Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

EŽTT: reikia sudaryti galimybę R. Paksui dalyvauti kituose rinkimuose

 
2014 09 08 17:24
Rolandas Paksas.
Rolandas Paksas. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Europos Žmogus Teisių Teismo (EŽTT) pareigūnė, atsakydama Seimo laikinajai komisijai dėl partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Rolando Pakso teisių atstatymo, pažymi, kad būtų gerai teisę kandidatuoti Seimo rinkimuose politikui atkurti iki 2016 metų.

Tokį atsakymą į liepą išsiųstą užklausą dėl Strasbūro teismo sprendimo vykdymo terminų Seimo laikinoji komisija gavo iš EŽTT Žmogaus teisių ir teisinės valstybės generalinio direktorato Sprendimų vykdymo departamento vadovės Genevieve Mayer.

Atsakyme Seimo komisijai EŽTT pareigūnė tvirtina, kad „teismas nenurodė nei sprendimo vykdymo terminų, nei termino, iki kada turėtų būti panaikintas draudimas būti renkamam į parlamentą“, tik nustatė, kad nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio draudimas pareiškėjui būti renkamam į parlamentą yra neproporcingas.

Tačiau tuo pačiu pareigūnė atkreipia dėmesį, kad prireikė daugiau nei trejų metų, kol 2011 metais buvo priimtas galutinis teismo sprendimas, o R.Paksui uždrausta dalyvauti rinkimuose į parlamentą dar 2004 metais.

„Be to, po 2011 metais priimto teismo sprendimo 2012 metų spalį įvyko dar vieni rinkimai į parlamentą, kuriuose pareiškėjas negalėjo dalyvauti. Todėl atrodytų tinkama suteikti pareiškėjui (jei jis pats to nori) galimybę būti renkamam į parlamentą 2016 metų spalį vyksiančiuose rinkimuose“, - rašoma EŽTT padalinio atsakyme Seimo laikinajai komisijai.

Jame taip pat pabrėžiama, kad nėra aišku, ar parlamentas priims reikalingas Konstitucijos pataisas dėl R.Pakso galimybių dalyvauti rinkimuose, nes Konstitucijos pataisų priėmimas yra sudėtingas ir daug laiko reikalaujantis procesas. EŽTT pareigūnė atkreipia dėmesį, ir į tai, kad reikia priimti konstitucinį įstatymą minėtoms pataisoms įgyvendinti, todėl „atrodytų, kad procesą reikėtų paspartinti siekiant apčiuopiamos pažangos šiam sprendimui įgyvendinti“.

Seimas pavasarį yra sudaręs laikinąją komisiją išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių iki šiol neįgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 metų sausio 6 dieną priimtas sprendimas dėl R.Pakso kandidatavimo galimybių.

Seimas buvo pradėjęs svarstyti Konstitucijos pataisą dėl galimybės kandidatuoti po apkaltos, tačiau galutinis balsavimas dėl jos neįvyko. Pakeisti Konstituciją šiuo klausimu dabartiniame Seime trūksta balsų.

R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo atleistas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot KT, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.

Europos Žmogaus Teisių Teismas prieš trejetą metų yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.

R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. KT pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"