacijos.“ Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) paskelbus grėsmingus duomenis, kad Lietuvos gyventojai suvartoja daugiausia alkoholio pasaulyje, padėtį sušvelnino mūsų šalies Statistikos departamentas. Nors jo pateikti svaigiųjų gėrimų suvartojimo skaičiai kuklesni, politikai sako, kad padėties tai nekeičia, ir Lietuva yra probleminis kraštas.

PSO skaičiavimais, pernai Lietuvoje vienas gyventojas, vyresnis nei 15 metų, vidutiniškai suvartojo 18,2 litro alkoholio (2 litrais daugiau nei 2015-aisiais). Tuo metu Statistikos departamentas nurodo, kad 2016 metais vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 13,2 litro suvartoto absoliutaus alkoholio. Užfiksuota alkoholio suvartojimo mažėjimo tendencija – t. y. pernai gyventojai išgėrė 0,8 litro svaigiųjų gėrimų mažiau nei 2015 metais.

Tokie skirtumai alkoholio suvartojimo statistikoje galėjo atsirasti dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, Statistikos departamentas vertina tik legalaus alkoholio suvartojimo rodiklius, o PSO įtraukia ir nelegalų alkoholį. Taip pat aiškinama, kad PSO valstybių pateikiamus duomenis atnaujina kas penkerius metus, o per šį laikotarpį daro savo prognozes.

Daugiausia išgeria alaus

Legalaus alkoholio vartojimo rodiklius Statistikos departamentas parengė atėmęs atvykusių turistų suvartotą ir pasienio prekyboje įsigytą alkoholį bei įskaičiavęs Lietuvos turistų užsienyje suvartotą alkoholį.

Kaip ir kasmet, 2016-aisiais Lietuvos gyventojai daugiausia suvartojo alaus. Mažmeninės prekybos vietose ir maitinimo įmonėse iš viso jo parduota 25,3 mln. dekalitrų (5,6 proc. mažiau nei 2015 metais). Taip pat gyventojai pernai nupirko 5,2 mln. dekalitrų vyno ir fermentuotų gėrimų (10,9 proc. mažiau nei 2015-aisiais) bei 3,4 mln. dekalitrų spiritinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), t. y. 5,5 proc. mažiau nei 2015 metais.

„Pastebima, kad kaimo vietovių mažų parduotuvių didžiąją apyvartos dalį sudaro prekyba alkoholiniais gėrimais. 2016 metais mažose (1–3 darbuotojai) parduotuvėse ji siekė beveik 37 proc., kai kuriose kaimo parduotuvėse – 76 procentus“, – teigia Statistikos departamentas.

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos pernai, palyginti su užpernai, padidėjo 2,2 procento. Daugiausia pabrango viskis – 7,1 proc., vaisių vynas – 4,4 proc., trauktinės – 3,9 proc., Lietuvoje pagaminta degtinė – 2,9 proc., vermutas – 2,3 proc., alus – 1,8 procento. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2016-ųjų kovo 1 dienos pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

Į kapus nuvarė šimtus žmonių

Kai kuriems „valstiečiams“ pateikus gąsdinančius duomenis apie alkoholio vartojimo ir mirtingumo ryšį, Higienos institutas suskaičiavo, kad pernai 670 žmonių mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių priežasčių – 62 mažiau negu 2015 metais. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (46,1 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (28,8 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,2 proc.).

Vyrų mirtingumas nuo tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių mirties priežasčių pernai 3,7 karto viršijo moterų mirtingumą. 2016 metais 100 tūkst. miesto gyventojų teko 22,8 mirusiojo dėl su alkoholio vartojimu susijusių mirties priežasčių (2015 metais – 25,3), 100 tūkst. kaimo gyventojų – 24,5 mirusiojo (2015 metais – 24,9).

Higienos instituto duomenimis, pernai buvo užregistruota 28,6 tūkst. asmenų, kuriems nustatyta bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė. 100 tūkst. gyventojų teko 997,9 sergančio asmens. Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (658,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (193,4 atvejo) ir alkoholinė psichozė (124,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Palyginti su 2015 metais, ligotumas alkoholinėmis psichozėmis sumažėjo 5,1 proc., tačiau ligotumas alkoholine priklausomybe padidėjo 7,6 procento. Daugiausia asmenų, kuriems diagnozuota tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, buvo tarp vidutinio amžiaus vyrų ir kaimo gyventojų.

