Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Dviprasmiški pliusiukai Vyriausybės plane

 
2018 01 03 10:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

2018-ieji – pažadų tesėjimo proveržio metai. Bent jau tai įteisinta Vyriausybės programos įgyvendinimo plane – šiemet žadama atlikti daugiau nei dvigubai darbų negu 2017-aisiais. Tačiau ekspertai už pirmiems kadencijos metams pasiskirtų planų vykdymą Vyriausybei komplimentų nežarsto.

Vyriausybės programos įgyvendinimo plane ministrų kabinetas 2017-aisiais buvo numatęs įgyvendinti 164 darbus. Šiems metams pasiskirta net 358, 2019-iesiems –140, o paskutiniams kadencijos metams – 184. „Lietuvos žinių“ kalbintiems ekspertams kilo daug klausimų, kodėl taip „atsipūtusiai“ bus dirbama trečiais kadencijos metais arba kodėl tokie neambicingi kai kurie per visą kadenciją planuojami pasiekti rodikliai.

Nors „pliusiukų“ esama, nėra sisteminių pokyčių, kurie atsispindėtų ne tik Vyriausybės pagyrose pirmojo gimtadienio proga, bet ir žmonių gyvenime.

Jie pabrėžė ir tai, kad kilo problemų dėl įvertinimų – padarytas ar nepadarytas darbas, nes kai kurios plano formuluotės yra labai abstrakčios. Formaliai žiūrint, pliusiukų, kad darbas atliktas, galima padėti. Tačiau kai kur tai – daug nelemiančios smulkmenos, o ne nuoseklūs sisteminių pokyčių įgyvendinimo darbai.

Pagal konkurencingumą ritamės žemyn

Kai kurie Vyriausybės ketveriems metams užsibrėžti tikslai jau visai čia pat. „Prioriteto „Darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra“ vienas iš siekių – „Doing Business“ reitinge 2020 metais užimti penkioliktą vietą (2016 metais buvome 21-i) beveik pasiektas – naujausiame reitinge Lietuva šešiolikta“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas

Atrodytų – valio! Tačiau, kaip pažymi LPK ekspertas, Lietuvos verslo aplinkoje išlieka nemažai struktūrinių problemų, tai atspindi naujausias Pasaulio ekonomikos forumo 2017–2018 metų Konkurencingumo indeksas. Jame Lietuva nukrito šešiomis pozicijomis.

Taip pat per metus Lietuva prarado atitinkamai dvylika ir penkiolika pozicijų pagal laiką, reikalingą verslo pradžiai, ir pagal verslo pradžiai reikalingų procedūrų skaičių.

„Tai nebūtinai reiškia, kad Lietuvoje per 2017-uosius pasunkėjo verslo steigimo procedūros. Greičiausiai tai rodo, kad kitų šalių kontekste stagnuoja Lietuvos verslo aplinkos gerinimo reformos, kitaip tariant, kitos valstybės sparčiau ir efektyviau gerina savo verslo aplinkos elementus“, – samprotavo LPK atstovas.

Konkurencingumo indekse per metus labiausiai pablogėjo Lietuvos pozicija pagal mokesčių sistemos poveikį investicijoms (nukritome per 31 poziciją). A. Izgorodinas primena, kad šio indikatoriaus reikšmė gaunama verslo apklausos būdu. Vadinasi, verslininkų nuomone, Lietuvos mokesčių aplinka neskatina įmonių investuoti į plėtrą. Be to, per metus dėl mokesčių sistemos trūkumų sumažėjo verslo motyvacija investuoti į plėtrą.

Iš viso Konkurencingumo indekse iš 33 verslui svarbių indikatorių Lietuvos pozicijos per metus pablogėjo net 19. Be jau minėtų, blogiau Lietuva vertinama pagal gebėjimą pritraukti ir išlaikyti talentus (atitinkamai nukritome šešiomis ir trimis pozicijomis), pagal biurokratinę naštą verslui (penkiomis pozicijomis), Vyriausybės politikos skaidrumą (trimis pozicijomis).

