Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Eugenijus Gentvilas: stebina kai kurios interpretacijos

 
2017 09 22 12:12
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vienoje stambiausių politinės korupcijos bylų teisėsauga reiškia įtarimus dviem parlamentinėms partijoms – Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai. Liberalų sąjūdžio pirmininkas Remigijus Šimašius ir liberalų frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas teisėsaugos pateiktus įtarimus partijai vertina kaip neteisingą faktų interpretavimą.

Remigijus Šimašius trumpai pakomentavo susidariusią situaciją, jo teigimu nors dabartinis laikotarpis partijai – nelengvas, tačiau įtarimus galima paneigti. „Prieš metus LS pergyveno sudėtingiausią situaciją. Tęsiasi nelengvi laikai. Nemenka žala, kurią padarė kai kurie žmonės savo veiksmais yra kur kas didesnė, nei mums atrodė. Neteko matyti naujos medžiagos, tačiau nauja interpretacija jog tie asmenys veikė ne savo o visos partijos vardu – mano supratimu paneigtina, nes LS pasielgė priešingai.“

LS frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia, kad dabar partija kalbės teisine kalba, ko anksčiau neturėjo galimybės daryti: „Šiandien kalbėsime teisine kalba. Ką mes matome: didelių arba jokių naujienų nėra. Tik kai kurios netikėtos interpretacijos: Eligijus Masiulis su Raimundu Kurlianskiu susitarė kad dalyvaus Alfa savaitė televizijos laidoje ir tai traktuojama kaip neteisėta partijai parama. Tokias interpretacijas lengvai paneigsime. Tačiau įrodysime savo kaip partijos teisumą. Du „sėkmės džentelmenai“ padarė didelę žalą partijai manipuliuodami ar prisidengdami partija. Jokių įgaliojimų veikti tokiai būdais šie asmenys (Eligijus Masiulis ir Šarūnas Gustainis) neturėjo. Eligijus Masiulis prašyti paramos partijai įgaliojimo neturėjo. STT partijoje atlikusi kratas partijos būstinėje jokių dokumentų ar pinigų nerado, nes jų nebuvo. Kad ir kaip būtų keista, tačiau priekaištų teisėsaugai neturime. Faktinės aplinkybės: du buvę partijos nariai įtariami, kad pažadėję padaryti poveikį 3 epizoduose:

*Dėl Basanavičiaus paminklo statymo vietos

*Dėl vartojimo kreditų veiklos suvaržymo („MG batic“ interesas, kad vartojimo kreditų skyrimas nebūtų sugriežtintas)

*Kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos.

Kaip teigia Eugenijus Gentvilas, liberalai nei vienu šiuo atveju negynė „MG Baltic“ interesų ir jokio spaudimo nepatyrė.

„Partija apie susitarimus su „MG Baltic“ nežinojo. Todėl jokios naudos koncernas negavo. Todėl kyla klausimas, kodėl mokami pinigai už tai, kas nebuvo padaryta.

Mes traktuojame kad du vaikinai veikia savo naudai prisidengdami partija, padarydami didžiulę moralinę ir reputacijos žalą.

Partijai nėra skirtos jokios kardomosios priemonės, ir mes kaltės nepripažįstame.“

Kaltinimuose partijai nei viename epizode neminimas Gintaras Steponavius. Minimos tik dvi pavardės: Š. Gustainis ir E. Masiulis.

E.Gentvilas taip pat patikino, kad nebijo partijos byrėjimo – iš Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pasitraukęs Vitalijus Gailius, anot jo, nežada palikti Liberalų frakcijos ar partijos. „Nebijau, bet tai didžiulė atsakomybė. Didelis darbas – mobilizuoti partiją ir pakomentuoti dokumentą. Keista, kad partija pritempta byloje kaip nusikalstamą veiką padaręs juridinis asmuo. tačiau teisme tai bus ginama.“

Eligijus Masiulis: tai būgnų berniuko korta

„Šie įtarimai, kurie yra pareikšti Liberalų sąjūdžiui, iš tikrųjų nieko bendro neturi su realybe, o kai kurie iš jų netgi yra sunkiai suvokiami protu. Kita vertus, nuo pat pradžios viso šio politinio trilerio aš sakiau, kad daug čia dar kas paaiškės, tai po truputį tas vaizdas atsiveria“, – Delfi.lt sakė Eligijus Masiulis.