Aurelijus Veryga: "Nevertinama tik pagal suvartojimą, vertinama pagal pasekmes – mirtis, savižudybes. Taigi palyginti su Europos Sąjungos valstybėmis, Europos regionu, esame tarp "lyderių"."/Alinos Ožič nuotrauka
Aurelijus Veryga: "Nevertinama tik pagal suvartojimą, vertinama pagal pasekmes – mirtis, savižudybes. Taigi palyginti su Europos Sąjungos valstybėmis, Europos regionu, esame tarp "lyderių"."/Alinos Ožič nuotrauka

Apskaitoje – 4 tūkst. girtaujančių šeimų

Vakar pateikta ir statistika apie tai, kiek eismo įvykių sukėlė neblaivūs asmenys, kiek nelaimingų atsitikimų dėl svaigalų vartojimo buvo darbo vietose, taip pat suskaičiuotos socialinės rizikos šeimos.

Policijos departamento duomenimis, pernai kas septintą užregistruotą įvykį sukėlė neblaivus asmuo. Iš viso užregistruoti 445 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, o juose žuvo 76 ir buvo sužeisti 726 žmonės. Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių pernai žuvo 16 ir buvo sužeisti 285 žmonės. 2016 metais, palyginti su 2015-aisiais, neblaivių asmenų sukeltų keliuose eismo įvykių padaugėjo 0,7 proc., o neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių sumažėjo 5,1 procento.

Išankstiniais Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, pernai nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 32 neblaivūs ir apsvaigę asmenys (2015 metais – 30), iš jų 9 žuvo (2015 metais – 6). Dar 6 neblaivūs ir apsvaigę asmenys nukentėjo kelyje į darbą arba iš darbo (2015 metais – 5).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2016 metų pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje buvo 4,1 tūkst. girtaujančių šeimų – tai 200 (4,7 proc.) mažiau nei 2015 metais. Jose augo 7,6 tūkst. vaikų. Per metus vaikų, augančių tokiose šeimose, sumažėjo 600 (7,3 proc.).

Saugi riba – iki 7 litrų

Paskelbtus statistinius duomenis įvertino politikai. Premjero Sauliaus Skvernelio nuomone, mažesni alkoholio suvartojimo skaičiai esmės nekeičia. „Statistika yra vienokia ar kitokia. Tikrai nebuvo remtasi viena ar kita statistika, o situacija, kurią realiai turime. Žiūrėjome kompleksiškai – ir išgerto alkoholio, tenkančio vienam gyventojui, kuris yra vyresnis nei 15 metų, kiekį, ir pasekmes, pirmiausia tai sveikata, mirtingumas, nelaimingi atsitikimai, susiję su alkoholio vartojimu – keliuose, vandens telkiniuose, darbo vietose, ligos ir taip toliau. Nereikia žiūrėti vien į skaičius“, – pabrėžė jis.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, pateikiamų duomenų negalima lyginti, nes PSO įskaičiuoja ir suvartotą į apskaitą neįtrauktą alkoholį. Jis kartojo, kad Lietuvoje suvartojama gerokai per daug svaigiųjų gėrimų. „Saugi riba yra ne daugiau kaip 7 litrai, tad bet kokiu atveju, kad ir kurią statistiką žiūrėtume, vartojame per daug. Ir nevertinama tik pagal suvartojimą, tenkantį vienam gyventojui, vertinama pagal pasekmes – mirtis, savižudybes, kiek turime su alkoholiu susijusių įvairiausių problemų, ir ten esame tarp lyderių, palyginti su Europos Sąjungos valstybėmis, Europos regionu. Esame probleminis kraštas, be diskusijų, to vieno skaičiaus nereikėtų sureikšminti“, – tvirtino ministras.

