Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Europos priešgynos rado advokatų Lietuvoje

 
2017 09 16 12:00
Laurynas Kasčiūnas: "Kvotų nereikia suvokti pažodžiui, gali būti visokių kontribucijos formų solidarumui pareikšti.”
Laurynas Kasčiūnas: "Kvotų nereikia suvokti pažodžiui, gali būti visokių kontribucijos formų solidarumui pareikšti.” Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Grupė Seimo narių kreipėsi į Europos Komisijos (EK) pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį ragindami netaikyti sankcijų migrantų kvotų atsisakiusioms Europos Sąjungos (ES) valstybėms. Ekspertų teigimu, Europos solidarumo principą ignoruojančių valstybių rėmimas nėra tinkamiausias sprendimas Lietuvai.

Septyniolikos Seimo narių, tarp kurių daugiausia opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių, pasirašytame laiške raginama gerbti Lenkijos, Vengrijos, Čekijos bei kitų ES narių suverenią teisę nesutikti su migrantų paskirstymo ES siūlymais. „J.-C. Junckeris trečiadienį pasakytoje metinėje kalboje pabrėžė būtinybę Europai kvėpuoti abiem plaučiais: „rytiniu ir vakariniu“. Procedūrų dėl sankcijų nutraukimas būtų puikus šių žodžių įrodymas praktiniais veiksmais“, – teigė vienas laiško iniciatorių konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Grėsmė saugumui

Laiške EK vadovui Lietuvos parlamentarai pabrėžė, kad migrantų krizė Europoje ir ES sprendimai jos akivaizdoje iš tiesų buvo vienas sudėtingiausių iššūkių ES vienybei bei solidarumui. „Sprendimas migrantų krizę spręsti pritaikius kvotų sistemą ir paskirstant migrantų srautą ES šalims narėms buvo priimtas nepaisant dalies vyriausybių. Juo labiau šiam sprendimui ir ES vykdomai migrantų politikai nepritarė didelė dalis Europos valstybių piliečių. Tokiame kontekste būtina suvokti šio sprendimo sudėtingumą ir trapumą, taip pat situaciją, kurioje yra atsidūrusios pirmiausia savo piliečiams atskaitingos, demokratiškai rinktos šalių narių vyriausybės“, – atkreipė dėmesį parlamentarai.

Klaudijus Maniokas: „Lietuva neturėtų vienareikšmiškaipalaikyti nei Lenkijos, nei Vengrijos. Tačiau, žinoma, gal nereikėtų prisidėti prie tų, kurie jas aršiai smerkia.“

Nors Lietuva vienareikšmiškai remia ES siekį sukurti bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, tačiau, kaip pažymima laiške, „atkreipiame dėmesį, kad atviras Bendrijos santykis su globalizacija įgavo pavojingas formas, o vis didesnis Bendrijos sienų atvėrimas visam pasauliui sudaro sąlygas Europos šalyse plisti terorizmui ir milžiniškai socialinei įtampai“. Tai tiesioginė grėsmė šalių ir piliečių saugumui. Priminę, kad Lietuva laikosi susitarimo dėl kvotų, parlamentarai paragino Europos Komisiją gerbti Lenkijos, Vengrijos, Čekijos ir kitų ES narių suverenią teisę nesutikti su migrantų paskirstymo ES siūlymais.

Ne tas adresas

L. Kasčiūnas nesutiko, kad advokatavimas įsipareigojimų nevykdančioms šalims į keistą padėtį stumia tas valstybes, kurios laikosi nustatytos migrantų kvotos. „Tiesiog vienos turi tokį požiūrį į migracijos valdymą, kitos – kitokį. Ne kartą tie patys lenkai yra minėję, jog, nenorėdami priimti migrantų, į ES biudžetą gali mokėti tam tikrą sumą, prisidėti kitomis priemonėmis – siųsti pajėgas prie išorinių sienų, investuoti į stovyklų statybą, pagelbėti medikais. Nereikia tų kvotų suvokti pažodžiui, gali būti visokių kontribucijos formų solidarumui pareikšti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė L. Kasčiūnas. Jo manymu, jei prireiktų, Vidurio Europos šalys parodytų panašų solidarumą ir su Lietuva.

Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius prognozavo, kad Seimo narių laiškas nesulauks Briuselio dėmesio. „Manyčiau, kad ir adresatas ne tas. Reikėjo kreiptis į įsipareigjimus ignoruojančių valstybių vyriausybes ir paraginti jas vykdyti Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimą“, – patarė P. Auštrevičius. Pasak jo, Seimo nariai nesiūlo jokio sprendimo. „Tai gal Lietuvai reikia prisiimiti didesnę kvotą, gal kitoms valstybėms ją permesti ar užsidengti akis ir nematyti problemos? Mes veliamės ne į savo žaidimus“, – teigė P. Auštrevičius.