Pasak A. Izgorodino, kelia nerimą, kad Lietuvos vertinimas per metus pablogėjo net pagal keletą su švietimu susijusių indikatorių, nors deklaruojama, jog švietimas – prioritetų prioritetas. 14 pozicijų kritome pagal universitetų vadybos, 16 – pagal švietimo sistemos, o 19 – pagal tiksliųjų mokslų kokybę.

Vitalis Nakrošis: „Sprendimai dėl universitetų tinklo optimizavimo, miškų urėdijų sujungimo, Alkoholio kontrolės įstatymo kol kas nėra tikrieji pokyčiai – juos dar reikia įgyvendinti.“

Darbai padaryti, rezultatas priešingas

Etapine sėkme vadinamas Darbo kodekso (DK) priėmimas. Teisybės dėlei DK buvo parengtas jau praėjusios Vyriausybės, o ši jį tik šiek tiek „papudravo“. Tačiau, pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentės Editos Maslauskaitės, nauju DK nepatenkintos abi suinteresuotųjų šalys.

„Tie, kurie mano, kad darbuotojų gerovei yra svarbus DK lankstumas, iš esmės negali džiaugtis, nes daugelyje sričių naujas DK įveda naujovių ir lankstesnio reguliavimo elementų, tačiau beveik kiekvienu atveju numato ir apribojimų, net labiau varžančių nei anksčiau. Tie, kas mano, kad darbuotojų gerovei svarbus griežtas darbo santykių reguliavimas, taip pat buvo nusivylę, nes atleidžiant iš darbo sumažintos išeitinės išmokos, sutrumpinti įspėjimo terminai. Pamiršta įvertinti, kad nedarbo draudimo išmokos padidintos labiau, nei buvo numatyta socialinio modelio reformų rinkinyje. Jei socialinės išmokos didesnės nei potencialus darbo užmokestis, kurį žmogus gali gauti įsidarbinęs, tai skatina likti bedarbiais ar dirbti nelegaliai“, – pabrėžė E. Maslauskaitė.

Margarita Šešelgytė: „Valstybės saugumo sritis pakibusi ore, orientuota tik į karinius reikalus, nematau ryšio su kitomis programos dalimis.“

Ji kritikuoja ir tai, kad kovojant su skurdu daug dėmesio sutelkta į socialinių išmokų didinimą ir plėtrą, o ne sąlygų žmonėms dirbti ir užsidirbti sukūrimą.

Vyriausybė didžiuojasi įteisintomis išmokomis vaikams. Jas gaus net labiausiai pasiturintys tėvai. Tačiau, E. Maslauskaitės vertinimu, tai labai brangi ir labai netaikli priemonė. Vien visuotinei 30 eurų dydžio išmokai vaikui mokėti 2018 metais valstybės biudžete papildomai prireiks apie 195 mln. eurų. Šiuo sprendimu sukurtas precedentas netaiklių paramos formų plėtrai – Seimo nariai užregistravę pasiūlymus ir nemokamai maitinti visus vaikus, ir išmoką vaikams didinti iki 120 eurų, ir sukakus pilnametystei išmokėti 55 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinę išmoką (2090 eurų).

Priėmus siūlomus pakeitimus, 2018 metais išlaidos išmokoms vaikui biudžete 2017 metų išlaidas viršytų 3,2 karto, išlaidos nemokamam maitinimui – 2,6 karto.

Edita Maslauskaitė. LLRI nuotrauka
Edita Maslauskaitė. LLRI nuotrauka

„Tai – labai ryškus valstybės išlaidų didinimas, kuris turėtų būti atliekamas tik įvertinus jo efektyvumą. Jei „vaiko pinigais“ siekta paremti tuos, kuriems svarbi parama, reikėjo juos skirti nepasiturintiesiems. Jei siekta didinti gimstamumą, reikėjo palikti galiojančią tvarką, pagal kurią auginantieji vaikus mokėjo mažesnius mokesčius. O tuos, kurių pajamos per mažos, reikėjo remti tiesioginėmis išmokomis“, – neabejojo E. Maslauskaitė.

