Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Edita Žiobienė: socialinės paslaugos neatitinka šeimos poreikių

 
2017 04 25 7:16
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Savivaldybių teikiamos socialinės paslaugos dažnai neatitinka realių vaiko ir šeimos poreikių, savo veiklos ataskaitoje apžvelgdama praėjusiais metais atliktus tyrimus konstatuoja vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Pasak kontrolierės, valstybė turi pareigą užtikrinti realią pagalbą rizikingomis laikomoms šeimoms, tačiau ne visuomet tokios šeimos laiku pastebimos, o ir teikiamos paslaugos nėra individualizuotos, dažnai nesiekiama panaikinti priežasčių, dėl kurių šeima įtraukta į socialinės rizikos apskaitą.

„Neišsami ir faktinės situacijos neatspindinti savivaldybių renkama informacija apie paslaugų gavėjų grupes ir jų poreikius neigiamai atsiliepia nustatant ir planuojant socialines paslaugas, o teikiamos paslaugos neatitinka realių vaiko ir šeimos poreikių, t. y. paslaugų poreikio vertinimas, skyrimas ir teikimas nėra individualizuojamas įvertinant konkrečią situaciją“, – rašo kontrolierė ataskaitoje.

E.Žiobienė pažymi, kad socialinės paslaugos vaikui ir šeimai koncentruojamos didžiuosiuose miestuose, rajonų centruose, paslaugų prieinamumas vaikui ir šeimai kaimiškose vietovėse šalia jų gyvenamosios vietos vis dar labai ribotas, nevienodai išplėtotas socialinių paslaugų tinklas tiek valstybės, tiek savivaldybių lygmeniu.

„Esant tokiai padėčiai, formaliai savivaldybės reikiamas socialines paslaugas teikia, tačiau jų prieinamumas atskiriems gavėjams yra ribotas, socialinės rizikos šeimai teikiamas minimalus socialinių paslaugų paketas, (...) apsiribojant „šeimos palaikymu“, nesiekiant tikslų šalinti priežastis, dėl kurių šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą bei įgalinti šeimą tinkamai funkcionuoti savarankiškai be nuolatinės socialinių darbuotojų priežiūros ir pagalbos“, – ataskaitoje teigia kontrolierė.

E.Žiobienė taip pat tvirtina, kad neretais atvejais būtent po kontrolieriaus tyrimo, pateikus savivaldybei išvadas dėl pagalbos konkrečiai šeimai vertinimo, savivaldybėje darbas su šeima iš esmės keičiamas, atrandama resursų šeimai teikti intensyvesnes ir įvairesnes paslaugas.

Kartu kontrolierė pažymi, kad plačiausias spektras socialinių paslaugų šeimai, auginančiai nepilnamečius vaikus, dažniausiai teikiamas tuomet, kai šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, t. y. tam, kad šeimai būtų nustatytas socialinių paslaugų poreikis ir socialinės paslaugos būtų pradėtos teikti, šeimos situacija turi pasiekti lygį, kai jau reikalinga rimta intervencija.

Vaiko teisių apsaugos tarnybų vadovų asociacijos valdybos pirmininkė Regina Klevinskienė BNS sakė daugeliu atvejų pritarianti vaiko teisių apsaugos kontrolierės išdėstytoms pastaboms, tačiau teigia, kad atskiruose rajonuose situacija skirtinga.

R.Klevinskienė sakė sutinkanti, kad dažnai socialiniai darbuotojai išties apsiriboja šeimos lankymu, bet pabrėžė, kad net ir įdėjus daug darbo nebūtinai pasiekiama rezultatų – kai kurios gilioje krizėje esančios šeimos nerodo jokių pastangų keistis, nepriima pagalbos.

„Net ir įdėjus daug darbo ne visada pasiekiamas rezultatas. Nepakanka tik socialiniam darbuotojui siekti pagerinti situaciją, jei šeima pati to netrokšta, nedalyvauja, o retkarčiais ir kliudo. Tiesiog jiems taip gerai – jie nenori paslaugų, nepriima pagalbos, džiaugiasi, kad tą dieną rado, kur išgert, ir tiek žinių. Rezultatai priklauso ir nuo to, kaip gerai socialinis darbuotojas pažįsta savo šeimą, kaip jis sugeba identifikuoti šeimos problemas, kurių dažniausiai ne viena, nors pagrindinė daugeliu atveju – girtavimas“, – sakė asociacijos atstovė.

Anot jos, norint pakeisti situaciją visų pirma reikia tarnyboms kuo anksčiau identifikuoti problemas ir pradėti darbą su šeima.

„Turime telkti pajėgas į ankstyvąją intervenciją, nes su krizėmis dirbti mums nelabai sekasi, mes nelabai sugebame šeimą ištraukti iš duobės, nes ji gili, tarkime, dešimt metų šeima apskaitoje. Jei šeima yra didelėj krizėj, retai pasiseka tą šeimą ištraukti iš duobės. Aš iš dalies pritarčiau kontrolierės pozicijai, kad dažniausiai socialiniai darbuotojai apsiriboja šeimos lankymu“, – kalbėjo R.Klevinskienė.

Siekiant gerinti situaciją, pasak asociacijos atstovės, ypač svarbus kvalifikacijos kėlimas, tinkamas darbuotojų parengimas, kad jie gebėtų kuo anksčiau identifikuoti šeimos problemas, taip pat specialistų bendradarbiavimas – atvejų analizė, siekiant tiek perimti gerąją praktiką, tiek mokytis iš kitų padarytų klaidų.

Ataskaitoje nurodoma, kad pernai Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje gauti 227 skundai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, pradėti 85 tyrimai kontrolieriaus iniciatyva. Taip pat išnagrinėti 1022 asmenų prašymai, suteiktos 467 konsultacijos telefonu ar pareiškėjams atvykus į įstaigą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"