Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Ekspertas: tikslas, sumažinti savižudybių iki ES vidurkio, nebus pasiektas

 
2016 11 30 17:54
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Be papildomų priemonių 2025 metams iškeltas tikslas sumažinti savižudybių skaičių iki Europos Sąjungos (ES) vidurkio nebus pasiektas, teigia Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro vedėjas Marius Strička.

„Lietuva savižudybių skaičiumi pirmauja Europoje ir visuomet patenka į bent jau „top dešimtuką“ pasaulyje, šiuo metu yra pirmajame penketuke, tai yra labai nepalankus visuomenės sveikatos rodiklis“, – trečiadienį situaciją Seimo Savižudybių prevencijos komisijos posėdyje pristatė M.Strička.

Pernai Lietuvoje nusižudė 896 asmenys, t.y. 100 tūkst. gyventojų tenka 30,8 savižudybių, ir šis rodiklis yra tris kartus didesnis nei kitose Europos Sąjungos šalyse.

„Lietuvos sveikatos strategijoje 2014–2025 metams turime išsikėlę labai ambicingą tikslą sumažinti savižudybių skaičių 2025 metais iki ES vidurkio, tai leistų kasmet išsaugoti apie 550 gyvybių, bet ką pastaruosius dvejus metus stebime, tų ambicingų tikslų tikriausiai mes nepasieksime“, – pabrėžė Valstybinio psichikos sveikatos centro atstovas.

Jis pažymėjo, kad savižudybių skaičius skirtinguose Lietuvos regionuose skiriasi net penkis kartus ir dažniau žudosi kaimiškųjų vietovių gyventojai, kai Vilniaus, Kauno miestų rodikliai – kur kas geresni, tuo tarpu visa apimančios savižudybių prevencijos priemonės vykdomos tik dviejose savivaldybėse, Vilniuje ir Kupiškio rajone.

Pasak specialisto, siekiant mažinti savižudybių skaičių, visų pirma reikia rengti mokymus vadinamiesiems „vartininkams“ – tarnybų ir institucijų darbuotojams, kurie pirmieji gali pastebėti problemą, t.y. policininkams, sveikatos priežiūros specialistams, socialiniams darbuotojams, o kartu užtikrinti, kad po mėginimo nusižudyti žmogui būtų teikiama psichiatrinė-psichologinė pagalba.

„Galime paruošti kiek norime „vartininkų“, bet jei sistema negebės perimti emocinę krizę patiriančio asmens, jokių gerų rezultatų nepasieksime, todėl reikia užsitikrinti, kad ir toliau veiktų emocinės pagalbos linijos, turi būti užtikrinama skubi psichiatrinė-psichologinė pagalba psichikos sveikatos centruose, ir jei Vilniaus mieste tai pavyko gana nesunkiai pasiekti nedidelėmis sąnaudomis, rajonuose tai gana opi problema“, – kalbėjo M.Strička.

Kaip problemas jis įvardijo tai, kad nėra nuoseklios šalies mastu įgyvendinamos savižudybių prevencijos programos, neužtikrintas psichologinių paslaugų prieinamumas, paslaugos, kurios teikiamos savižudybės rizika pasižyminties asmenims ar bandžiusiems nusižudyti asmenims nėra sujungtos į vieningą sistemą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJETaisyklės
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"