Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Europinė peticija entuziazmo nesukėlė

 
2018 03 26 6:00
Valdemaras Tomaševskis: "Apgailestauju dėl šalies gyventojų pasyvumo renkant parašus."
Valdemaras Tomaševskis: "Apgailestauju dėl šalies gyventojų pasyvumo renkant parašus." Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Europos piliečių inicijuota peticija, kuria raginama apsaugoti tautinių ir kalbinių mažumų teises, Europos Sąjungoje (ES) didelio populiarumo nesulaukė. Per metus, kai renkami parašai, Lietuvoje tokioms nuostatoms pritarė 4,6 tūkst. žmonių – vos pusė iš mūsų šaliai numatyto normatyvo.

Peticija siekiama paraginti ES institucijas priimti teisės aktų rinkinį, kuris geriau apsaugotų tautinėms ir kalbinėms mažumoms priklausančius asmenis, padėtų stiprinti kultūrų bei kalbų įvairovę Bendrijos šalyse. Kad peticiją nagrinėtų Europos Komisija (EK), per metus reikia surinkti milijoną pritariančiųjų parašų.

Akcijos informacinę kampaniją aktyviai rėmė ES šalių tautinių bei kalbinių mažumų visuomeninės organizacijos. Viena jų – Federalinė Europos tautybių sąjunga tam skyrė 20 tūkst. eurų. Tačiau iniciatyva, akivaizdu, nebus sėkminga. Likus kiek daugiau nei savaitei iki pasirašymo termino pabaigos, ES šalyse surinkta 560 tūkst. parašų.

Ragino pasirašyti

Raginimą palaikyti iniciatyvą partijos tinklalapyje šiomis dienomis paskelbęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis apgailestavo dėl šalies gyventojų pasyvumo renkant parašus. Politiko teigimu, peticija siūlomos nuostatos padėtų įgyvendinti europinius standartus ginant tautinių mažumų, kurioms priklauso lenkai, baltarusiai, rusai, žydai, totoriai ir kitos Lietuvos mažumos, teises. Iki šiol Lietuvoje šią iniciatyvą palaikė apie 4,6 tūkst. gyventojų, numatytas normatyvas – 8,2 tūkstančio.

Aktyviausiai peticiją pasirašinėja Rumunijos gyventojai. Iki šiol čia surinkta 256 tūkst. parašų, nors nustatytas barjeras – 24 tūkstančiai. Uolūs ir vengrai, surinkę 152 tūkst. parašų – dešimteriopai daugiau nei reikia. Tarp aktyviausių iniciatyvos rėmėjų taip pat yra Ispanijos (47,5 tūkst. parašų), Danijos (10,3 tūkst.), Latvijos (6,9 tūkst., būtų pakakę 6 tūkst.) gyventojai. Mažiausiai ši peticija sudomino Kipro, Maltos, Portugalijos, Jungtinės Karalystės piliečius. Kaimynėje Lenkijoje ją pasirašė 1,7 tūkst. žmonių, nors pagal reikalavimus tai padaryti turėjo 38 tūkstančiai. Estijoje peticija sudomino 599 piliečius, normatyvas – 4,5 tūkst. parašų.

Nėra opi problema

Peticijos nepopuliarumą Vytauto Didžiojo universiteto docentas Andžejus Pukšto aiškino pirmiausia tuo, kad nuostatos, kurias siūloma paremti parašais, nėra susijusios su socialine ir materialine piliečių gerove. „Čia daugiau kalbama apie psichologinį komfortą. Kitas dalykas – tiek Lietuvoje, tiek visoje ES gajus stereotipas, kad Europos Parlamento, EK sprendimams piliečiai neturi jokios įtakos“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas.

Dar viena žmonių pasyvumo priežastis, jo akimis, ta, kad pati problema nėra itin opi. Pasak A. Pukšto, tai, kad žmonės nemokėtų kalbos tos šalies, kurioje gyvena, Europoje labai retas atvejis, dažniausiai visi gyventojai yra dvikalbiai ar trikalbiai.

Politologo teigimu, kai kurios sritys Lietuvoje gyvenančioms tautinėms mažumoms labiausiai rūpi ir „verčia storinti apsauginį sluoksnį“. Pirmiausia – švietimas. „Nors šiuo atveju galima kalbėti apie teigiamą diskriminavimą, nes tautinių mažumų švietimas kainuoja brangiai, vis tiek visi nori, kad švietimas gimtąja kalba ne tik būtų išlaikytas, bet ir taptų aukštesnio lygio“, – pabrėžė politologas. Kitas dalykas, anot jo, gal net svarbesnis – tautinės mažumos kalbos vartojimas viešajame gyvenime. „Europoje, daugiakultūriuose regionuose, dvikalbių užrašų praktika yra labai paplitusi. Baltijos šalyse to nėra. Jeigu lygiuojamės į Vakarų, Vidurio Europą, šis klausimas vis tiek iškils. Nors kokio nors europinio standarto dėl dvikalbių užrašų, žinoma, nėra“, – sakė A. Pukšto.

Nustatyta tvarka

Europos piliečių iniciatyva – raginimas, kad EK siūlytų teisės aktus jos kompetencijai priklausančiais klausimais. Šiai iniciatyvai turi pritarti mažiausiai vienas milijonas ES piliečių bent iš septynių ES valstybių narių. Kiekvienoje iš tų septynių šalių peticiją turi pasirašyti tam tikras minimalus žmonių skaičius. Piliečių iniciatyva gali būti bet kurios srities, kurioje EK turi įgaliojimų siūlyti teisės aktus. Pradėti iniciatyvą norintys piliečiai turi suformuoti piliečių komitetą. Jį turi sudaryti mažiausiai septynių skirtingų ES šalių piliečiai, sulaukę balsavimo teisę suteikiančio amžiaus (visose šalyse 18 metų, Austrijoje –16 metų). Prieš pradėdamas rinkti piliečių parašus komitetas peticiją privalo užregistruoti EK interneto svetainėje. Kai registracija patvirtinama, organizatoriai parašams rinkti turi vienus metus. Jei pavyksta surinkti milijoną parašų, EK atstovai išnagrinėja peticiją, patvirtina oficialų atsakymą, jame išdėsto, ar siūlys imtis veiksmų ir kokių, paaiškina priežastis, dėl kurių tai darys arba ne.

Šiuo metu Europoje renkami parašai dar bent šešioms peticijoms palaikyti. Tarp jų – „Stop ekstremizmui“, „Europos pilietybės išsaugojimas“, „Sumažinkime ES skaldančius darbo užmokesčio ir ekonominius skirtumus!“

Sėkmingomis – joms pritarė per milijoną gyventojų – laikomos keturios pastarojo meto peticijos: „Uždrausti glifosatą ir apsaugoti žmones bei aplinką nuo toksiškų pesticidų“, „Vienas iš mūsų“, „Sustabdykime vivisekciją“, „Vanduo yra visuotinė nuosavybė, o ne prekė!“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJETaisyklės
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"