Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Europinių reikalų fronte regimos tęstinės kryptys

 
2015 05 22 6:00
Prioritetai reikalingi, kad galėtume formuluoti derybų pozicijas Briuselyje, atitinkamai formuoti šalies vidaus politiką.
Prioritetai reikalingi, kad galėtume formuluoti derybų pozicijas Briuselyje, atitinkamai formuoti šalies vidaus politiką. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimas Europos Sąjungos (ES) politikos srityje mūsų šaliai artimiausius penkerius metus siūlo vadovautis šešiais prioritetais. Norima, jog išskirtinis dėmesys būtų skiriamas tam, kad ES lygiu sovietiniai nusikaltimai būtų prilyginti nacistiniams.

Užsienio reikalų ministerijos parengtas Lietuvos ES politikos 2015-2020 metų strateginių krypčių projektas „Auganti ir saugi Lietuva veiksmingoje Europos Sąjungoje“ pamažu skinasi kelią į priekį. Dokumentą išnagrinėjęs Seimo Europos reikalų komitetas (ERK) išskyrė, jo nuomone, svarbiausias artimiausio laikotarpio europinės politikos kryptis. Tarp jų - Europos energetinės sąjungos kūrimas, Rytų partnerystė, strategiškai svarbių energetikos ir transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimas, ES informacinės erdvės apsauga, Lietuvos mokslo ir inovacijų sistemų konkurencingumo stiprinimas bei strategijos „Europa 2020“ socialinės dimensijos tikslų įgyvendinimas.

Vyriausybei taip pat rekomenduota į šį strateginį dokumentą įtraukti formuluotę apie bendros istorinės atminties puoselėjimą, žinių apie totalitarinių režimų nusikaltimus sklaidos didinimą, siekiant ES lygiu įvertinti šių režimų nusikaltimus.

Seimo ERK pirmininko Gedimino Kirkilo teigimu, išskirtos prioritetinės kryptys yra reikšmingiausios mūsų šaliai. „Jei kalbame apie Europos energetinės sąjungos kūrimą, reikia pabrėžti, kad Lietuva viena pirmųjų iškėlė šią idėją. Kiti prioritetai daugiausia atspindi tai, ką pradėjome daryti pirmininkaudami ES Tarybai 2013 metais“, - aiškino jis.

G. Kirkilas taip pat akcentavo ES Rytų partnerystės programą, socialinius reikalus ir transporto infrastruktūros projektus, pirmiausia - europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ tiesimą. Esą į šiuos dalykus mūsų šalis ir dabar susitelkusi, daugiausia investuoja.

G. Kirkilo nuomone, Lietuvai gana gerai sekėsi siekti anksčiau ES politikoje užsibrėžtų tikslų. Vis dėlto ne visas pastangas vainikavo sėkmė. Pavyzdžiui, Lietuvai nepavyko sutarti su kaimynėmis valstybėmis statyti regioninį suskystintų gamtinių dujų terminalą, todėl negalėjome pretenduoti į ES finansinę paramą.

Kaip pažymėjo Seimo ERK pirmininko pavaduotojas Linas Balsys, prioritetai reikalingi, kad galėtume formuluoti derybų pozicijas Briuselyje, atitinkamai formuoti šalies vidaus politiką. Parlamentaras išskyrė tris prioritetus: Europos energetinės sąjungos kūrimą, sėkmingą energetinių projektų įgyvendinimą ir Rytų partnerystės programą. „Ypač svarbi energetinė sąjunga. Pati Europa kalba apie didžiulį perėjimą nuo tradicinės energetikos prie atsinaujinančios. Mums tai irgi aktualu, nes atsinaujinančių energijos išteklių srityje Lietuva turi didžiulį potencialą“, - pabrėžė jis.

L. Balsys norėtų, kad mūsų šalies indėlis į ES Rytų partnerystę būtų dar didesnis. Jis apgailestavo, jog formuodami savo užsienio politiką nustūmėme šią programą į šoną.

Seimo ERK rekomendavo Vyriausybei nepalikti užribyje klausimo dėl sovietų režimo nusikaltimų prilyginimo nacių vykdytiems nusikaltimams ES lygiu. G. Kirkilas priminė, kad šito siekta dar jo premjeravimo laikotarpiu, tačiau pastaruoju metu diskusijos dėl to nuslopo. „Tokie ideologiniai projektai niekada nepavyksta iš karto, tam reikia laiko. Dabar pasunkėjusi geopolitinė padėtis galbūt tam tikra prasme padeda sklandžiau įgyvendinti šį prioritetą“, - svarstė jis.

L. Balsys patikino, jog norima dar kartą atkreipti Vakarų Europos visuomenės, politikų dėmesį į tai, kad nusikaltimai žmonijai turi būti įvardyti, nevalia bandyti jų kaip nors maskuoti, pavyzdžiui, teigiant, esą SSRS režimas buvo ne toks kaip hitlerinis ir pan.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"