Klaudijus Maniokas: "Lietuva neturėtų vienareikšmiškaipalaikyti nei Lenkijos, nei Vengrijos. Tačiau, žinoma, gal nereikėtų prisidėti prie tų, kurie jas aršiai smerkia." Rasos Pakalkienės nuotrauka
Klaudijus Maniokas: "Lietuva neturėtų vienareikšmiškaipalaikyti nei Lenkijos, nei Vengrijos. Tačiau, žinoma, gal nereikėtų prisidėti prie tų, kurie jas aršiai smerkia." Rasos Pakalkienės nuotrauka

Silpnina solidarumą

ES reikalų eksperto Klaudijaus Manioko teigimu, Seimo narių motyvai, paskatinę juos rašyti laišką EK pirmininkui, suprantami. Lenkijos ir Vengrijos atveju tai yra nepritarimas EK bandymams kištis į jautrius su suverinitetu susijusius dalykus, pabrėžiant, kad tai yra pavojinga ES, nes sukelia kelių greičių ar izoliacijos problemų. „Kitas dalykas, jog mums Vidurio Europa, ypač Lenkija, yra svarbi Rusijos grėmės akivaizdoje, dėl to mums reikėtų palaikyti savo kaimynus, kad galėtume užtikrinti bendresnį frontą. Aš priklausau prie tų, kurie sako, kad tie argumentai vis dėlto nerimti arba juos gerokai nusveria kiti. Pagrindinis iš jų – solidarumas Europoje. Ir tas pabėgėlių klausimas, kuris yra to solidarumo dalis, mums gyvybiškai svarbus“, – „Lietuvos žinioms“ sakė K. Maniokas. Anot jo, kaip tik Lenkija ir Vengrija jam kelią didžiausią pavojų.

Ir tas solidarumas, pasak eksperto, yra ne tik pabėgėliai, bet ir struktūrinių fondų parama. Pavyzdžiui, iš Sanglaudos fondo Lenkija artimiausiais metais gaus 86 mlrd. eurų, kad galėtų spręsti infrastruktūros, socialinės atskirties, skurdo, kitas problemas. „Ir tai gyvybiškai svarbu tiek Lenkijai, tiek Vengrijai, kuri taip pat naudojasi ES solidarumu. Yra solidarumas ir kitose srityse, netiesiogiai ir saugumo, nes ES, kaip politinė bendrija, yra rimtas geopolitinio saugumo faktorius. Ir mokslo tyrimai, ir žemės ūkis, kuris vis dar yra didelė dalis bendros ES politikos, iš kurios ir Lenkijos, ir Lietuvos žemdirbiai laimi labai daug“, – teigė K. Maniokas. Todėl, jo žodžiais, pirmiausia Lenkijos ir Vengrijos elgesį „reikėtų vertinti kaip solidarumo menkinimo ir silpninimo klausimą“. Ir tai, pasak eksperto, yra gerokai svarbesnis argumentas. „Manyčiau, kad Lietuva vienareikšmiškai neturėtų palaikyti nei Lenkijos, nei Vengrijos. Žinoma, gal nereikėtų prisidėti prie tų, kurie jas aršiai smerkia, – vis dėlto esame kaimynai, ir daugelis geopolitinių interesų sutampa. Bet mes iš tikrųjų turėtume rodyti kitą pavyzdį ir kitą kelią“, – aiškino K. Maniokas.

Laurynas Kasčiūnas: „Kvotų nereikia suvokti pažodžiui, gali būti visokių kontribucijos formų solidarumui pareikšti.“

Sankcijų grėsmė

ETT praėjusią savaitę atmetė Vengrijos ir Slovakijos ieškinį dėl Briuselio kvotų sistemos, pagal kurią valstybės narės turi priimti tūkstančius prieglobsčio prašytojų.

Susitarimui dėl migrantų paskirstymo pagal kvotų sistemą prieš dvejus metus pritarė kai kurios ES šalys. Jis buvo parengtas siekiant padėti Graikijai ir Italijai, kurias, kilus didžiausiai po karo Europos migrantų krizei, užplūdo šimtai tūkstančių į ES traukiančių pabėgėlių, daugiausia – sirų. Tačiau rytinės bloko narės Čekija, Vengrija, Lenkija ir Slovakija atsisako priimti pabėgėlius, o Budapeštas ir Bratislava užginčijo šią prievolę ETT.

Už įsipareigojimų nevykdymą Čekijai, Vengrijai ir Lenkijai galėtų grėsti didelė bauda, o žiauriausia bausmė būtų balso teisės ES Taryboje atėmimas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJETaisyklės
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"