Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Epistolinė politika kaitina aistras

 
2018 05 03 6:00
Dalia Grybauskaitė: “Nesu konspiratorė ir neturiu ko slėpti.“
Dalia Grybauskaitė: “Nesu konspiratorė ir neturiu ko slėpti.“ Alinos Ožič nuotrauka

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepaneigė elektroniniu paštu susirašinėjusi su kyšininkavimu įtariamu buvusiu Liberalų sąjūdžio pirmininku Eligijumi Masiuliu, tačiau tikino negalinti patvirtinti į viešumą patekusių laiškų autentiškumo. Tai padaryti nusiteikę Seimo valdantieji.

Vakar D. Grybauskaitė ne per patarėją, o pati išsakė savo poziciją dėl visuomenėje susidomėjimą sukėlusio paviešinto jos susirašinėjimo su perspektyviausiu šalies politiku kadaise vadintu E. Masiuliu. Prezidentė teigė nesistebinti, jog informacija apie laiškus paskelbta būtent tada, kai „istorinė korupcijos byla“ pasiekė teismą. Anot jos, buvo galima prognozuoti, kad gynybai bus pasitelktos įvairios priemonės. D. Grybauskaitė patvirtino susirašinėjimo faktą, tačiau aiškino, jog nėra galimybių patikrinti, ar laiškai tikri, nes jie neva nebuvo išsaugoti prezidentūros serveriuose.

Prezidentės komentarą išklausę valdantieji „valstiečiai“ pažadėjo imtis parlamentinio tyrimo.

Laukia tyrimo išvadų

Interviu LRT televizijos laidai „Laba diena, Lietuva“ davusi prezidentė pažymėjo, kad jos tiesioginė pareiga bendrauti su Seimu, politikais „derinant tiek įstatymus, tiek reformas, tiek atskirų pareigūnų skyrimą“. Tai ji daranti įvairiomis priemonėmis – telefonu, elektroniniais laiškais, susitikdama asmeniškai. „Nesu konspiratorė ir neturiu ko slėpti“, – tikino D. Grybauskaitė. Prezidentė prisipažino politikų paramos ieškojusi ir derindama generalinio prokuroro kandidatūras. Juolab jog turėta pagrįstų įtarimų, kad į jo skyrimą kišasi „viena interesų grupė vieno žurnalisto rankomis“.

„Visada palaikau žurnalistus, kurie vykdo tiriamąją žurnalistiką, gina žmogaus teises. Tai – valstybės pagrindas. Deja, yra žurnalistų, kurie tampa įrankiais arba interesų grupių atstovais, lobistais. Žurnalistų, kurie peržengia profesinės etikos ribas, be jokios abejonės, negaliu laikyti žurnalistais“, – dėstė prezidentė.

Kartu D. Grybauskaitė atmetė kalbas, esą generalinio prokuroro skyrimą ji derino su koncernu „MG Baltic“. Pasak valstybės vadovės, tokios interpretacijos „demonstruoja arba labai lakią fantaziją, arba didelį negeranoriškumą mano atžvilgiu“. Prezidentė tikino apskritai skyrusi mažai dėmesio kai kuriems verslo atstovams, nes taikė aukštus skaidrumo reikalavimus ir dėl to sulaukė daug kritikos.

D. Grybauskatė užsiminė, kad į daugelį klausimų galės atsakyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto baigtas tyrimas dėl verslo grupių įtakos politikams.

Tarsis dėl veiksmų

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkės „valstietės“ Agnės Širinskienės nuomone, interviu su prezidente neatsakė į visus iškilusius klausimus, todėl parlamentinį tyrimą galėtų atlikti vienas parlamento komitetų. „Kaip veiksmas plėtosis toliau, manau, paaiškės artimiausiu metu“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji.

Anot A. Širinskienės, valdančiosios koalicijos frakcijos šį klausimą aptars ir priims sprendimą. „Kaip žinote, iš koalicijos partnerių jau esame gavę paklausimą, ar nereikėtų parlamentinio tyrimo viename ar kitame komitete“, – priminė ji. „Valstiečių“ partnerė yra Lietuvos socialdemokratų darbo partija. Politikės teigimu, elektroninių laiškų autentiškumui nustatyti šiais laikais netrūksta galimybių. Esą jei susirašinėjimas nebuvo išsaugotas prezidentūros serveriuose, tikėtina, kad jį išsaugojo teisėsaugos institucijos. „Kaip suprantu, per kratas iš E. Masiulio paimtos elektroninio ryšio priemonės, kuriose tie laiškai buvo“, – kalbėjo „valstietė“.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovo Ramūno Karbauskio manymu, prieš imantis parlamentinio tyrimo būtina išsiaiškinti, ar minėti laiškai yra autentiški. Dėl to TTK pirmiausia galėtų kreiptis į prokuratūrą.

Premjero Sauliaus Skernelio akimis, prezidentės susirašinėjimas turėtų būti vertinamas moraliniu, o ne teisiniu požiūriu.

Kaltinimai – tušti

Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius pabrėžė, kad prezidentė ne tik gali, bet ir privalo derinti politinius paskyrimus. „Šis susirašinėjimas – tikras ar ne – galėtų paliudyti, kad ji tuo užsiėmė“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino politologas. E. Masiulio motyvai pūsti šį skandalą, anot V. Valentinavičiaus, labai aiškūs – jis rengiasi gynybai būsimame teismo procese, todėl siekia įrodyti, jog byla – politinė.

Politologas pažymėjo neabejojantis D. Grybauskaitės užmojais kovoti su korupcija, o tie, kurie ją kaltina manipuliavimu ar nekonstituciniu elgesiu, patys yra „kitoje kovos su korupcija fronto pusėje“. Šioje istorijoje jam nuostabą kelia R. Karbauskis su savo bendražygiais, kurie „vienu metu ir puola prezidentę, ir kaltina, kad ši atstovauja konservatoriams“. „Nežinau, ar jiems apsimoka demonstruoti, jog yra korupcionierių, o ne prezidentės pusėje“, – stebėjosi V. Valentinavičius.

Kadangi prezidentei mesti kaltinimai iš esmės tušti, ši istorija, pasak politologo, turi subliūkšti. „Tai politinių korupcionierių ir su jais susijusių interesų grupių puolimas. Būtų labai apmaudu, jei jis kaip nors pakenktų prezidentei“, – pridūrė politologas.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ praėjusį šeštadienį paskelbė ištraukas iš 2014–2016 metais vykusio D. Grybauskaitės elektroninio susirašinėjimo su E. Masiuliu, kuris kaltinamas iš koncerno „MG Baltic“ tuomečio viceprezidento Raimondo Kurlianskio paėmęs 106 tūkst. eurų kyšį. Iš ištraukų matyti, kad prezidentė su dabar jau buvusiu parlamentaru aptarinėjo generalinio prokuroro skyrimą, politinę situaciją, atskirus politikus, keitėsi sveikinimais įvairiomis progomis. Kaip nurodo laikraštis, E. Masiulis prieš porą savaičių teismui perduotos politinės korupcijos bylos tyrėjams atskleidė, kad buvo tapęs savitu tarpininku tarp D. Grybauskaitės ir jos viešai kritikuojamų oligarchų. Viename paskelbtų laiškų prezidentė E. Masiuliui rašė, jog LNK žurnalistas Tomas Dapkus „kalba nesąmones“ apie tuometį kandidatą į generalinius prokurorus Evaldą Pašilį, ir pasiūlė perduoti linkėjimus televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ prezidentui Dariui Mockui, kad šis „patrauktų savo skaliką“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"