Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

G. Landsbergis ir G. Paluckas: ryškėja vadovavimo skirtumai

 
LŽ montažas

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovas Gabrielius Landsbergis užsitikrino lyderystę partijoje ir yra joje pripažįstamas kaip vienytojas, tuo metu Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas kol kas neturi autoriteto savo partijoje ir yra skaldytojas, LRT.lt sako politikos apžvalgininkas Tomas Dapkus.

Socialdemokratų vadovas G. Paluckas ir konservatorių pirmininkas G. Landsbergis – du panašaus amžiaus politiniai lyderiai, vadovaujantys dviem didžiausioms tradicinėms politinėms jėgoms. Aplinkybės, kuriomis šie du politikai atėjo vadovauti partijoms, taip pat panašios – norėta atsinaujinimo ir atsijauninimo.

G Landsbergis antrajai kadencijai vadovauti TS-LKD buvo perrinktas šių metų vasarį. Nors konservatorių partijos pirmininko rinkimai turėjo įvykti vėliau, juos paankstino pats G. Landsbergis, motyvavęs tuo, kad „nori pasitikrinti pasitikėjimo mandatą po Seimo rinkimų“. Konservatoriai partijos vadovo rinkimuose parodė, kad šiuo politiku pasitiki – G. Landsbergis surinko net 62 proc. balsų.

Tuo metu G. Paluckas Socialdemokratų partijos pirmininku išrinktas šių metų balandį per pirmą kartą vykusius tiesioginius šios partijos vadovo rinkimus. G. Paluckas tuomet surinko 5190 partiečių balsų, užnugaryje palikęs savo varžovą Mindaugą Sinkevičių, sulaukusį 4781 partiečio paramos.

Abejose partijose – tiek TS-LKD, tiek LSDP – yra daug patyrusių politikų, Seime dirbančių po dvi ir daugiau kadencijų. Ir šie politikos grandai vadovauti partijai paskyrė iki tol mažai rimtos politinės patirties turinčius žmones.

Iki tapimo TS-LKD pirmininku G. Landsbergis buvo vyriausybės kanceliarijos Užsienio ir Europos reikalų skyriaus patarėju, vėliau atstovavo Lietuvai Europos Parlamente. Tapęs konservatorių vadovu, G. Landsbergis į Seimą atsivedė nemažai jaunų, bet jau žinomų veidų – Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę, Tadą Langaitį, Lauryną Kasčiūną ir kitus. Ir tiek jaunąją politikų kartą, tiek jau Seime praleidusius nemažai laiko sugebėjo suvienyti. Atrodo, kad galiausiai nurimo ir ryškesnės takoskyros bei ginčai su krikdemais – partija tapo susitelkusi.

Savo ruožtu G. Paluckas yra dirbęs Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriumi, buvo Socialdemokratų partijos atsakinguoju sekretoriumi. G. Paluckas nesėkmingai kandidatavo į Vilniaus miesto merus, buvo išrinktas sostinės savivaldybės tarybos nariu, nuo 2015-ųjų yra Vilniaus vicemeras. Dar prieš pradėdamas vadovauti socdemams G. Paluckas žadėjo dideles permainas, kurios palies nemažai LSDP senbuvių. Pastaruoju metu G. Paluckui daug nervų kainuoja ir konfliktai su LSDP frakcija Seime. Šios frakcijos Seime seniūnas Andrius Palionis ketina pasirašyti bendradarbiavimo memorandumą su „valstiečiais“, tuo metu G. Paluckas tai pavadino akibrokštu.

Kodėl vienas iš šių politikų sugebėjo įgyvendinti telkiančią lyderystę, o kito lyderystė – ne tiek telkianti, kiek skaldanti?

T. Dapkus: vienas augina partiją, kitas stovi vietoje

Politikos apžvalgininkas Tomas Dapkus sako, kad G. Landsbergis užsitikrino lyderystę partijoje ir yra joje pripažįstamas kaip vienytojas, tuo metu Socialdemokratų partijos pirmininkas G. Paluckas kol kas neturi autoriteto savo partijoje ir yra skaldytojas.

