Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Dvi policijos reformos pusės

 
2018 03 05 9:00

Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento vadovams giriantis, kad prieš keletą metų pradėta policijos reforma pateisino lūkesčius, policijos profesinių sąjungų atstovai vardija juodąsias reformos dėmes.

Policijos profsąjungų atstovai atkreipia dėmesį į prastėjančią ikiteisminių tyrimų kokybę ir teigia, kad kai kurie nusikaltimai visai netiriami, tik formaliai užfiksuojami. Esą daugiau dėmesio stengiamasi skirti atgarsio visuomenėje ir žiniasklaidoje sulaukusiems nusikaltimams, o kiti kartais tiesiog paliekami likimo valiai, menksta viešasis saugumas.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ir Policijos departamento (PD) vadovai atkerta, kad per dvejus reformos metus kone dvigubai išaugo pareigūnų atlyginimai, pagerėjo jų aprūpinimas, operatyviau reaguojama į pranešimus.

Eimutis Misiūnas: „Kadangi gatvėse pusantro karto padaugėjo pareigūnų, greičiau sureaguojama į įvykius. Tačiau ne taip greitai, kaip buvo tikėtasi.“

Problemų nestinga

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovės Romos Katinienės, policininkai nėra nusistatę prieš reformas, patys yra teikę siūlymų, kaip būtų galima tobulinti policijos darbą, tačiau itin didelės reformos spragos jiems bado akis.

„Vienas iš siekių buvo sumažinti policijos pareigūnų skaičių. Tai padaryti pavyko, tačiau nelabai sąžiningai, nes daugiausia pareigūnų sumažėjo rajonų, o ne apskričių centruose. Sumažėjus policijos pareigūnų viešasis saugumas nepagerėjo, o pareigūnų darbo krūvis gerokai padidėjo. Didžiuosiuose miestuose tyrėjai vienu metu tiria net iki 50 ikiteisminio tyrimo bylų“, – tikino R. Katinienė. Be to, anot jos, policijos komisariatuose panaikinus kriminalinės žvalgybos padalinius, nėra kam rinkti informaciją apie nusikalsti linkusias grupuotes, nesiimama veiksmų joms išskaidyti. Taip atsiranda sąlygos nusikalstamumui didėti.

Profesinės sąjungos atstovės teigimu, nepasitvirtino ir universalus policininko modelis, o panaikinus apylinkių ir nepilnamečių reikalų inspektorių pareigybes neliko kam dirbti prevencinio darbo, todėl didėja ir nepilnamečių nusikalstamumas. Sumažėjus policijos pareigūnų ir darbo vietoms persikėlus į automobilius, neužtikrinamas pačių policijos pareigūnų saugumas. „Daug problemų buvo įvardyta reformos pradžioje, bet jų iki šiol niekas nesprendžia“, – tvirtino R. Katinienė. Ji teigė pastebėjusi, kad tas problemas spręsti, o kartais ir nusikaltimus tirti griebiamasi tik tada, kai jais pradeda domėtis žiniasklaida ar įvykiai sulaukia didelio atgarsio visuomenėje.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas atkreipė dėmesį ir į gausybę PD vadovų komandiruočių bei tam skiriamas lėšas. Pasak profsąjungos atstovo, policijos vadovai per metus važiuoja į kelias dešimtis komandiruočių, per kurias gauna dešimtis tūkstančių eurų komandiruotpinigių. Tuo metu policijos pareigūnų aprūpinimas priemonėmis, jo teigimu, vis dar skurdus. „Viešai demonstruojami naujai perkami automobiliai, tačiau atidarę policijos automobilio bagažinę rasite tik kirvį, na, gal dar – virvę ir kastuvą. Tokios yra mūsų darbo priemonės. O, pavyzdžiui, žadėtų neperšaunamų liemenių kaip nėra, taip nėra“, – sakė V. Jagminas.

Trūkumų nemato

Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas ir pačią policijos reformą, ir jos praėjusiųjų metų rezultatus vertina kur kas optimistiškiau. Anot jo, per trejus reformos metus pasiekta apie 90 proc. užsibrėžtų tikslų. Pernai taip pat pavyko juos įgyvendinti: policijos pareigūnų ekipažų gatvėse padaugėjo nuo 200 (2016 metais) iki 350. Taip pat greičiau atvykstama į įvykio vietą (reagavimo į A kategorijos įvykius laikas pagreitėjo 30 sek.), daugiau dėmesio skiriama smurtiniams nusikaltimams. Esą pagerėjo ir pareigūnų aprūpinimas – jie gauna naujų automobilių, naujos įrangos, naujas uniformas, didėja jų atlyginimai.

Neliko problemų ir pritraukiant specialistus tarnauti policijoje. Mat dar prieš keletą metų policija buvo nepatraukli – tarnybą pradedantis pareigūnas gaudavo 375 eurus į rankas, važinėdavo aplūžusiu automobiliu. Dabar, kai padidėjo atlyginimai, pareigūnai aprūpinami naujomis transporto priemonėmis, situacija pasikeitė. „Prieš keletą metų į penkias darbo vietas tesulaukdavome vos vieno pretendento, o šiandien penki kandidatai pretenduoja į vieną vietą – to Lietuvos policijos istorijoje dar nėra buvę“, – spaudos konferencijoje pabrėžė L. Pernavas.

