Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Dvi prezidentės Lietuvos: ir pasaka, ir šiurpė

 
Politologų akimis, tai buvo vienas geriausių prezidentės Dalios Grybauskaitės pranešimų, objektyviai atspindėjusių valstybės realijas.
Politologų akimis, tai buvo vienas geriausių prezidentės Dalios Grybauskaitės pranešimų, objektyviai atspindėjusių valstybės realijas. Alinos Ožič nuotrauka

Savo požiūrį į padėtį valstybėje pateikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė skaldė antausius į kairę ir į dešinę – nuo partijų iki profsąjungų. Tiesa, kadaise pareiškusi, kad niekada nesigaili dėl jokių savo sprendimų, šįsyk šalies vadovė rado dėl ko apgailestauti.

Devintą D. Grybauskaitės metinį pranešimą, vakar skaitytą Seime, valdantieji politikai sutiko palankiai, opozicijos atstovai pasigedo kritiškumo. Politologų akimis, tai buvo vienas geriausių prezidentės pranešimų, objektyviai atspindėjusių valstybės realijas. Nors šalies vadovė sulaukė pagyrų dėl savikritiškumo, vis dėlto pastebėta, kad jo buvo per mažai.

Politologų akimis, tai buvo vienas geriausių prezidentės Dalios Grybauskaitės pranešimų, objektyviai atspindėjusių valstybės realijas.

Atsivėrė „neregėta Lietuva“

Metinį pranešimą D. Grybauskaitė pradėjo prisipažindama, kad šiandien galvojant apie Lietuvą jai kyla prieštaringas jausmas. Viena vertus, ji mato įstabų laisvės kūrinį, kurio pažanga žavisi visas pasaulis ir kuriuo didžiuojamės patys. Kita vertus, iš politinių užkulisių į valstybės pamatus vis prasiskverbia godumo ir nepasitikėjimo kirminas, verčiantis žmones geresnio ir teisingesnio gyvenimo ieškoti svetur.

Kalbos pradžioje prezidentė minėjo ir didžiausią pastarojo meto aktualiją – koncerno „MG Baltic“ korupcijos bylą. „Sujudinus politinės korupcijos viršūnių vandenis, prieš mus atsivėrė „neregėta Lietuva“, nors visi įtarėme ją esant. Kur ciniškas išskaičiavimas nustelbia viską ir kėsinasi į valstybę, į demokratiją. Kur knibžda godžių, klastingų, demoralizuotų savanaudžių, nematančių valstybės idėjos. Kur suprantama tik šantažo, melo ir grasinimų kalba, o įtaka poveikiu – einamiausia prekė. Lietuvos išvadavimas iš vietinių grobikų – mums tekusi atsakomybė. Atgrasymui ir apsivalymo kovai, sąžiningų žmonių valstybės pergalei prieš klastingą machinatorių Lietuvą reikalinga pilietinė gynyba ir kuo daugiau sąjungininkų“, – dėstė ji.

D. Grybauskaitė tikino, kad atsiranda vis naujų prekeivių Lietuva, pasikėsinimai į valstybę nesibaigia, mėginimai užvaldyti šalį nesiliauja. „Nors esame priskiriami prie šalių, kontroliuojančių korupciją, neskaidrumo erozija prasigraužė į daugumą partijų. Todėl vidaus politika, primenanti lopomą Gedimino kalną, dažnai neatlaiko – trūkinėja ir griūva. Ekstremali situacija paskelbta jau seniai, tačiau avarinė būklė išlieka, partinės sistemos krizė didėja. Tiesioginis politikos susiliejimas su verslu ir ilgametė priklausomybė nuo finansinių rėmėjų daugelį padarė pažeidžiamus“, – kalbėjo ji.

Anot šalies vadovės, buvo pristabdytas oligarchinis demokratinės sistemos užvaldymas, nors visi skaudžiai nusidegino pirštus. Ne išimtis – ir ji. „Apgailestauju tik dėl vieno – kad viskas vyko ne taip greitai, kaip tikėjausi, kad korupcijai sutramdyti prireikė beveik dviejų kadencijų, o teisėsaugai truko tiek daug laiko nuo įtarimų prieiti prie teismams reikalingų įrodymų“, – sakė prezidentė.