„G. Paluckas turi kiek daugiau nei pusės partijos narių palaikymą, nes yra populistas, tačiau jis nėra vienytojas. Jis tarsi kovoja su kažkokia partine nomenklatūra, bet viskas šiek tiek kitaip. Jis pats buvo įtakingas partijos narys su Algirdu Butkevičiumi. Jis buvo atsakingasis partijos sekretorius, o tai reiškia, kad buvo antras žmogus partijoje, tvarkė partijos finansus ir kitus jautrius dalykus. Matome, kad ir kiti jauni lyderiai nepalaiko G. Palucko – tiek M. Sinkevičius, tiek A. Palionis“, – kalbėjo T. Dapkus.

Tuo metu G. Landsbergis, pasak politikos apžvalgininko, ne tik turi lyderystę partijoje, tačiau augina ir šios partijos reitingus. Be to, G. Landsbergis turi ir rinkėjų pasitikėjimą – laimėjo rinkimus į EP, taip pat laimėjo vienmandatę Žaliakalnio apygardoje. Kalbant apie G. Landsbergio nesėkmes, pasak T. Dapkaus, reikia paminėti, jog šis jaunas lyderis taip ir nesugebėjo tapti Seimo opozicijos lyderiu, nes nesugebėjo rasti kalbos su liberalais. Vis tik, pasak T. Dapkaus, ypatingų kliūčių G. Landsbergio politinei karjerai šiuo metu nematyti – konservatorių reitingas kyla, ir yra didelė tikimybė, kad G. Landsbergis gali tapti kitu ministru pirmininku.

„Tuo metu G. Paluckas, kiek kandidatavo į Seimą ar Vilniaus merus, surinkdavo mažiau balsų nei jo partija, vadinasi, kaip lyderis jis ne tempdavo partiją, o ją smukdydavo. Jis visais atvejais prapildavo rinkimus“, – dėstė T. Dapkus.

Apžvalgininko manymu, reikia atkreipti dėmesį ir į šių dviejų politikų biografijas – „G. Landsbergis baigė prestižinius mokslus, darė diplomatinę karjerą, vėliau buvo išrinktas į EP, galiausiai partijos pirmininku ir tapo parlamentaru.“ „Tuo metu G. Paluckas turi vieną didžiausių dėmių, kokią gali turėti politikas – Aukščiausiasis teismas jį nuteisę už politinę korupciją. Tai – didžiulė dėmė, kuri negali būti niekaip ištrinta“, – pridūrė T. Dapkus.

G. Paluckas, anot T. Dapkaus, po Seimo rinkimų sugebėjo išnaudoti partiečių nepasitenkinimą ir gauti jų balsų per partijos pirmininko rinkimus.

„Bet dabar G. Paluckas veikia kaip populistas – jo noras išeiti iš koalicijos remiasi ir asmeninėmis nuoskaudomis. Prisiminkime, kaip jis pakeitė poziciją po to, kai socialdemokratai šioje vyriausybėje negavo socialinės apsaugos ir darbo ministro posto. Buvę Socialdemokratų partijos pirmininkai atkreipė dėmesį, kad iš koalicijos su „valstiečiais“ norima išeiti dar ir dėl to, kad taip būtų galima susidoroti su M. Sinkevičiumi – tuomet jis turėtų trauktis iš ministrų. Jis atsisakė Jonavos mero mandato, nėra Seimo narys, todėl atsidurtų paraštėse“, – pastebi T. Dapkus.

Anot T. Dapkaus, neaišku, kaip baigsis G. Palucko kova dėl lyderystės. Kol kas esą nematyti nei G. Palucko, nei socialdemokratų reitingų augimo. „Tarp jaunimo G. Paluckas taip pat nelabai turi palaikymo. Yra palaikytojų, kurie labai radikalūs kairiųjų idėjų žmonės“, – teigia T. Dapkus.

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas sako, kad dabartinis klausimas dėl koalicijos ateities Socialdemokratų partijai yra kertinis. „Aišku, ne visiems patinka G. Palucko noras pasitraukti iš koalicijos, ypač frakcijai. Ar pavyks G. Paluckui susikurti sėkmės istoriją? Tai priklausys nuo to, ar jis stabilizuos partiją, ar ne. Natūralu, kad ir vėliau kils įvairių diskusijų partijos viduje, ar buvo gerai pasielgta, ir tai greičiausiai lems, kiek partijos pirmininkas sugebės sustiprinti arba sumažinti įtaką partijoje“, – LRT.lt apibendrino T. Janeliūnas.

