Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

EBPO vadovas: Lietuva turi kovoti su „šešėline“ ekonomika

 
2018 07 05 13:01
pixabay.com nuotrauka

Lietuvoje viešintis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vadovas sako, kad naujausia jos narė Lietuva turi kovoti su „šešėline“ ekonomika bei jos padariniais.

„Reikia mažinti mažiausias pajamas gaunančių asmenų apmokestinimą, taip pat gerinti mokesčių administravimą. „Šešėlinė“ ekonomika yra problema visose pasaulio šalyse, tačiau senėjančioje visuomenėje ir žemo produktyvumo šalyje, kokia yra Lietuva, turite rimtai kovoti su „šešėline“ ekonomika“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė EBPO generalinis sekretorius Angelis Gurria.

Anot jo, darbo našumas bei BVP vienam gyventojui Lietuvoje atsilieka nuo EBPO vidurkio.

„Šalies eksportas rodo geresnius rezultatus, tačiau jūs daugiausiai eksportuojate žemos pridėtinės vertės produktus. Lietuvoje visuomenė sensta ir tai ateityje kels vis didesnių problemų. Šią problemą reikia spręsti darbo santykius bei sveikatos apsaugos sistemą reguliuojančiais įstatymais“, – sakė A. Gurria.

Ketvirtadienį Lietuvos ekonomikos vertinimą pristačiusi EBPO Lietuvai taip pat rekomenduoja didinti nekilnojamojo turto apmokestinimą, neįtraukiant mažas pajamas gaunančių namų ūkių. Taip pat rekomenduojama stiprinti Valdymo koordinavimo centro stebėsenos pajėgumus, supaprastinti bankroto pradžios procedūras, sukurti palankesnes restruktūrizavimo sąlygas.

Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė, kad EBPO rekomendacijos sutampa su EBPO identifikuotomis problemomis ir joms spręsti šalis pasinaudos narystės organizacijoje privalumais.

Lietuva ketvirtadienį oficialiai tapo 36-ąja EBPO nare. Derybas dėl narystės Lietuva pradėjo prieš trejus metus ir baigė šiemet balandį.

Iš pradžių narystė EBPO Lietuvai per metus kainuos maždaug 2,8 mln. eurų, o nuo 2022 metų šis mokestis turėtų mažėti iki 1,8 mln. eurų.

Stojimo procese Lietuva atsiliko nuo kitų kaimyninių Europos Sąjungos šalių – Lenkija organizacijos nare tapo 1996 metais, Estija – 2010 metais, o Latvija – 2016 metais.

Narystės šalininkai teigia, kad Lietuvos narystė EBPO didins tiesiogines užsienio investicijas, prisidės prie dar palankesnio valstybės skolinimosi reitingo nustatymo, skolinimosi išlaidų mažinimo, palengvins priėjimą prie tarptautinių finansinių rinkų. Įstojus į organizaciją, didės Lietuvos įtaka tarptautinėje politikoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"