Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Dvikalbystės iniciatyvai negailima kritikos

 
2018 02 21 6:00
Algirdas Sysas: "Tai įprasta praktika daugumoje Europos Sąjungos valstybių.“
Algirdas Sysas: "Tai įprasta praktika daugumoje Europos Sąjungos valstybių.“ Alinos Ožič nuotrauka

Seimo socialdemokratai siūlo leisti tautinių mažumų gausiai gyvenamose vietovėse vietovardžius rašyti bei reikalus savivaldybėje tvarkyti ne tik lietuvių, bet ir tautinių mažumų kalbomis. Oponentai įžvelgia pavojų valstybinei kalbai, tautinėms mažumoms atstovaujantys politikai – socialdemokratų norą pasireklamuoti.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija siekia prikelti prieš aštuonerius metus galioti nustojusį Tautinių mažumų įstatymą. Esą dabartinis tautinių mažumų klausimų reglamentavimas yra nenuoseklus, chaotiškas ir nesisteminis, stokojama aiškaus ir vienareikšmio politinio įsipareigojimo visapusiškai saugoti tautinių mažumų kalbinį, kultūrinį, socialinį, religinį identitetą, vertinant jį kaip neatsiejamą Lietuvos nacionalinio identiteto dalį. Viena siūlomų naujovių leistų seniūnijose, kur daugiau nei trečdalį gyventojų sudaro tautinių mažumų atstovai, vietovių, gatvių bei kitus pavadinimus rašyti ne tik lietuvių, bet ir tautinės mažumos kalba. Įstatymas taip pat sudarytų sąlygas gyventojams kreiptis į savivaldybės institucijas mažumos kalba. Nors merija turėtų atsakyti valstybine kalba, bet kartu galėtų pridėti atsakymą ir mažumos kalba.

2011 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena 6,6 proc. lenkų, 5,8 proc. – rusų, 1,2 proc. – baltarusių, 0,5 proc. – ukrainiečių, 0,6 proc. – kitų tautybių atstovų.

Civilizuotos valstybės reikalas

Anot LSDP pirmininko Gintauto Palucko, Lietuvoje iki šiol vyravo gana sudėtingas požiūris į tautines mažumas. „Vieni nori tautines mažumas asimiliuoti, priešina jas su lietuviais ir nuolat įtaria valstybės interesų išdavyste. Toks požiūris žemina ir atstumia. Joks tautinės mažumos atstovas negalės visa širdimi mylėti Lietuvos, jei šalies valdžia, kad ir netiesiogiai, įtars kitakalbius turint kokių nors kėslų“, – sakė jis.

LSDP frakcijos nario Algirdo Syso teigimu, tautinių bendrijų teisių užtikrinimas – kiekvienos civilizuotos valstybės bruožas. „Lietuvių kalba tikrai neatsidurs pavojuje, jeigu tautinių mažumų atstovai įgis galimybę ant namo pakabinti lentelę ne tik lietuvių, bet ir gimtąja kalba. Tai įprasta praktika daugumoje Europos Sąjungos valstybių“, – sakė jis.

Nemato būtinybės

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša teigė nesuprantantis, kodėl minint valstybės atkūrimo 100-metį siūlomas projektas, kurio nuostatos gali susiaurinti nepriklausomybės iškovojimus. „Jei teritorijoje gyvena trečdalis lenkų, rusų ar kitų tautybių gyventojų, iš esmės seniūnijos lygiu įvedama dvikalbystė. Tai kur nuėjome nuo 1990 metų? Manau, tai negerai“, – „Lietuvos žinioms“ pareiškė jis. E. Jovaiša vylėsi, kad šis projektas „Seime lengvo kelio neturės“. „Labai gerbiu visas tautines mažumas. Bet čia yra Lietuvos valstybė. Ir ji nenori nieko bloga nei žydams, nei lenkams, nei kitiems. Mano akimis, mūsų šalyje tautinėms mažumoms sudarytos kuo palankiausios sąlygos“, – teigė jis.

Skeptiškai buvo nusiteikęs ir Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas Valerijus Simulikas. Jis tikino per pusantrų metų negavęs nė vieno skundo, kuriame tautinių mažumų atstovai keltų klausimus dėl pažeidžiamų teisių. „Daugiausia debatų su mūsų kaimyne Lenkija vyksta dėl švietimo sistemos. Bet lenkiškoms mokykloms Lietuvoje sukurtos gana geros sąlygos, galimybė mokytis gimtąja lenkų kalba visiškai įgyvendinama“, – kalbėjo V. Simulikas.

Reikalingas įstatymas

Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos seniūnės Ritos Tamašunienės teigimu, Tautinių mažumų įstatymo priėmimas būtų aktualus, nes „toli gražiu ne visose gyvenimo srityse esame pasiekę europinių standartų“. Jos nuomone, toks įstatymas padėtų spręsti kai kuriuos tautinėms mažumoms aktualius klausimus, piliečiams būtų aiškesnė valdžios politika jų atžvilgiu, taip pat – jų teisės ir pareigos.

Tačiau LSDP frakcijos parengtą projektą R. Tamašunienė vertino skeptiškai. „Tai daugiau viešųjų ryšių akcija, noras pasireklamuoti. Socialdemokratai tiek metų buvo valdžioje, turėjo savo premjerą ir visus šiuos klausimus galėjo išspręsti“, – sakė politikė. Ji priminė, kad LLRA-KŠS yra parengusi kelis šio įstatymo projektus, tačiau nė vienas jų taip ir nebuvo priimtas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Marijušas Antonovičius mano, kad įstatymas yra reikalingas. „Kasdieniame gyvenime tai gal nėra koks nors skausmingas klausimas, bet jis neišspręstas, tad bet kada gali sprogti. Tada gali kilti politinė įtampa“, – sakė politologas. Anot jo, toks įstatymas reikalingas ne tik lenkams ir rusams, bet ir kitoms Lietuvos tautinėms mažumoms. Esą dvikalbystės įteisinimas tam tikrose savivaldybėse vyresnio amžiaus žmonėms iš tiesų palengvintų gyvenimą, nes jiems sunku susikalbėti lietuviškai. „Kitiems tai būtų ženklas, kad valstybė gerbia jų kultūrą, kalbą. Toks gestas nieko nekainuoja ir didelių problemų nesukurs“, – aiškino politologas. Jo nuomone, priimti įstatymą nebūtų paprasta. „Galima tikėtis, kad jį parems LSDP, liberalai, dalis konservatorių. Tačiau kyla klausimas dėl „valstiečių“. Kitas neaiškumas – dėl premjero Sauliaus Skvernelio, kuris bando save pozicionuoti kaip prolenkišką politiką. Klausimas, kiek šiuo klausimu jis bus angažuotas“, – kalbėjo ekspertas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"