Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

FNTT vadovas žada staigmenų

 
2017 12 08 9:00
Antonas Mikulskis./
Antonas Mikulskis./ Alinos Ožič nuotrauka

Trečią mėnesį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) vadovaujantis pulkininkas Antonis Mikulskis tikina esantis atsparus politiniams vėjams ir užsimena, kad artimiausiu metu tarnybos veiklos rezultatai nustebins. Suklusti turėtų statybų, prekybos, paslaugų, ypač taksi, verslas, kurio dalis skendi šešėlyje.

Naujojoje tarnyboje kriminalistikos asą nustebino tik vienas dalykas. „Žinojau, kad bus darbo, bet nemaniau, jog tiek daug“, – duodamas interviu „Lietuvos žinioms“ prisipažino Antonis Mikulskis. Jis džiaugėsi FNTT radęs tikrų profesionalų kolektyvą, todėl nematantis reikalo imtis didesnių vidinių pertvarkų. Neseniai tarnybą palikusių dviejų FNTT direktoriaus pavaduotojų kėdes iki švenčių turėtų užimti nauji specialistai. A. Mikulskis mano esantis teisingas vadovas

Slepiamos milžiniškos sumos

– Ar galėtume vaizdžiai sakyti, kad FNTT yra valstybės finansų sistemos sarginis šuo. Dėl kokių problemų ši sistema šiandien gali strigti?

– Mūsų tarnybos ženkle pavaizduotas ne šuo, o mitologinis gyvūnas grifonas. Simbolio prasmė ta pati: budriai saugoti ir ginti finansų sistemą, nes finansai – valstybės kraujas. FNTT misija – apsaugoti šią sistemą, mūsų visų pinigus. Taigi tarnybos dėmesio centre – mokesčių slėpimo ir grobstymo nusikalstamos veikos, valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos lėšų apsauga, pinigų plovimo, terorizmo finansavimo prevencijos bei kiti klausimai. Apie didžiausias bėdas plačiau kalbėti nenorėčiau pirmiausia dėl temos jautrumo.

Įvairių tyrimų duomenimis, šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje gali siekti 15–30 procentų. Dėl to, anot Vyriausybės, Lietuvos valstybė kasmet netenka 2,1 mlrd. eurų pajamų. Koks FNTT indėlis mažinant tą šešėlį?

– Mūsų valstybės biudžetas yra gana didelis. Tačiau atėjęs į tarnybą įsitikinau, jog toli gražu ne visos biudžetinės įstaigos gaunamas lėšas naudoja taip, kaip liepia įstatymai. Todėl ne tik FNTT, bet ir kitos institucijos turėtų padaryti viską, kad tokių dalykų nebūtų. FNTT – kriminalinės žvalgybos institucija, tad informaciją apie netinkamą lėšų naudojimą renka pati, taip pat jos gauna iš kitur. Glaudžiai bendradarbiaujame su Valstybine mokesčių inspekcija, Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrole, Lietuvos banku, policija. O apie tarnybos indėlį kalba skaičiai. Pavyzdžiui, pernai FNTT atskleista žala valstybės biudžetui siekė beveik 40 mln. eurų, per dešimt šių metų mėnesių išsiaiškinta nuslėptų mokesčių suma – apie 32 mln. eurų.

– Gal paminėtumėte vieną kitą naujausią pastarojo meto rezonansinį tyrimą?

– Beveik kiekvieną savaitę ištiriame kokį nors atvejį. Plaunamos, slepiamos pinigų sumos yra milžiniškos. Štai lapkričio pabaigoje nustatėme, kad visoje Lietuvoje pavėžėjimo ir taksi paslaugas teikianti viena didžiausių šios srities bendrovių 2017 metais galbūt neįtraukė į pajamas apie 5 mln. eurų. O juk tie pinigai būtų nukeliavę į biudžetą, jais per įvairias išmokas, programas būtų galėję pasinaudoti visi piliečiai.

Visai neseniai įvyko naujas posūkis tiriant nelegaliais degalais prekiavusios organizuotos grupės, kuri nuslėpė apie 10 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), veiklą. Nustatyta, kad didžioji dalis tų degalų buvo parduota Lietuvoje. Toliau atliekame tyrimą ir dėl didmeninės prekybos aliejumi. Asmenys, pristeigę fiktyvių bendrovių, nuslėpė per 2,3 mln. eurų mokesčių. Tokių atvejų nemažai.