Roma Katinienė: "Viešasis saugumas nepagerėjo, o pareigūnų darbo krūvis gerokai padidėjo. Didžiuosiuose miestuose tyrėjai vienu metu tiria net iki 50 ikiteisminio tyrimo bylų.“ / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Roma Katinienė: "Viešasis saugumas nepagerėjo, o pareigūnų darbo krūvis gerokai padidėjo. Didžiuosiuose miestuose tyrėjai vienu metu tiria net iki 50 ikiteisminio tyrimo bylų.“ / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Pertvarka tenkina

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, kaip teigiama VRM pranešime, taip pat akcentavo, kad policijos sistemos reforma yra „viena iš nedaugelio įvykdytų didelių sisteminių reformų, davusių teigiamą efektą“. Esą per dvejus metus kone dvigubai išaugo pareigūnų atlyginimai, pagerėjo jų aprūpinimas, operatyviau reaguojama į įvykius. „Reformą vertinu kaip įvykusią, šiuo keliu eina ir kitos statutinės tarnybos. O neklysta tik tie, kurie nieko nedaro. Teigiami reformos rezultatai matyti plika akimi, tačiau matome ir nesuvaldytų rizikų“, – užsiminė E. Misiūnas.

Pasak ministro, nerimą kelia pareigūnų skaičiaus mažėjimas iš esmės nedidėjant darbo našumui. Auga pareigūnų darbo krūvis, todėl didėja tikimybė nekokybiškai atlikti darbą. Kadangi gatvėse pusantro karto padaugėjo pareigūnų, greičiau sureaguojama į įvykius. Tačiau E. Misiūnas pripažino, kad ne taip greitai, kaip buvo tikėtasi.

Generalinės prokuratūros pateiktais Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos duomenimis, padaugėjo bylų, kuriose policijos įstaigų priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo prokurorų panaikinti. 2016 metais tokios bylos sudarė 1,1 proc. visų bylų, kuriose buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o pernai – 4,1 proc. visų bylų. Ministro žodžiais, „nesubalansuotas siekis supaprastinti procesinius veiksmus ir vidiniais teisės aktais tinkamai reglamentuoti jų kontrolę išlaiko riziką neregistruoti padarytų nusikalstamų veikų arba jas kvalifikuoti administraciniais nusižengimais“.

„Praėjusiais metais net 25 proc. sumažėjo vagysčių atvejų. Kyla klausimas, ką rodo šis skaičius. Ar žmonės netiki, kad pareigūnai ištirs vagystes, ir dėl to į juos nebesikreipia, ar tai išties labai ryškus nusikalstamumo mažėjimas, kuriuo reikėtų girtis. Jei tai pirmasis atvejis, kyla grėsmė dėl galimo nebaudžiamumo jausmo didėjimo“, – pažymėjo E. Misiūnas.

Eimutis Misiūnas: "Kadangi gatvėse pusantro karto padaugėjo pareigūnų, greičiau sureaguojama į įvykius. Tačiau ne taip greitai, kaip buvo tikėtasi." / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Eimutis Misiūnas: "Kadangi gatvėse pusantro karto padaugėjo pareigūnų, greičiau sureaguojama į įvykius. Tačiau ne taip greitai, kaip buvo tikėtasi." / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vertina skirtingai

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė „Lietuvos žinioms“ teigė, esą ne visos policijos pareigūnų profesinės sąjungos yra kritiškai nusiteikusios policijos reformos atžvilgiu. „Manau, kad vykstanti policijos reforma yra sėkminga“, – tikino ji. Pasak Seimo narės, visos reformos yra susijusios su darbo optimizavimu, ne išimtis ir policijos reforma. Taigi, gerokai sumažėjo pareigūnų, o tai leido sutaupyti nemažai lėšų ir likusiems dirbti policininkams padidinti atlyginimus, juos geriau aprūpinti technika bei įranga.

Seimo TTK narys, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Julius Sabatauskas „Lietuvos žinioms“ pripažino, kad PD planai yra labai ambicingi. Planuojama, kad 2020 metais mažiausias pareigūno atlyginimas būtų 1 tūkst. eurų, policininkai būtų geriau aprūpinti darbo priemonėmis, sudarytos geresnės darbo sąlygos, padidinant visuomenės saugumo laipsnį.

„To norima pasiekti vidaus resursais, tačiau tai negali būti daroma iki begalybės. Negalima leisti, kad pareigūnų skaičius sumažėtų iki tokio lygio, jog nebus kam dirbti. Ir algų pareigūnams didinimas yra geras dalykas. Tačiau blogai, kad tai daroma nesiorientuojant į darbo rezultatus, o gudraujant – visiems pridedant priedus prie algų. Tokioje aplinkoje patirtį turintys pareigūnai demotyvuojami gerai dirbti. Turėtų būti nustatyta aiški ir motyvuojanti apmokėjimo sistema“, – pabrėžė Seimo narys.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"