Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Europos ultimatumas dėl Rolando Pakso

 
2018 03 16 13:56
Rolandas Paksas (centre) / 
Rolandas Paksas (centre) /  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Europos Tarybos (ET) Ministrų Komitetas pastebi Lietuvos pažangą sprendžiant dėl galimybių Rolandui Paksui dalyvauti rinkimuose, tolesnių sprendimų bus laukiama iki liepos. Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme Karolina Bubnytė sako, kad komitetas teigiamai įvertino Seimo šią savaitę pradėtas svarstyti Konstitucijos pataisas, numatančias galimybę R. Paksui siekti Seimo nario mandato, o tai leido Lietuvai išvengti tarptautinių sankcijų.

„Šis žingsnis bendru valstybių Europos Tarybos narių sutarimu buvo pasveikintas kovo 15 dieną priimtame Ministrų Komiteto sprendime dėl EŽTT sprendimo Pakso byloje vykdymo ir, tikėtina, padėjo Lietuvai bent kol kas išvengti tarptautinių sankcijų dėl septynerius metus trunkančio minėto EŽTT sprendimo nevykdymo“, – rašoma K. Bubnytės pranešime.

ET Ministrų Komitetas priimtame sprendime pažymėjo, jog nuolatiniai komiteto atstovai „pasveikino tai, kad paisydamas minėtų įsipareigojimų, Seimas ėmėsi parlamentinės procedūros, reikalingos būtinų konstitucinių pataisų priėmimui, pirmųjų žingsnių“ ir šį sprendimą antradienį priėmė „didžiule balsų dauguma“.

Kartu komitetas nurodė institucijoms vėliausiai iki šių metų liepos 2 dienos pateikti atnaujintą informaciją apie tolesnę pažangą svarstant pataisas. Pažymima, kad „tuo atveju, jei įstatymų leidybos procesas neduos jokių apčiuopiamų rezultatų iki 2018 m. spalio 26 dienos“, bylos svarstymas bus atnaujintas gruodį ir jame bus svarstomas tarpinės rezoliucijos projektas.

Tai, anot K. Bubnytės, reikštų tarptautinių sankcijų taikymą valstybės atžvilgiu.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė opozicinių konservatorių ir liberalų parengtoms Konstitucijos pataisoms, kurios leistų per apkaltą pašalintam asmeniui kandidatuoti į Seimą, tačiau draustų būti renkamam Seimo pirmininku ar vicepirmininku. Taip pat pataisos neatveria galimybės kandidatuoti į prezidentus.

R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. EŽTT 2011 metais nusprendė, kad draudimas dalyvauti rinkimuose iki gyvos galvos yra neproporcingas.

K. Bubnytės pranešime pažymima, jog šis Seimo žingsnis „tikėtina, padėjo Lietuvai bent kol kas išvengti tarptautinių sankcijų dėl 7 metus trunkančio minėto EŽTT sprendimo nevykdymo“.

Lietuvai nepriimant Konstitucijos pataisų, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą komitetas nuo 2014-ųjų taiko vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą. Pasak EŽTT atstovės, tai reiškia, jog nevykdomas sprendimas sistemingai svarstomas ET Ministrų Komiteto Žmogaus teisių posėdžiuose, kur šaliai gali būti nuspręsta taikyti sankcijas.

Seimas prieš trejetą metų jau bandė priimti Konstitucijos pataisas, kurios R. Paksui būtų atvėrusios kelią į rinkimus, bet tuomet pritrūko balsų. Minimos pataisos būtų leidusios jam kandidatuoti ir Seimo, ir prezidento rinkimuose.

Konstitucijai pakeisti reikia, kad per priėmimą už pataisas balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai. Dėl pataisų priėmimo būna balsuojama du kartus, su trijų mėnesių pertrauka.

Be R. Pakso, minėta sustiprintos priežiūros procedūra taikoma dar dviejose bylose: „L. prieš Lietuvą“, kurioje EŽTT įpareigojo šalį priimti įstatymą, reguliuojantį lyties keitimo tvarką ir sąlygas, taip pat „Matiošaitis prieš Lietuvą“, kurioje Lietuva įpareigota numatyti galimybę sušvelninti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

Lietuvos atstovė EŽTT atkreipia dėmesį, kad Latvija ar Estija, taip pat Šiaurės Europos valstybės neturi nė vienos bylos, kuriai būtų taikoma sustiprinta vykdymo priežiūra.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"