Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Emigrantai Gabrieliui Landsbergiui: „Nenorime, kad iš mūsų vaikų tyčiotųsi“

 
2017 05 29 10:46
Gabrielius Landsbergis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas.
Gabrielius Landsbergis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Per susitikimus su konservatorių lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu Didžiosios Britanijos lietuvių emigrantai lygino, kaip vaikai adaptuojasi angliškose mokyklose ir lietuviškose tėvynėje. Pastebėjimai – ne lietuviškų naudai. Teigė, kad viena iš priežasčių negrįžti į Lietuvą yra nerimas, kad lietuviškose mokyklose iš jų atžalų gali tyčiotis.

„Dvylikametis, grįžęs iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą su šeima, pateko į lietuvišką mokyklą. Lietuviškai vaikis kalbėjęs paskutinius septynerius metus tik su tėvais ir keletą savaičių per metus su seneliais kaime Lietuvoje. Mokykloje mokytoja išstato jį prieš klasę ir liepia skaityti tekstą. Skaitymas stringa, žodžiai pinasi, formuluotės nėra aiškios. Klasė juokiasi, – pasakojo G. Landsbergis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas. – Mokytojos nuomone šis emigrantų vaikas – arba apsimeta (maivosi), arba yra kvailelis. Taip tėvams ir pasako. Vaikas tą patį vakarą jau prašosi grąžinimas atgal į Angliją, kur mokykloje jautėsi gerai, iš jo nesityčiojo ir mokytojai jį palaikė, o ne vadino paskutiniais žodžiais.“

Jis teigė, kad lietuvis moksleivis Britanijos mokykloje gauna 15 valandų per mėnesį papildomai mokytis anglų kalbos. „Daugelis tėvų, su kuriais kalbėjomės, sako, kad jau per keletą mėnesių jų vaikai jautėsi adaptavęsi ir pasiruošę mokytis angliškoje sistemoje, – socialiniame tinkle rašė konservatorių lyderis. – Lietuviškos sistemos jie bijo.“

Priežastis – lietuviškos mokyklos

G. Landsbergis viešėjo Britanijoje ir nuo penktadienio ryto iki sekmadienio ir popietės turėjo septynis susitikimus su lietuvių bendruomenėmis Londone, Visbiče, Piterbore, Notinghame ir vėl Londone. Per susitikimus buvo kalbama apie grįžimą į Lietuvą.

„Pradedame kalbėtis. Apie tuos, kurie grįžo į Lietuvą. Apie tuos, kurie grįžę antrą kartą krovėsi lagaminus ir vėl parskrido į Angliją. Apie tuos, kurie net nenori pagalvoti apie Lietuvą, nes čia visi vagys. Apie tuos, kurie norėtų, bet jiems atrodo, kad Lietuva jų nelaukia, – pasakojo jis. – Ir manau mums pavyko. Turbūt devyni iš dešimties pasakys, kad viena pagrindinių priežasčių, dėl ko jie nesvarsto grįžti, yra lietuviškos mokyklos. Nenorime, kad iš mūsų vaikų tyčiotųsi, nenorime, kad reiktų eiti į žemesnę klasę vien dėl lietuvių kalbos žinių. Norime, kad lietuviškas universiteto diplomas būtų bent panašus į tą, kuris gaunamas Anglijoje. Visa tai citatos iš susitikimų.“

Siūlo konkrečius žingsnius

G. Landsbergis įsitikinęs, kad galima į Lietuvą prisikviesti kur kas daugiau išvažiavusiųjų saviškių, negu tai pavyksta dabar. Jis siūlo žengti keletą konkrečių žingsnių.

1. Grįžtančius integruojančios mokyklos. Už priimtą vaiką iš britiškos mokyklos galėtų būti dvigubas krepšelis, taip kaip dabar yra lenkiškose mokyklose Lietuvoje.

2. Darbo pasiūlymai emigravusiems. Kadangi valdantieji atmetė mūsų idėją kurti Grįžtančios Lietuvos agentūrą, dalį funkcijų galėtų perimti Investuok Lietuvoje. Reikalingų specialistų Lietuvai ieškoti ne Ukrainoje ar Baltarusijoje, bet tarp išvykusių lietuvių Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Airijoje. Turime važiuoti pas emigravusius lietuvius su konkrečiais darbo pasiūlymais Lietuvoje, o ne tiesiog su abstrakčiu kvietimu grįžti ir bandyti čia užsikabinti. Kai galėsi matyti, kokia darbo vieta ir su kokiu atlyginimu laukia tavęs Lietuvoje, priimti sprendimą grįžti bus gerokai lengviau.

„Savo programoje turėjome ir daugiau pasiūlymų, bet, kaip teisingai sakė kažkuris policininkas,– mes opozicijoje. Ir įgyvendinti struktūrinę reformą, kai valdantieji iš principo atmeta viską, ką siūlai, yra tikrai sudėtinga. Tuo tarpu Seime šia tema per pusmetį buvo tik viena diskusija (apie nieką) ir pažadas, kad gerų darbų dar teks šiek tiek palaukti. Pažadėjau, kad kitą kartą grįšiu jau su nuveiktais darbais. Tikiuosi, kad nereiks grįžti tik po trijų su puse metų“, – vylėsi konservatorių lyderis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"