Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Ekspertas: „Solidarumo principas gyvybiškai svarbus“

 
2017 09 15 19:52
Klaudijus Maniokas.
Klaudijus Maniokas. archyvas.eib.lrs.lt nuotrauka

Europos  Sąjungos (ES) reikalų ekspertas Klaudijus Maniokas įsitikinęs, kad Seimo narių iniciatyva  ginti Europos solidarumo principą pamyniusias ES šalis, nėra tas kelias, kuriuo turėtų eiti Lietuva. 

Taip K. Maniokas įvertino septyniolikos Seimo narių, tarp kurių daugiausia opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių, iniciatyvą kreiptis į

į Europos Komisijos (EK) pirmininką Jeaną-Claudą Junckerį raginant netaikyti sankcijų migrantų priėmimo kvotų atsisakiusioms ES valstybėms. EK vadovui išsiųstame laiške parlamentarai prašo gerbti Lenkijos, Vengrijos, Čekijos bei kitų ES narių suverenią teisę nesutikti su migrantų paskirstymo ES siūlymais.

K. Maniokas sako, kad Seimo narių motyvai, paskatinę juos rašyti laišką J. C. Junckeriui, suprantami. Lenkijos ir Vengrijos atveju tai yra nepritarimas EK bandymams kištis į jautrius su suverinitetu susijus dalykus, pabrėžiant, kad tai yra pavojinga ES, nes sukelia kelių greičių ar izoliacijos problemų. „Kitas dalykas, kad mums Vidurio Europa, ypač Lenkija, yra svarbi Rusijos grėmės akivaizdoje ir dėl to mums reikėtų palaikyti savo kaimynus, kad galėtume užtikrinti bendresnį frontą“, – LŽ portalui sakė K. Maniokas. Tačiau jis pats teigė priklausąs prie tų, kurie mano, kad tokie argumentai vis dėlto nerimti arba juos gerokai nusveria kiti. „Pagrindinis iš jų – solidarumas Europoje. Ir tas pabėgėlių klausimas, kuris yra to solidarumo dalis, mums gyvybiškai svarbus“, – pabrėžė K. Maniokas. Ir kaip tik Lenkija ir Vengrija, eksperto teigimu, jam kelią didžiausią pavojų. Tas solidarumas, K. Manioko žodžiais, yra ne tik pabėgėliai, bet ir struktūrinių fondų parama. Pavyzdžiui, iš Sanglaudos fondo Lenkija artimiausiais metais gaus 86 mlrd. eurų, kad galėtų spręsti infrastruktūros, socialinės atskirties, skurdo, kitas problemas. „Ir tai gyvybiškai svarbu tiek Lenkijai, tiek Vengrijai, kuri lygiai taip pat naudojasi ES solidarumu. Yra solidarumas ir kitose srityse, netiesiogiai ir saugumo, nes ES, kaip politinė bendrija, yra rimtas geopolitinio saugumo faktorius. Ir mokslo tyrimai, ir žemės ūkis, kuris visa dar lieka didžia dalimi bendra ES politika, iš kurios ir Lenkijos, ir Lietuvos žemdirbiai laimi labai daug“, – teigė K. Maniokas. Todėl, jo žodžiais, pirmiausia Lenkijos ir Vengrijos elgesį „reikėtų vertinti kaip solidarumo menkinimo ir silpninimo klausimą“. Ir tai, pasak eksperto, yra gerokai svarbesnis argumentas. „Manyčiau, kad Lietuva vienreikšmiškai neturėtų palaikyti nei Lenkijos, nei Vengrijos. Žinoma, gal nereikėtų prisidėti prie tų, kurie jas aršiai smerkia, – vis dėlto esame kaimynai ir daugelis geopolitinių interesų sutampa. Bet mes iš tikrųjų turėtume rodyti kitą pavyzdį ir kitą kelią“, – mano K. Maniokas.

Laiške EK vadovui Lietuvos parlamentarai pabrėžė, kad nors Lietuva vienareikšmiškai remia ES siekį sukurti bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, tačiau atkreipė dėmesį, „kad atviras Bendrijos santykis su globalizacija įgavo pavojingas formas, o vis didesnis Bendrijos sienų atvėrimas visam pasauliui sudaro sąlygas Europos šalyse plisti terorizmui ir milžiniškoms socialinėms įtampoms“. Tai – tiesioginė grėsmė šalių ir piliečių saugumui. Priminę, kad Lietuva laikosi susitarimo dėl kvotų, parlamentarai paragino EK gerbti Lenkijos, Vengrijos, Čekijos ir kitų ES narių suverenią teisę nesutikti su migrantų paskirstymo siūlymais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"