Pokši vien drausti ir bausti

D. Grybauskaitė skėlė politinėms partijoms teigdama, kad jos yra silpnos, pavargusios ir nukraujavusios. Vis dėlto, anot prezidentės, partijos kol kas yra patikimiausias demokratinio valstybės vystymosi pagrindas ir dabar turi nepakartojamą galimybę prisikelti naujam gyvenimui. „Kol kas partinėje veikloje dalyvauja tik 120 tūkst. žmonių, per trejus metus naujų atėjo vos du tūkstančiai. Kur kas daugiau buvo norinčiųjų dalyvauti „Misijoje Sibiras“ ir šalies gynyboje. Kariuomenės rezervą papildė jau trečia savanorių šauktinių karta, vis daugiau žmonių pasirengę prireikus ginklu ginti Tėvynę. Todėl šiandien savanorių reikia ne tik į kariuomenę, bet ir į partijas. Antraip veržli, skaidri naujų politikų karta, kuriai Lietuvos sėkmė ir garbė bus svarbesnės už asmeninį ūkį ir kuri nepardavinės savo laisvės už jokius pinigus, taip ir liks neišsipildžiusi politinė svajonė“, – pažymėjo ji.

Šalies vadovė kritikavo ir rinkimų komitetus, turėjusius suteikti daugiau demokratijos, paskatinti nepartinių žmonių dalyvavimą rinkimuose, bet esą tapusius vienkartinės demokratijos grimasa su politinių atskalūnų reanimacija, neaiškiu finansavimu, menka kontrole ir vieninteliu tikslu – siekti valdžios.

Nuo D. Grybauskaitės kliuvo ir Seimui. Laisvės kovų bastionas, jos manymu, tampa pasikėsinimų į žmonių laisvę ir demokratiją šaudykla, iš kurios pokši vien drausti ir bausti, o persekiojimai ir draudimai verčia žmones jaustis svetimais savo šalyje. Ilgai vegetavusi politinė darbotvarkė perpildyta ypatingos skubos klausimų, kurie, pasak šalies vadovės, žmonių gyvenime tėra nereikšmingos smulkmenos. „Erotikos apibrėžimai ir medžioklė su lankais ar ne ta uniforma aprengti žaisliniai kareivėliai tampa svarbesni nei socialinė atskirtis ir emigracija, mažėjantis šalies konkurencingumas, vaikų raštingumas ar pasirengimas referendumui dėl dvigubos pilietybės“, – vardijo ji.

Dūriai „valstiečiams“

D. Grybauskaitės teigimu, jau aštuonerius metus šalies ekonomika auga, Lietuvos patrauklumas investuotojams – didelis. Tačiau pakilimo laikotarpis nėra amžinas, todėl jis turi būti išnaudotas ateities ekonomiką nulemsiantiems sprendimams priimti.

Prezidentė kalbėjo ir apie padėtį žemės ūkyje. „Ūkininkaujančios politikos dėmesio centre niekaip neatsiduria ne tik aukštosios technologijos, bet ir padėtis pačiame žemės ūkyje, į kurį bus sudėta jau apie 10 mlrd. eurų europinės paramos. Žemės koncentracija vienose rankose, pajų ir vekselių biznis, nekontroliuojamas žemių įsigijimas, europinės paramos neskaidrios dalybos, fiktyvūs ūkiai ir „sofos“ ūkininkai atvedė prie netvarkos, anarchijos ir iškreiptos rinkos. Vieni kaime niekaip nesuduria galo su galu, kiti pamiršta deklaruoti šimtatūkstantinius sandorius“, – „valstiečių“ politikams įgėlė ji.