Anot jo, nauja šiandien tai, kad visoje šioje sudėtingoje kortų dėlionėje atsivertė būgnų berniuko korta.

„Matyt, būgnų berniukas nepajėgdamas garbingai ir civilizuotai nuversti E. Masiulį iš partijos pirmininkų pasitelkė teisėsaugą“, – įžvelgė jis.

Pateikti įtarimai dviems partijoms

BNS žiniomis, šioms partijoms kaip juridiniams asmenims pateikti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo.Liberalų sąjūdžio pirmininko pirmojo pavaduotojo Eugenijaus Gentvilo teigimu, partijos paskirtas atstovas vyks į STT atstovauti partijos procesiniams interesams ikiteisminiame tyrime. „Kaip ir anksčiau, bendradarbiausime su teisėsauga. Susipažinę su informacija galėsime komentuoti daugiau. Jei reikės, partijos garbę ginsime teisme ir esu tikras, kad įrodysime tiesą“, – sako E. Gentvilas. Liberalų sąjūdžio vadovai penktadienį 11 val. rengia spaudos konferenciją, E.Gentvilo žodžiais, „apie mums nemalonias žinias“, tiesiogiai transliavo portalas lzinios.lt.„Girdėjau apie faktą. Manau, kad tai arba koks nors dirbtinis dalykas, arba nesusipratimas“, – BNS sakė Š.Birutis.

„Manau, kad ten kažkas susiję su V.Gapšio reikalais. Advokatai pažiūrės“, – pridūrė jis.

Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba penktadienį taip pat rengia spaudos konferenciją penktadienį.

Remigijus Šimašius: lengvai paneigiami faktai

„Bendradarbiavome ir bendradarbiausime su teisėsauga, neneigsime faktų, tačiau turime teisę kvestionuoti jų interpretacijas ir tai paneigsime teisme. Epizodai, kuriais kaltinama partija, yra lengvai paneigiami, ir esu tikras, tai sėkmingai padarysime teisme“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo R.Šimašius.

Pasak jo, penktadienį baigėsi nežinomybė ir tapo aišku, kad žala, kurią partijai padarė buvę kolegos, yra didesnė nei tikėtasi.

R.Šimašiaus teigimu, šeštadienį partija renkasi į neeilinį tarybos posėdį Kaune, kur aptars situaciją.

Įtarimai – įtakingiems liberalams

BNS žiniomis, teisėsauga tikslina galutinius įtarimus vienoje stambiausių politinės korupcijos bylų. Joje kyšininkavimu ir prekyba poveikiu įtariami vienas koncerno „MG Baltic“ vadovų Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, buvęs vienas Darbo partijos lyderių Vytautas Gapšys ir kiti.

Eligijus Masiulis./Romo Jurgaičio nuotrauka
Eligijus Masiulis./Romo Jurgaičio nuotrauka

Penktadienio rytą į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) atvyko koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R.Kurlianskis.

Apie ikiteisminį tyrimą teisėsauga pranešė pernai gegužę, kai atliko kratas „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus, viceprezidento R.Kurlianskio, tuometinio Liberalų sąjūdžio lyderio ir tuometinio parlamentaro Eligijaus Masiulio namuose, automobilyje, darbo vietoje ir partijos būstinėje.

E.Masiulio namuose per kratas rasta 250 tūkst. eurų grynųjų pinigų, teisėsauga įtaria, kad dalis šios sumos – galėjo būti gautas kyšis iš R.Kurlianskio už „tam tikrus koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus“.