– O pernai, užpernai nekilo įtarimų dėl šios veiklos?

– Negaliu atsakyti. Tada nedirbau FNTT.

– Kokius dar sektorius įvardytumėte kaip rizikingiausius?

– Statybų, prekybos – tiek maisto, tiek naftos produktų, paslaugų, ypač taksi. Nemaža dalis šio verslo apimta šešėlio.

Padeda visuomenė

– Visuomenei neretai susidaro įspūdis, kad skambiai anonsuoti finansinių nusikaltimų tyrimai tarsi pakimba, lyg ir tyliai numarinami. Apie jų baigtį nepranešama. Todėl kartais atrodo, kad sukčiaujantys piliečiai jaučiasi nebaudžiami.

– Kiekviena teisinė institucija turi savo veiklos barą. Mes kartu su prokuratūra bylas tiriame, paskui jos keliauja į teismą. Su prokurorais dar galime diskutuoti, net apskųsti sprendimą aukštesniam prokurorui, o teismų nuosprendžių komentuoti negalime – privalome juos vykdyti. Nors, tiesą sakant, kai kuriais atvejais teismų sprendimai galėtų būti ir griežtesni. Kyla įvairių klausimų, kai 13 ar 14 kartų už PVM grobstymą teisiamas žmogus baudžiamas švelniai, neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, o paprastas vagis, teistas tiek pat kartų, kiekvieną sykį ją gauna.

– Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva neseniai buvo sugriežtintos bausmės mokesčių nemokantiems piliečiams. Gal tai pakeis situaciją?

– Šie pokyčiai sveikintini, tačiau vienas įstatymas permainų nelems. Visi teisės aktai turi veikti kompleksiškai. Esminis dalykas – žmonių sąmoningumas. Tvirtai žinau viena: kol nepasikeis žmonių mąstymas, kol neatsiras supratimas, kad šešėlis – didis blogis, kurio pasekmės bus jaučiamos jei ne šiandien, tai rytoj, kai prireiks socialinių garantijų, pensijos, nieko nebus. Tai didžiausia problema.

– Ar FNTT sulaukia visuomenės pagalbos? Juolab kad už vertingą informaciją numatytas ir tam tikras atlygis.

Antonis Mikulskis: „Aiškiai pasakiau, kad jei kas nors iš politikų mėgins kištis į tyrimus, po 10 minučių jų pavardės bus paskelbtos viešai.“

– Paprastai žmonės į mus kreipiasi iš pilietiškumo, nenorėdami už tai jokio atlygio. Džiugu, kad piliečių sąmoningumas, nepakantumas neigiamiems reiškiniams didėja. Tarnyba turi pasitikėjimo telefoną, pranešimų gauname kiekvieną dieną. Už suteiktą informaciją esame ir paskatinę.

– Į FNTT atnaujintą kriterijų sąrašą, pagal kurį padedama atpažinti įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, pateko ir politikoje dalyvaujantys asmenys. Kodėl to prireikė?

– Aplinkybės rodo, kad tokiu atveju būtų daugiau skaidrumo. Sąrašo papildymas turės dvejopą efektą. Pirmiausia, jis veiks kaip prevencinė antikorupcinė priemonė. Vien žinodami, jog sulauks papildomo dėmesio, nešvariomis lėšomis disponuojantys asmenys, susiję su politika, jų bendražygiai ir artimieji pagalvos, ar šiems pinigams plauti naudoti Lietuvos finansų sistemą. Taigi didėja tikimybė, kad su korupcija susiję pinigų plovimo atvejai bus pastebėti greičiau. Tokia yra ir tarptautinė praktika.

– Nors, kaip rodo statistika, Europos mastu nesame itin turtinga šalis, bent jau Vilniaus gatvėse pilna prabangių automobilių, o prestižiniuose sostinės rajonuose – įspūdingų pilaičių. Ar, jūsų akimis, visi mūsų piliečiai gyvena pagal deklaruojamas pajamas?

– Jeigu mūsų piliečiai gyvena gerai, jei tas turtas uždirbtas teisėtai, reikia tik džiaugtis. Bet jei tas turtas gautas neteisėtu būdu, tuomet jie – mūsų klientai.