Ties skurdo riba vis dar gyvena nepateisinamai daug dirbančių žmonių. D. Grybauskaitė sakė, kad atskirtis nėra tik nepriteklius – tai ir žmonių savijauta šalyje. „Žmonės, ypač regionuose, jaučiasi niekam nerūpintys, nuo jų pradeda niekas nebepriklausyti, su jais vis mažiau tariamasi, jie atskirti nuo sprendimų priėmimo. Kai kuriose savivaldybėse ne tik oponentai, bet ir žurnalistai turi „žinoti savo vietą“. Tačiau savo valstybėje žmonių balsas gali ir turi būti girdimas“, – akcentavo ji.

Karčių žodžių iš D. Grybauskaitės lūpų sulaukė ir profesinės sąjungos. Anot jos, dėl susiliejimo su valdžia ir vis dar iš mokslinių konferencijų Rusijoje parvežamos patirties jų autoritetas silpsta. Neįgalias profsąjungas keičia spontaniški, valdžiai kur kas nepatogesni vidiniai sąjūdžiai, pavyzdžiui, medikų, kurių balsas dėl to tapo girdimas.

Prezidentė pabrėžė, kad švietimas privalo tapti pagrindine šalies investicija. Taip pat ji kalbėjo apie saugumą ir užsienio politiką. „Valstybės gynimo taryba jau patvirtino apsisprendimą nuosekliai didinti finansavimą gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Kartu būtina siekti didesnio partnerių įsitraukimo į mūsų regiono saugumą“, – kalbėjo ji.

Baigdama kalbą šalies vadovė ragino keisti valstybę į gera. „Lietuvą pasirinkę užsieniečiai jau dabar vadina mus pasakų šalimi dėl daugybės dalykų, kurių patys nė nepastebime. Ir užsienyje gyvenantys lietuviai vis dažniau teigiamai vertina savo Tėvynės ateitį tikėdami, kad Lietuva bus sėkminga, klestinti ir pasauliui atvira valstybė. Todėl tikėkime savo Lietuva labiau ir patys. Tuomet rasime sprendimus ir šiandienos išmėginimams, ir rytojaus išbandymams“, – sakė D. Grybauskaitė.

Diagnozavo skaudulius

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio teigimu, D. Grybauskaitė savo pranešime diagnozavo didžiausius skaudulius. „Prezidentės metiniai pranešimai turi vieną bendrą bruožą – tai yra diagnostika. Kaskart prezidentė diagnozuoja ne tiek galbūt akcentuodama laimėjimus, ką galėtų ir sau priskirti, nes jai prezidentaujant yra tam tikrų nemažų laimėjimų, bet pasinaudoja proga diagnozuoti skaudulius, tikras problemas, įsisenėjusias ir ne visai įveikiamas problemas“, – sakė jis. V. Landsbergis kėlė klausimą, ar yra įrankių diagnozuotoms ligoms gydyti. „Kiek ji gali, tiek stengiasi. Yra tam tikras apgailestavimas, kad kartais trūksta net dviejų kadencijų diagnozuotą ligą išgydyti“, – kalbėjo jis.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus nenorėjo komentuoti pranešimo. Jo teigimu, jį įvertins istorija. „Su dideliu dėmesiu išklausiau. Manau, kad buvo paliesta labai daug klausimų, išspręstų ir neišspręstų, išreikšta vilčių“, – sakė V. Adamkus.

Sudėliojo taškus

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis nesutiko su prezidentės kritika, esą parlamento darbotvarkė perpildyta nereikšmingų klausimų. „Lietuvai reikalingi įstatymai yra priimami, tik atsiliepimų apie juos būna gerokai mažiau. O atskiras tyrimas visada yra daug skambiau ištransliuojamas ir labiau matomas“, – dėstė jis. Parlamento vadovas atmetė prezidentės kritiką dėl selektyvios parlamentinės kontrolės.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė prezidentės pranešimą vertinantis pozityviai, tačiau pridūrė, kad atsakomybę dėl savo veiksmų turėtų prisiimti ir ji pati. Anot „valstiečių“ lyderio, kitaip nei pernykštė kalba, kurioje Seimui ir Vyriausybei buvo pažerta nemažai kritikos, ši buvo labiau globali, šalies vadovė „šnekėjo apie bendražmogiškus dalykus, apie mūsų visuomenę, bendruomenę“.