Vyriausybės tikslų ir darbų rezultatų prieštarą ji įžvelgia ir Vyriausybės sveikatos apsaugos politikoje. Išsikėlusi tikslą didinti vaistų prieinamumą ir racionalų vartojimą, Sveikatos apsaugos ministerija elgiasi priešingai.

„Užuot realiai dėjusi pastangas didinti pasirinkimą ir mažinti kainas, valdžia susikoncentravo į tai, kad žmonės pirktų tik pačius pigiausius vaistus. Patvirtinta kompensuojamųjų vaistų kainų nustatymo tvarka, pagal kurią kompensuojami tik pigesni ar pigiausi vaistai. Į kompensuojamųjų vaistų sąrašą nebeįtraukiami šimtai skirtingų pavadinimų vaistų. Ar tai, kad žmonės nebegali įsigyti jiems reikalingų, įprastų kompensuojamųjų vaistų, ir yra priemonių plane numatytas prieinamumo gerinimas? Tikrai ne. Trumpai tariant, šios Vyriausybės vaistų politika yra ciniška – daug parodomųjų akcijų, daugiau reguliavimų, o prieinamumo pacientams – tik mažiau“, – vertino LLRI viceprezidentė.

Jos įsitikinimu, ir alkoholio kontrolė – parodomoji kova, netrukus sulauksime nepageidaujamų jos pasekmių. Kad neadekvačios priemonės sukelia dar daugiau problemų, rodo jau įsigalioję pakeitimai. Pavyzdžiui, 2017 metais padidinto alkoholio akcizo pasekmes jau matome: LLRI atlikti „šešėlio“ tyrimai rodo, kad jau ne vienus metus mažėjęs „šešėlis“ pasuko kitur – žmonės jau ėmė pateisinti nelegalų alkoholio vartojimą, daugiau tokių gėrimų perka ir vartoja.

Saugumas – vienos ministerijos atsakomybė

Ministrų kabinetą norėtųsi pagirti už darbus vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetą „Saugi valstybė“. Tačiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktoriaus pavaduotojos dr. Margaritos Šešelgytės vertinimu, nors priemonių suplanuota pakankamai, tačiau daugumos jų įgyvendinančioji institucija – viena, t. y. Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Margarita Šešelgytė. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka.
Margarita Šešelgytė. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka.

„Vyriausybė akcentuoja darnumą. Tačiau saugumo sritis, priešingai, atsieta, nors ji ypač susijusi su kitomis, pavyzdžiui, ginantis nuo kibernetinės grėsmės ar formuojant pilietinę visuomenę, be kurios neįmanoma saugi valstybė. Pasigedau visa apimančios strategijos. Valstybės saugumo sritis pakibusi ore, orientuota tik į karinius reikalus, nematau ryšio su kitomis programos dalimis. Prisiminus, kad ir krašto apsaugos ministro parinkimas buvo perduotas prezidentei, matyt, šios Vyriausybės nariams (išskyrus krašto apsaugos ministrą) saugumo reikalai neįdomūs „, – svarstė M. Šešelgytė.

Jos vertinimu, KAM sistema tvarkoma neblogai, bet tai daugiau susiję su NATO priimtais sprendimais ir Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais, o ne su mūsų Vyriausybės valingais veiksmais. Taip, priėmėme sprendimą gynybai skirti 2 proc. BVP. „Tačiau kodėl 2 procentus? Nes toks NATO reikalavimas. Kas toliau – gal reikia 2,1 proc. ar 2,3, o gal, kaip kai kurie politikai sako, 5 procentų? Reikėtų įvertinimo, kiek iš tiesų lėšų reikia gynybos sistemai, kokie mūsų prioritetai“, – pabrėžė M. Šešelgytė.