Tapo skaldančia tema

Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Gediminas Navaitis sako, kad atsakymas į klausimą, ar alkoholio suvartojimas Lietuvoje – didelė problema, yra labai paprastas. Esama žmonių, kurie turi rimtų problemų dėl alkoholio vartojimo. Kiek jų, nežinoma. „Diskusijos dėl įvairių skaičiavimų, rodiklių rodo, kad tema yra tapusi greičiau politinių manipuliacijų objektu ir nesiekiama iš tikro išsiaiškinti situacijos“, – pažymėjo psichologas.

Pasak G. Navaičio, tikrąją padėtį galima nustatyti pagal du rodiklius: legaliai parduoto alkoholio kiekį šalyje ir alkoholinių psichozių, kurios yra ribinė alkoholio vartojimo išraiška, atvejus. Pastarąjį rodiklį galima sugretinti su infarkto atvejų statistika – nuo šio sveikatos sutrikimo negalima išgyti savarankiškai, žmonėms būtina medicinos pagalba.

Profesorius įžvelgia, kad šiuo metu alkoholis tapo visuomenės skaldymo tema. Jo nuomone, kai siekiama pokyčių, bandoma suvienyti visuomenę. O kai norima išlaikyti ar paimti valdžią – mėginama ją suskaldyti. „Visuomenės suskaldymą, o ne bandymą suvienyti dėl bendro tikslo matome, kai tą pačią dieną vienas „kovotojas“ su alkoholiu kaltina kitą žmogų, kuris 11 metų nevartoja alkoholio ir agituoja jaunimą to nedaryti, esą jis parsidavė mistiniams girdytojams, o apkaltintasis rengia roko koncertą prie Seimo. Šiandien akivaizdu, kad niekas nepasakys, jog geriama per mažai ir reikia padidinti gėrimo apimtį. Todėl ginčas vyksta jau net ne dėl priemonių, o dėl to, kas vienaip ar kitaip bus išvadintas. Šiame ginče, kaip ir visada, pirmiausia nukenčia tiesa, o šiuo atveju – statistika“, – kalbėjo MRU profesorius.

Jo teigimu, valdantieji „valstiečiai“ alkoholio suvartojimą siūlo mažinti trimis priemonėmis: reklamos draudimu, kainų didinimu ir prieinamumo ribojimu. Vertindamas jas, psichologas ironizuoja, kad vadovaujantis tokia logika Lietuvoje turėtų nebūti problemų dėl narkotikų. „Narkotikų reklamos nėra. Prieinamumas? O kas žino, kur jų nusipirkti? Aš nežinau, įtariu, kad ir jūs nežinote. Antkainis – bent 500 proc. nuo pradinės žaliavos kainos. Ir ką, argi neturime tos problemos?“ – pažymėjo G. Navaitis.

. . .

Taurelėje skandina neviltį

2015 metais Europos šalyse atlikus apklausą apie alkoholio vartojimą paaiškėjo, kad daugiau nei kas šeštas mūsų šalies gyventojas (apie 66 proc. žmonių) nors kartą per metus yra rizikingai girtavęs. Pagal šį rodiklį blogiau atrodo tik Danija. Kaip parodė tyrimas, Pietų Europos šalyse, tokiose kaip Italija ar Portugalija, gausiai alkoholį vartojančių žmonių yra maždaug 10 procentų.

2015 metais Lietuvoje alkoholį nurodė vartoję 65,8 proc. apklaustųjų. Bent kartą per mėnesį gėrė 28,2 proc. žmonių. Per 12 mėnesių 2015 metais Lietuvoje alkoholį vartojo 92,2 proc. vyrų ir 86,3 proc. moterų. Didžiausias taurelę pakeliančių žmonių skaičius buvo 35–49 metų gyventojų grupėje.

Lietuvoje žmonės dažniausiai renkasi stipriuosius gėrimus (80,6 proc. alkoholio vartotojų), alų (76,9 proc.), vyną (74,2 proc.). Apklausa atskleidė, jog daugiausia Lietuvos gyventojų geria dėl to, kad tiesiog pasigertų. Tarp priežasčių, skatinančių vartoti alkoholį, mūsų šalies gyventojai nurodė, kad tai nuramina, kai jie jaučiasi prislėgti, taip pat padeda užsimiršti.

Šaltinis: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento skelbti duomenys

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"