Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Europos saugumas: iššūkius įveiks susitelkimas

 
2017 12 09 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pastaraisiais metais Europa susiduria su rimtomis grėsmėmis – pradedant kariniu konfliktu Rytų Ukrainoje, baigiant migrantų krize. Vilniuje svarstyta, kokia yra Europos Sąjungos (ES) saugumo ir gynybos ateitis.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojamoje konferencijoje „Quo Vadis, Europa? ES saugumo ir gynybos ateitis“ vakar Lietuvos ir užsienio šalių ministrai, politikai, akademinės bendruomenės ir verslo atstovai aptarė šiandienos Europos saugumo iššūkius ir sritis, kurios artimiausiu laikotarpiu pareikalaus daugiausia mūsų dėmesio: ES ir NATO bendradarbiavimą, kibernetinį saugumą, europinių pajėgumų vystymą, strateginį požiūrį į atsparumą Bendrijos viduje ir kaimynystėje, komunikaciją bei atsaką į hibridines grėsmes.

Rimtos užduotys

Europos politikos arenoje vyksta daug diskusijų apie ES saugumo ir gynybos politikos plėtrą. Europos Parlamento Saugumo ir gynybos pakomitečio (SEDE) pirmininkė Anna Elżbieta Fotyga sakė, kad šiame pakomitetyje tam skiriama daug dėmesio, atidžiai stebima, kas vyksta Rytų Ukrainoje, Kryme, taip pat – Afrikoje, Azijoje.

Per Varšuvoje vykusį NATO viršūnių susitikimą buvo pasirašyti svarbūs dokumentai. Kaip pažymėjo A. E. Fotyga, iš pradžių buvo numatytos 42 ypatingos užduotys saugumo ir gynybos srityje. Tačiau neseniai buvo pridėtos dar 32 užduotys. „Taigi, šiandien turime 74 užduotis. Visos jos yra didelės apimties (tokios kaip kibernetinis saugumas), būtinai jas turime aptarti. Turime daug namų darbų, daugybę užduočių, daugybę ambicijų“, – kalbėjo europarlamentarė.

Bendradarbiavimas stiprės

Anksčiau nemažai kalbėta apie grėsmę, kad ES saugumo ir gynybos politika gali dubliuoti NATO funkcijas. Tačiau, kaip teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovo pavaduotoja Margarita Šešelgytė, dabar turime potencialo bendradarbiauti, suvienyti šių dviejų organizacijų pastangas dėl bendro tikslo – siekio užtikrinti Europos saugumą.

Krašto apsaugos viceministro Giedrimo Jeglinsko teigimu, ES susiduria su tapatybės krize. Instituciniu požiūriu NATO irgi buvo atsidūrusi panašių problemų akivaizdoje. Po šaltojo karo išnyko didžiausia grėsmė, todėl kilo klausimas, kam reikalingas Aljansas. 2014 metais NATO turėjo reaguoti į Rusijos vykdomus karinius veiksmus Ukrainoje.

„ES atveju būtent čia puikiai tinka Europos saugumo ir gynybos politika. Jeanas-Claude’as Junckeris tai apibrėžė labai tiesiogiai – ES yra nauja galimybė sutvirtinti savo viziją, kodėl egzistuojame, dalijamės nauda su visomis šalimis – nesvarbu, ar jos pirmaujančios, ar atsiliekančios. Būtent šioje srityje susitelkimas į saugumo ir gynybos politiką gali būti labai naudingas“, – įsitikinęs G. Jeglinskas. Jo manymu, svarbu ne tik kalbėti apie ES ir NATO bendradarbiavimą, bet ir greitai siekti konkrečių rezultatų. Kad ir kaip būtų, anot viceministro, neišvengiama, kad dviejų organizacijų bendradarbiavimas tik stiprės.

Naudinga JAV pozicija

Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato direktoriaus pavaduotojas Pierre’as Delsaux pabrėžė, kad ES saugumas turėtų būti sustiprintas. Tam reikalinga ir stipri gynybos pramonė, o Bendrijos narės turi ieškoti galimybių bei pajėgumų tai užtikrinti.

ES kuriamas gynybos fondas. Anot P. Delsaux, siekiama, kad jis būtų prieinamas ne tik didžiosioms valstybėms narėms ir didžiajai pramonei, bet duotų naudos ir mažoms valstybėms bei nedidelėms įmonėms. „Tai nebus fondas, skirtas tik Prancūzijos ir Vokietijos pramonei. Žinoma, Vokietija ir Prancūzija nebus visiškai nustumtos, tačiau tiesiog privalome rasti būdą įtraukti visų ES narių mažas ir vidutines įmones“, – teigė jis.

Konferencijoje „Quo Vadis, Europa? ES saugumo ir gynybos ateitis“ Lietuvos ir užsienio šalių ministrai, politikai, akademinės bendruomenės ir verslo atstovai aptarė ES ir NATO bendradarbiavimą, kibernetinį saugumą, komunikaciją bei atsaką į hibridines grėsmes.

Dvišalių Europos ir Šiaurės Amerikos santykių grupės vadovas Guillaume'as Lagane'as aiškino, kad gyvename grėsmingoje aplinkoje dėl situacijos Ukrainoje ir naujo Rusijos elgesio, nestabilumo Šiaurės Afrikoje, migracijos į Europą srautų. Pastaruosius 50 metų nereikėjo galvoti apie saugumą, nes manyta, kad tai užtikrins NATO.

„Kalbėsiu atvirai: pasikeitė prezidentai, ir iš Vašingtono pasigirdo kitokių žinučių apie saugumą. Pasigirdo ir kitokių nuomonių apie Aljanso 5-ąjį straipsnį. Todėl mums visiems labai svarbu žinoti, kad susiklostė būtent tokia aplinka, o strateginė autonomija reiškia, jog turime prisiimti atsakomybę, kurti savo pajėgumus, kuriuos pasitelkę galėtume įveikti grėsmes ir klausimus, kurių niekas kitas, jokia kita valstybė neišspręs. Nauja JAV pozicija labai naudinga Europai, nes Europa turi pradėti elgtis kaip suaugęs žmogus – pati imtis grėsmių įveikimo klausimų“, – kalbėjo jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"