Edita Maslauskaitė: „Kovojant su skurdu per daug dėmesio nukreipta į socialinių išmokų didinimą ir plėtrą, o ne sąlygų žmonėms dirbti ir užsidirbti sukūrimą.“

Saugios valstybės garantas – pilietiška visuomenė. Tačiau, pasak M. Šešelgytės, nors visuomenės įsitraukimas į šiuos procesus minimas keliuose plano punktuose, tai tik aptakios frazės. „Ugdyti pilietiškumą – tai kalbėti ne tik apie Rusijos grėsmę, bet ir ką reiškia būti geru piliečiu. Mokyklose pilietiškumo pamokas dažniausiai dėsto istorijos ar geografijos mokytojai, kurie kartais pasikviečia kokį kariškį, o kartais tas pamokas mokytojai skiria savo dėstomiems dalykams“, – apgailestavo TSPMI direktoriaus pavaduotoja.

Vyriausybė planuoja, Seimas juokiasi

Posakį „Žmogus planuoja, Dievas juokiasi“ Lietuvos atveju galima perfrazuoti ir taip: „Vyriausybė planuoja, Seimas juokiasi.“ Kai kurios prioritetinės reformos (kad ir aukštojo mokslo) po Seimo korekcijų tapo gerokai mažiau ambicingos. O pernai suskilus socialdemokratams ir artėjant naujiems prezidento, savivaldybių ir Europos Parlamento rinkimams rizikos tik padaugėjo.

Vitalis Nekrošis. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka.
Vitalis Nekrošis. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka.

Stringa ir valstybės tarnybos, kuri ir turėtų vykdyti reformas, sisteminiai pokyčiai. „Svarbiausias darbas – Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo koncepcijos parengimas ir patvirtinimas – dar nepadarytas. Kol kas institucinės sandaros pertvarkymas vyksta be aiškios koncepcijos. Nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija ilgai derinama ir gludinama. Pavyzdžiui, valstybės tarnybos apimties jau nebeplanuojama mažinti bendrąsias funkcijas vykdančių tarnautojų sąskaita“, – analizavo TSPMI Viešosios politikos ir vadybos instituto programų vadovas prof. dr. Vitalis Nakrošis. Pradėtas buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo centralizavimas, bet nebeaišku, kaip Nacionalinis paslaugų centro projektas bus įgyvendinamas po jo iniciatorės Mildos Dargužaitės pasitraukimo iš Vyriausybės kanclerio posto.

Aleksandras Izgorodinas: „Kitos valstybės sparčiau ir efektyviau gerina savo verslo aplinkos elementus.“

V. Nakrošis giria su biudžeto politika susijusio „pokyčių krepšelio“ įvedimą, tai leido perskirstyti biudžeto lėšas ir jas prioritetizuoti (daugiausia socialinės politikos ir krašto gynybos srityje), bet dar neįgyvendinta strateginio planavimo ir biudžeto formavimo reforma.

Vis dėlto vertinant pliusiukus Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, pasak V. Nakrošiaus, reikia turėti omeny, kad sprendimai dėl universitetų tinklo optimizavimo, miškų urėdijų sujungimo, Alkoholio kontrolės įstatymo kol kas nėra tikrieji pokyčiai – juos dar reikia įgyvendinti. Tada bus aiškiau, ar deklaruojamas rezultatas bus pasiektas.

Vyriausybės plano vykdymą sunku vertinti ir dėl jo kai kurių punktų aptakumo. Pavyzdžiui, kažin ar atliktas darbas „Kyšininkavimo sveikatos apsaugos sistemoje lygio sumažinimas, skatinant gydymo įstaigas imtis naujų kovos su korupcija ir skaidrumo didinimo būdų, visuomenės nepakantumo korupcijai formavimas per gerųjų pavyzdžių sukūrimą ir viešinimą“?

Visuomenei būtų aiškiau, jei Vyriausybė savo tinklalapyje ne tik skelbtų savo programos įgyvendinimo plano tekstą, bet ir užsibrėžtų tikslų įgyvendinimą bei komentarus, ką pavyko atlikti ir kokius pokyčius tai davė. Jeigu Vyriausybė pabandytų tai padaryti, tektų prisipažinti, kad nors pliusiukų esama, nėra tokių sisteminių pokyčių, kurie atsispindėtų ne tik pačios Vyriausybės euforiškose pagyrose pirmojo savo gimtadienio proga, bet ir žmonių gyvenime.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"