– Kodėl stringa neteisėto praturtėjimo bylos?

– Šios bylos sudėtingos, nes iki šiol nėra susiformavusios praktikos. Kol jos nebus, situacija nesikeis. Konstitucinis Teismas tik šių metų kovo mėnesį galutinai išsklaidė abejones ir konstatavo, kad baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą atitinka Konstituciją. Tarkime, FNTT įžvelgus neteisėtą praturtėjimą, prokurorų nuomonė šiuo klausimu gali būti vienokia, o teismo – kitokia. Tokių pradėtų tyrimų labai daug. Prokuratūra organizuoja daugiau kaip 60 ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto praturtėjimo. Štai prieš keletą savaičių FNTT pareigūnai Vilniuje sulaikė Lietuvoje leidimą gyventi turintį ukrainietį ir tris Lietuvos piliečius, kurie, kaip įtariama, nepagrįstai turėjo 1,3 mln. eurų grynųjų. Visiems pareikšti įtarimai dėl neteisėto praturtėjimo.

– Kaip Lietuva pagal finansinį sukčiavimą atrodo Europos Sąjungoje?

– Niekuo pernelyg neišsiskiriame. Kai kuriose šalyse tie blogiukai pažengę gerokai toliau, yra dar išradingesni.

Iššūkių metai

– Jūsų pirmtakams, buvusiems tarnybos vadovams, per politikus teko patirti nemažai streso. Ar esate atsparus galimiems išorės „dirgikliams“?

– Turiu visišką imunitetą. Panašių klausimų sulaukiau Vyriausybėje, kai buvau skiriamas į šį postą. Aiškiai pasakiau, kad jei kas nors iš politikų mėgins kištis į tyrimus, po 10 minučių jų pavardės bus paskelbtos viešai. Per tą laiką, kai dirbu, nebuvo jokių skambučių ar mėginimų pasikalbėti. Tikiuosi, ir nebus. Mano pavaldumą aiškiai apibrėžia įstatymai, jie taip pat nurodo, ką galiu ir ko – ne. Man egzistuota viena partija – Lietuvos žmonių. Viskas.

– Beveik visus šiuos metus FNTT kolektyvas nerimaudamas laukė žadėtos tarnybos pertvarkos. Rudeniop ji buvo atšaukta. Net politikai kalbėjo, kad iš Vidaus reikalų ministerijos sklidę gąsdinantys, bet tušti signalai gerokai trikdė svarbios tarnybos veiklą. Ar matytumėte tokios pertvarkos poreikį?

– FNTT gali būti pertvarkoma, reformuojama įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau nematau nei jokio tikslo, nei galimybių tai daryti. Tarnyba normaliai vykdo savo funkcijas. Manau, artimiausiu metu FNTT parodys, ką gali, rezultatai nustebins visuomenę. Kaip sakiau, darbų yra labai daug.

– Už efektyvų darbą turi būti atitinkamai atlyginama. Tačiau, žvelgiant į viešai skelbiamus tarnyboje dirbančių žmonių atlyginimus, didelis optimizmas neapima.

– Kai atėjau į FNTT, mano darbo užmokestis sumažėjo 200 eurų, nors policijoje buvau pavaduotojas (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas – aut.), o čia – direktorius. Kiek žinau, iš panašių Europos Sąjungos tarnybų vadovų mano atlyginimas – mažiausias. Į rankas gaunu 1760 eurų, įskaičiuojant sumą už tarnybos metus ir už laipsnį.

– Kokia mašina važinėja FNTT vadovas?

– Nuosava. Turiu 2009 metų automobilį „Škoda“. Gyvenu nuosavame name, kurį statėme 20 metų.

– Ar ketinate dalyvauti naujojoje čekių loterijoje?

– Taip. Tikiuosi, loterija prisidės prie visuomenės sąmoningumo didėjimo. Tačiau pakartosiu – privalome keisti savo mąstymą, kad, sulaukus pensijos, netektų graužtis, jog ji tesiekia 150 eurų.

– Baigiantis metams tradiciškai klausiama, kokie jie buvo?

– Iššūkių metai. Tikiu, kad pokyčiai įvyks ir žmonės iš tikrųjų ims pasitikėti savo valstybe. O valdžiai rūpės kiekvienas mūsų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"