Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

ES pagaliau imasi saugumo ir gynybos klausimų

 
2016 12 03 6:00
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Praėjusią savaitę Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre priimta daug sprendimų, nesulaukusių deramo Lietuvos žiniasklaidos dėmesio.

Praėjusią savaitę Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre priimta daug sprendimų, kurie nesulaukė deramo Lietuvos žiniasklaidos dėmesio. Buvo svarstomi Europos Sąjungos saugumo ir gynybos klausimai. Priimtos rezoliucijos dėl padėties Sirijoje, Baltarusijoje, dėl ES santykių su Turkija. Taip pat perskaitytas pranešimas dėl ES politikos kovojant su dezinformacija bei propaganda. Rengiant dokumentus aktyviai dalyvavusi EP Saugumo ir gynybos pakomitečio narė Laima Andrikienė atsakė į „Lietuvos žinių“ klausimus.

Laikas diktuoja naujas sąlygas

– Po praeitos savaitės sprendimų susidaro įspūdis, kad ES pradeda ryžtingiau spręsti savo saugumo ir gynybos klausimus.

– ES elgtis ryžtingiau verčia pats gyvenimas, nes trauktis ar tylėti neprotinga ir pavojinga. Problemų gausą rodo jau pačių rezoliucijų aibė ir neabejotina jų svarba. Per vieną savaitę priimtos rezoliucijos dėl ES bendrosios gynybos politikos, ES ir Turkijos santykių, dėl ES kovos su dezinformacija ir priešiška propaganda, taip pat kiti dokumentai. Ypač svarbu, kad rimtai buvo aptariama dezinformacija ir priešiška propaganda.

– Turbūt nereikia daug išminties norint suprasti, kad buvo ieškoma būdų kovoti su Kremliaus vykdoma dezinformacija bei priešiška propaganda.

– Taip, galima tai vadinti „trečiųjų šalių“ propaganda, nukreipta prieš ES, bet, be abejonės, po šiuo eufemizmu visų pirmą slypi Kremliaus aktyviai vedami informaciniai karai. ES, NATO, mūsų Rytų kaimynystės partneriai yra šio karo taikiniai. Kalbėdama apie informacinį karą, turiu galvoje visas jo formas – ir atviras ir paslėptas. Naudojamos visos priemonės – tradicinė žiniasklaida, socialiniai tinklai, mokyklinės programos, bandoma daryti įtaką ES politinėms partijoms. Stengiamasi išnaudoti socialinę įtampą, išpučiamos net menkiausios mūsų nesėkmės. Daroma viskas, kad būtų sugriautas bendradarbiavimas abipus Atlanto, nebūtų pasirašyta laisvosios prekybos sutartis su JAV. Padėtis yra tokia, kad ES nebegali delsti. Visiškai akivaizdu, kad subyrėjus SSRS ir pasibaigus šaltajam karui ES per anksti atsipalaidavo ir patikėjo nesustabdoma demokratijos sklaida.

EP – susiskaldymas

– Pranešimui dėl ES strateginės komunikacijos, siekiant neutralizuoti prieš ES nukreiptą propagandą, buvo pritarta, tačiau šiuo klausimu vienybės nebuvo.

– Deja, balsavimo rezultatai rodo, kiek daug buvo balsavusiųjų prieš šį dokumentą. 304 balsavo „už“, 179 – „prieš“ ir 208 susilaikė arba nepalaikė dokumento. Iš viso EP – 751 narys. Taigi pranešimo nuostatas palaikė mažiau nei pusė dalyvavusių balsavime. Kremliaus politikos ir propagandos gynėjų buvo tiek daug, kad kartais buvo sunku patikėti, jog visa tai vyksta EP, svarbiausioje ES institucijoje.

– Kodėl EP vyrauja toks anksčiau nebūdingas susiskaldymas?

– EP yra šiandieninės ES ir jos piliečių nuotaikų atspindys. Dalis europiečių neįžvelgia pavojų nei dėl Rusijos vykdomų karų Ukrainoje ir Sirijoje, Krymo aneksijos ir okupacijos, nei dėl dalies Gruzijos teritorijos okupacijos, nepastebi Rusijos provokacijų ir grasinimų NATO ir ES. Didžioji dalis visuomenės nemato, negirdi, negalvoja, nes tapo madinga sakyti: „Politika man nerūpi, politikoje aš nedalyvauju.“ Tokios nuostatos – didelė Kremliaus propagandos sėkmė. Beje, ES susiduria ne tik su Kremliaus propaganda – savo propagandos tinklus turi ir kraštutinės islamistinės organizacijos, pavyzdžiui, „Islamo valstybė“ (IS).