E.Masiulio vadovaujamam Liberalų sąjūdžiui iki šių sukrėtimų prognozuota sėkmė per praėjusių metų Seimo rinkimus. Buvęs susisiekimo ministras E.Masiulis tuo metu įvardintas šešėliniu Liberalų sąjūdžio premjeru.

E.Masiulis iš karto po kratų atsistatydino iš Liberalų sąjūdžio pirmininko pareigų. Netrukus jis paliko ir parlamentą, o teisėsauga jam pateikė įtarimus dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo. Buvęs politikas įtariamas iš R.Kurlianskio paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį už įtaką parenkant vietą Jono Basanavičiaus paminklui Vilniuje, Seime svarstant Vartojimo kreditų įstatymo pataisas ir nutarimą dėl kelio Vilnius – Utena.

Gintaro Steponavičiaus neliečiamybė

Šių metų balandį generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Seimą, prašydamas panaikinti Seimo nario Gintaro Steponavičiaus teisinę neliečiamybę. Liberalų sąjūdžiui šis parlamentaras tada jau nebepriklausė – politikas suspendavo narystę partijoje paaiškėjus, kad šiame tyrime jis apklaustas kaip specialusis liudytojas. Seimui panaikinus teisinę neliečiamybę, G.Steponavičiui buvo pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo.

Jau tuomet prokurorų kreipimęsi į Seimą nurodyta, kad galimu nusikalstamu veikimu galėjo būti siekiama naudos ne pavieniams politikams, o visai partijai – Liberalų sąjūdžiui.

Gintaras Steponavičius./ Ritos Stankevičiūtės nuotrauka
Gintaras Steponavičius./ Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

„Asmeniškai ne kartą bendraudamas su vieno verslo koncerno vadovu, tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuota G.Steponavičiaus atstovaujama politinė partija, viena viešoji įstaiga, Gintaro Steponavičiaus paramos fondas bei šio Seimo nario rinkiminė kampanija“, – šių metų balandį pranešė Generalinė prokuratūra.

Prokurorams įtarimų sukėlė „MG Baltic“ 15 tūkst. eurų parama G.Steponavičiaus paramos fondui ir „Laisvės studijų centrui“. Anot pareigūnų, susitaręs dėl paramos šioms organizacijoms, G.Steponavičius balsavo dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo.

Tąkart komentuodamas prokuratūros pranešimus apie galimą neteisėtą partijos finansavimą Liberalų sąjūdžio pirmininkas sostinės meras Remigijus Šimašius juos vadino nesusipratimu. Jis teigė nematąs jokio pagrindo įtarimams partijai, nes keli partijos užsakyti auditai parodė, jog Liberalų sąjūdžio finansai – skaidrūs.

Šarūnas Gustainis./ Romo Jurgaičio nuotrauka
Šarūnas Gustainis./ Romo Jurgaičio nuotrauka

Šiemet gegužę prokurorai pateikė įtarimus ir eksliberalui Šarūnui Gustainiui. Dar balandį jis paliko pareigas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. Jis taip pat pašalintas iš partijos, nes prokurorų Seimui pateiktoje informacijoje apie G.Steponavičių liberalai tvirtino matantys, kad būtent Š.Gustainis galėjo sąmoningai veikti interesų grupių naudai.

Š.Gustainis įtariamas dėl kyšininkavimo epizoduose, kai praėjusios kadencijos Seime dirbo Seimo nariu. Anot teisėsaugos, jis iš „MG Baltic“ viceprezidento už koncernui palankių sprendimų priėmimą Seime priėmė 8,7 tūkst. eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai. Pareigūnai nurodė, kad vykdydamas R.Kurlianskio prašymą Š.Gustainis 2015 metų rudenį Seime registravo Vartojimo kredito įstatymo pataisas ir balsavo už jų priėmimą.

