Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Ekspertai: kibernetinės atakos tampa sudėtingesnės

 
2015 07 21 16:24
LŽ archyvo nuotrauka

Kibernetinių atakų Lietuvoje nedaugėja, bet jos tampa technologiškai sudėtingesnės, teigia ekspertai.

Kibernetinio saugumo tarybos vicepirmininkas Arvydas Pleškys po pirmojo tarybos posėdžio žurnalistams teigė, kad kibernetinių atakų skaičius „išlieka stabilus“.

„Technologinis jų sudėtingumas kyla“, - sakė A.Pleškys, Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų departamento direktorius.

Anot A.Peškio, kibernetinių atakų vykdytojus labiausiai domina informacinė infrastruktūra ir strateginiai objektai, esantys Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Zokniuose.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas savo ruožtu pabrėžė, kad didžiausia kibernetinių atakų rizika kyla bankų, šilumos ūkio, vandens tiekimo sektoriams ir krašto apsaugos sistemai.

Pasak jo, tarybos svarbiausias tikslas yra keistis kibernetinio saugumo informacija tarp valstybės institucijų ir privataus sektoriaus, patarti tiek verslo, tiek valstybės subjektams, siekiant „užbėgti įvykiams už akių ir užkardyti kai kurias atakas“.

„Buvo pasikeista informacija apie dabartinę situaciją, kada įkurtas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, buvo pristatyti centro planai, veiksmai į ateitį, išklausytas įvairių institucijų atstovų požiūris, kur link turėtumėme vystytis, ką turėtumėme gerinti, įvertintos pirmosios atakos, kurios įvyko, informacijos sklaida tokiu metu“, - žurnalistams antradienį sakė J.Olekas.

Ministro teigimu, tarybos posėdyje taip pat buvo pristatyti centro personalo komplektavimo, įrangos įsigijimo, ypatingos svarbos objektų nustatymo planai.

A.Pleškys pripažino, kad taryboje veikiant ir verslo subjektams, požiūriai daugiausia išsiskiria dėl to, kas turėtų būti atsakingas už kibernetinį saugumą. A.Pleškio teigimu, verslas nori, kad tai darytų valstybė.

„Verslas bando apsisaugoti valstybės sąskaita ir, aišku, daryti verslą - jie jaučia, kad tai yra nauja sritis ir kad yra galimybė uždirbti. Valstybinės institucijos žiūri daugiau valstybės saugumo (...), visada yra konfliktas šioje vietoje, tad reikia ieškoti balanso“, - sakė jis.

Anot J.Oleko, posėdyje buvo konkrečiai klausiama, ar verslas finansiškai prisidėtų prie Nacionalinio kibernetinio saugumo centro infrastruktūros kūrimo.

„Buvo klausiama, ar privatus sektorius tam pasiruošęs. Atsakymas buvo - taip, jie yra pasiruošę“, - sakė J.Olekas.

Jis patikino, kad šiuo metu centras ir kitos institucijos jau „yra pajėgios“ kovoti su kibernetinio saugumo grėsmėmis, tačiau tiek jis, tiek A.Pleškys pripažino, jos „šimtu procentų“ atakų išvengti neįmanoma, tad būtina ne tik atnaujinti įrangą, bet nuolat vykdyti specialistų pratybas, mokymus.

Elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinio (CERT) duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį CERT ištyrė 9 527 incidentus, apie kuriuos pranešė ryšio paslaugų teikėjai, interneto vartotojai ar analogiškos užsienio tarnybos. Tai yra beveik penktadaliu mažiau, nei pirmąjį šių metų ketvirtį (11 707 incidentai) ir beveik trečdaliu daugiau, nei tuo pačiu metu pernai (7 373 incidentai). Beveik pusės visų antrąjį šių metų ketvirtį tirtų incidentų priežastys buvo įrenginių saugumo spragos, 27 proc. - kenkėjiška programinė įranga, apie 13,5 proc. incidentų buvo susiję su informacinių sistemų užvaldymu.

Kibernetinio saugumo taryba sudaryta gegužę, joje be įvairių ministerijų ir valstybinių institucijų veikia policijos, Lietuvos banko, aukštųjų mokyklų, asociacijos „Infobalt“, komercinių bankų, šilumos bei vandens tiekimo įmonių atstovai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"