Atsakydamas į D. Grybauskaitės pastabą, esą parlamentas tampa „pasikėsinimų į žmonių laisvę ir demokratiją šaudykla, iš kurios pokši vien drausti ir bausti“, R. Karbauskis atkreipė dėmesį, kad visus Seimo priimtus įstatymus, numatančius alkoholio ir kitus draudimus, prezidentė pasirašė pati. LVŽS vadovas tikino nesantis tikras, ar prezidentė, kalbėdama apie politikų užmaršumą deklaruoti šimtatūkstantinius sandorius, turėjo omenyje būtent jį. Anksčiau minėjęs, kad nemato poreikio bendrauti su prezidente, jis pabrėžė, kad bendravimas tarp valdžių vyksta nuolat, su D. Grybauskaite sistemingai susitinka premjeras ir Seimo pirmininkas.

Vyriausybės vadovo Sauliaus Skvernelio teigimu, savo pranešime prezidentė „sudėliojo taškus pagal pastarųjų metų aktualijas“ ir įvardijo atliktus darbus. Jis sakė pritariantis šalies vadovės išsakytai minčiai, kad tarp politikų turėtų būti mažiau rietenų ir kad reikia vienytis dėl aukštesnių tikslų ir bendrų darbų.

Subalansuotai kritiškas

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderio Gabrieliaus Landsbergio nuomone, kalba galėjo būti griežtesnė. „Tie, kurie ne pirmą kartą klausėmės prezidentės metinio pranešimo, išgirdome galbūt taikesnį toną – bendrą situacijos įvertinimą, kuris daugeliui žmonių kelia didelį susirūpinimą. Manau, kad prezidentė savo pranešimu mėgino tas aistras nuraminti, prisiimdama dalį atsakomybės“, – sakė konservatorius. Jo akimis, pagrindinė politinė pranešimo žinia buvo skirta R. Karbauskiui – dėl jo ryšių su žemės ūkiu, „Agrokoncernu“, valdančiųjų nenoro priimti žemės ūkio situaciją keičiančių įstatymų. G. Landsbergis taip pat išskyrė šalies vadovės raginimą stiprinti partinę sistemą.

Liberalų sąjūdžio vadovas Eugenijus Gentvilas atkreipė dėmesį į prezidentės žodžius, kad partijos po politinės korupcijos skandalų, kuriuose figūruoja ir liberalai, „turi nepakartojamą galimybę prisikelti naujam gyvenimui“, jei prie jų prisidės daugiau žmonių.

Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininko Gedimino Kirkilo nuomone, iš visų anksčiau girdėtų prezidentės pranešimų šis buvo geriausias – gana nuosaikus, subalansuotas, bet aštrumo neprarado.

Trūko savikritikos

Mykolo Romerio universiteto dėstytojos Rimos Urbonaitės teigimu, prezidentė įvardijo pagrindinius skaudulius. „Tai nėra naujiena, jie juntami jau seniai, tik dėl pastaruoju metu atskleistų detalių tapo skausmingesni. Todėl korupcijos skandalo herojams skambių epitetų negailėta“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologė. Tačiau didžiausią intrigą, anot jos, kėlė tai, kiek dėmesio pranešime bus skirta savikritikai. „Mano požiūriu, ji buvo be galo santūri. Ir net pasakiusi frazę apie nudegusius pirštus, vėliau prezidentė vis tiek rado netiesioginį pasiteisinimą“, – pažymėjo R. Urbonaitė.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docento Kęstučio Girniaus nuomone, šis pranešimas buvo viena geriausių prezidentės kalbų, joje „nėra smulkmeniško sąskaitų suvedinėjimo, nėra per daug pamokymų, daugiau dėmesio skiriama tam, ką reikėtų padaryti“.

TSPMI profesoriaus Tomo Janeliūno teigimu, prezidentės kvietimas žmonėms stoti į partijas dabartiniame politinės korupcijos skandalo kontekste atrodė naivokas. Esą po tokių sukrėtimų žmonės apskritai ima vengti partijų, mažėja tikinčių, kad politika gali būti skaidri ir švari.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"