L. Šabajevaitė: G. Paluckui laikas prigesinti ambicijas

VU docentės politologė Lidija Šabajevaitė sako, kad G. Paluckui laikas prigesinti asmenines ambicijas ir sėsti prie bendro stalo kartu su vyresniaisiais kolegomis bei ieškoti bendrų sprendimų.

„Frakcija, esanti Seime, turi gana skirtingą nuomonę, palyginti su G. Palucko svarstymais nutraukti koaliciją su „valstiečiais“. Nereikėtų karščiuotis, reikėtų į viską žiūrėti truputį nuosaikiau. Visų pirma reikia ieškoti kompromiso tarp kartų.

Anot T. Dapkaus, neaišku, kaip baigsis G. Palucko kova dėl lyderystės. Kol kas esą nematyti nei G. Palucko, nei socialdemokratų reitingų augimo.

Suprantama, kad konservatoriams sekasi kur kas geriau – viskas priklauso ir nuo to, kaip partiečiai priima jaunus lyderius. Konservatoriams įtakos turėjo ir Vytauto Landsbergio autoritetas, bet vėliau paaiškėjo, kad G. Landsbergis – tikrai gabus žmogus, sugebantis rasti bendrą kalbą. Tuo metu G. Paluckas atėjo vėliau, yra didelis atotrūkis tarp senosios ir jaunesniosios kartos. Daug ką lemia ir asmenybių skirtuma, ne kiekviena asmenybė sugeba susitarti, gerai valdyti. G. Paluckas sugeba gerai kalbėti, bet veiksmai skiriasi nuo žodžių. Todėl atsiranda ir toks nepasitikėjimas partijoje“, – LRT.lt kalbėjo L. Šabajevaitė.

Pasak VU docentės, socialdemokratams seniai reikėjo pereiti nuo kalbų prie darbų. „Gaila, kad nėra antros rimtai dirbančios partijos, kuri stengtųsi įgyvendinti savo principus ir atstovautų bei gintų atitinkamą dalį visuomenės. Ypač – socialinėje srityje“, – pridūrė L. Šabajevaitė.

Maža to, T. Janeliūnas sako, kad G. Paluckui gali tekti tikrintis ir pasitikėjimą partijoje.

„Jei situacija socialdemokratams bus nepalanki ir reitingai nekils, kris arba nesikeis, nebus aiškių perspektyvų, kad LSDP per artimiausius rinkimus gali rimtai pasirodyti, ir stiprės kritika, kad viskas vyksta ne taip, kaip turėtų, natūralu, G. Paluckui gali tekti tikrintis pasitikėjimą. Kol kas viskas dar neaišku, nes koalicijos klausimas – pirmas rimtesnis išbandymas jam. Kol kas G. Paluckas remiasi tais žmonėmis, kurie jį iškėlė į partijos pirmininkus – regionų skyrių nariai. Žinodamas jų poziciją dėl koalicijos, G. Paluckas bando augintis įtaką. Bet ar jos užteks atsispirti kritikai iš partijos senbuvių ir frakcijos narių? Klausimas atviras“, – LRT.lt sakė T. Janeliūnas.

Politologo teigimu, G. Paluckui reikia šiek tiek platesnės komandos paramos, visų pirma – partijos viduje. Be to, socialdemokratai ir jos pirmininkas esą turi turėti aiškią viziją, ką ketina daryti su partija ilguoju laikotarpiu ir kaip partiją ruoš būsimiems rinkimams.

„Buvo kalbama apie ideologinius atsinaujinimus, kitokią programą ir labiau socialiai orientuotą veiklą. Visa tai turi pavirsti į apčiuopiamą procesą. Jei ne tik G. Paluckas, bet ir kiti įtakingi socdemai užsiims tokia partijos pertvarka, ideologine perkrova, tai gali sutelkti svarbiausius partijos narius. Tada bent iki rinkimų būtų sunku kritikuoti G. Palucką, nes jis turėtų aiškų kelią“, – teigė T. Janeliūnas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"