Įtarimai ir Darbo partijos buvusiam lyderiui V.Gapšiui

Vytautas Gapšys. / Romo Jurgaičio nuotrauka
Vytautas Gapšys. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Gegužės pabaigoje teisėsauga pranešė įtarianti, kad kyšį iš R.Kurlianskio galėjo paimti ir buvęs Darbo partijos narys, tuo metu parlamentaru dirbęs Vytautas Gapšys.

Už įtariamą politinės reklamos nuolaidomis gautą 27 tūkst. eurų kyšį politikas turėjo paveikti partiečius, kad šie veiktų „MG Baltic“ interesų naudai. Generaliniam prokurorui birželį paprašius panaikinti V.Gapšio imunitetą, jis pernai liepą pasitraukė iš Seimo. Teisėsauga politikui pateikė įtarimus dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu.

Anot prokurorų, V.Gapšys galėjo veikti „MG Baltic“ naudai Seime svarstant Pelno mokesčio įstatymo pataisas bei balsuojant dėl kelio Vilnius – Utena projekto. Taip pat įtariama, kad R.Kurlianskis per buvusį Darbo partijos narį siekė atsistatydinusio „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos palikimo dar vienai kadencijai, palankių rezultatų Ignalinos atominės elektrinės skelbtuose viešuosiuose pirkimuose.

Įtariama, kad „MG Baltic“ viceprezidentas per V.Gapšį taip pat siekė, jog buvusi kandidatė į generalines prokurores Edita Dambrauskienė nebūtų patvirtinta per balsavimą Seime.

R. Kurlianskis kaltinimus neigia

Teisėsaugos pareigūnai politinės korupcijos byloje penktadienį patikslino įtarimus koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui, jis neigia padaręs nusikaltimus.

„Tai čia viskas apie tą patį. Epizodai tie patys, tik dabar traktuoja, kad čia dėl to dar kaltas Liberalų sąjūdis (ir Darbo partija), nors tai labai abejotina“, – po apklausos Specialiųjų tyrimų tarnyboje BNS sakė verslininko advokatas Romualdas Mikliušas.

„Jeigu jūs atsimenate, nuo pat pradžių buvo jų atstovai tiriami. Tai kaip vertinti, ar partija kažką žino, ar partija už tai atsako, ar neatsako“, – kalbėjo jis.

Paklaustas, ar sutinka su teisėsaugos įtarimais, R.Kurlianskis atsakė: „Ne“. Detaliau situacijos jis nekomentavo.

Įtarimai – ir „MG Baltic“ koncernui

MG Baltic. Alinos Ožič nuotrauka
MG Baltic. Alinos Ožič nuotrauka

Šiemet vasarį įtarimai dėl papirkimo ir prekybos poveikiu pateikti ir 80 įmonių valdančiam „MG Baltic“ koncernui kaip juridiniam asmeniui.

Tyrimo pradžioje prokurorai prašė teismo leisti suimti koncerno valdybos narį R.Kurlianskį dviem mėnesiams. Tačiau teismas atmetė šį prašymą nurodydamas, kad nėra pagrįstų duomenų manyti, jog verslininkas gali bėgti ar slapstytis.

Vykstant šiam tyrimui, kaip specialieji liudytojai apklausti „MG Baltic“ prezidentas D.Mockus, valdybos narys Romanas Raulynaitis.

Teisėsaugos įtarimus koncernui jo vadovai vadino spaudimu ir piktnaudžiavimu teise.

Tuo metu R.Kurlianskis teisėsaugos tyrimų viešai iki šiol nekomentavo.

Kiti įtariamieji neigia padarę nusikaltimus.

Byloje kaip liudytojus prokurorai apklausė didžiąją dalį praėjusios kadencijos Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narių. Be kitų asmenų, taip pat apklaustas konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, jo partietis Mantas Adomėnas, buvęs Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, Vilniaus meras, Liberalų sąjūdžio vadovas Remigijus Šimašius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisRinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"