– Ką konkrečiai šioje srityje galėtų nuveikti ES ir NATO?

– Tarp ES valstybių reikia geresnės koordinacijos, reikia nuolatinės stebėsenos, iš kokių šaltinių finansuojama priešiška propaganda. Be to, būtina sustiprinti ES valstybių žvalgybų bendradarbiavimą išsaugant kiekvienos jų autonomiškumą. Būtinos ir investicijos į visuomenės švietimą, kuris padėtų susiorientuoti milžiniškame informacijos sraute ir kritiškai vertinti gaunamą informaciją.

– Ką dar gali padaryti ES dėl savo saugumo?

– Turime suvokti, kad susiduriame su rimtu pavojumi, todėl mūsų atsakas turi būti stiprus. Ne taip, kaip iki šiol, kai ES reakcijos apskritai nebuvo arba ji buvo pavėluota ir menka. Vladimirui Putinui rūpi daug daugiau nei vien posovietinė erdvė. Todėl NATO viršūnių susitikimo sprendimai turi būti įgyvendinami, NATO batalionai turi atsirasti visose trijose Baltijos valstybėse ir Lenkijoje. Būtina labiau remti Ukrainą. Turime suvokti, kad parama Ukrainai yra investicija į mūsų pačių saugumą.

Kremliaus revanšas

– Ko siekiama šiuo informaciniu karu bei propaganda?

– Tikslas labai aiškus – tai revanšas ir naujos pasaulio tvarkos siekis. Kremlius nenori susitaikyti su dabartine tvarka Europoje. SSRS suirimas pateikiamas kaip didžiausia XX amžiaus katastrofa. Todėl nuosekliai veikiama, kad būtų atkurta Rusijos imperija, bent jau buvusios SSRS ribose. Plačiai naudojama ir nacionalizmo korta. Šia proga priminsiu, jog artimiausiu metu minėsime svarbią datą – Belovežo susitarimo pasirašymą. 1991 metų gruodžio 8-ąją Belovežo girioje Borisas Jelcinas ir Genadijus Burbulis Rusijos Federacijos vardu, Stanislavas Šuškevičius Baltarusijos SSR vardu, Leonidas Kravčiukas Ukrainos SSR vardu pasirašė dokumentą, užbaigiantį SSRS kaip tarptautinės teisės subjekto egzistavimą. Po to SSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui neliko nieko kito, tik atsistatydinti, ir jis tai padarė gruodžio 25 dieną, tad jau gruodžio 26-ąją SSRS nebeliko. Kas tada galėjo patikėti, kad ji vėl bandys keltis iš pelenų autoritarinės ir agresyvios Putino Rusijos pavidalu? Kalbant apie sankcijas Rusijai, jos ne tik neturi būti panaikintos, bet, priešingai – sustiprintos arba bent jau išlaikytos dabartinės.

Sankcijos Rusijos ekonomikai atsieina vos 1–1,5 proc. jos bendrojo nacionalinio produkto. Rusijos ekonominė galia nėra didelė, joje sukuriama vos 2,5 proc. bendrojo pasaulio vidaus produkto; ES dalis – 25 proc., t. y. 10 kartų didesnė.

– Kokius kitus dokumentus, priimtus per tą savaitę, išskirtumėte?

– EP Užsienio reikalų komitetas inicijavo rezoliuciją, skirtą rinkimams Baltarusijoje. Keletas Lietuvos europarlamentarų pateikė balsų dauguma priimtas pataisas, raginančias užtikrinti Astravo atominės elektrinės statybos saugumą. Tačiau manau, kad Baltarusija ją statys ir toliau. Mūsų tikslas – atidžiai stebėti ir siekti, kad būtų laikomasi tarptautinių standartų ir reikalavimų, kad toji jėgainė būtų maksimaliai saugi.

Kitas svarbus EP sprendimas – ES ir Turkijos derybų moratoriumas, arba įšaldymas. EP nuostatas galima paaiškinti paprastai – Turkija net nesistengia atitikti ES valstybėms narėms keliamų reikalavimų. 2005 metais prasidėjusios ES ir Turkijos derybos dėl narystės ES buvo nesėkmingos – per dvylika metų pavyko baigti ir uždaryti tik vieną iš 35 derybinių skyrių. O po vasarą nepavykusio perversmo Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ėmė tokiais autoritariniais būdais stiprinti savo valdžią, tad Turkija vis labiau tolsta nuo ES.

Laukiu dienos, kai ES galės atnaujinti derybas su Turkija dėl jos narystės, bet tam ši šalis turi grįžti į demokratijos plėtros kelią.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJETaisyklės
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"