Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Durys atsivėrė! Iš kėdės turtingųjų klube tikimasi daug

 
2018 05 04 6:00
Narystė prestižiniame klube atsieis nepigiai. Metinė įmoka gali siekti 2,5-3,5 mln. eurų.
Narystė prestižiniame klube atsieis nepigiai. Metinė įmoka gali siekti 2,5-3,5 mln. eurų. AFP/Scanpix nuotrauka

Narystės turtingų valstybių klubu vadinamoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) keliasdešimt metų siekusiai Lietuvai pagaliau ištarta „taip“. Valdžios atstovai skelbia apie padidėsiantį šalies patrauklumą ir galimybes tarptautinėje arenoje, narystės naudą akcentuoja ir ekonomistai.

EBPO taryba vakar patvirtino sprendimą dėl Lietuvos narystės organizacijoje. Gegužės 31 dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė vyks į Paryžių, kur EBPO generalinio sekretoriaus José Ángelo Gurríos kvietimu pasirašys sutartį dėl Lietuvos prisijungimo prie EBPO konvencijos. Ją dar turės ratifikuoti Seimas ir deponuoti Prancūzijos vyriausybė. Tada mūsų šalis taps 36-ąja stipriausias ir pažangiausias pasaulio ekonomikas vienijančios organizacijos nare.

Narystė prestižiniame klube atsieis nepigiai. Užsienio reikalų ministerija preliminariai skaičiuoja, kad metinė įmoka gali siekti 2,5–3,5 mln. eurų.

Regi daugiau tarptautinės įtakos

D. Grybauskaitės teigimu, narystė EBPO – visų Lietuvos žmonių laimėjimas. Akcentuojama, kad ši organizacija kelia itin griežtus reikalavimus savo narėms, todėl Lietuvos įgyvendintos reformos ir sklandžiai užbaigtos derybos rodo mūsų nueitą sėkmės kelią bei atveria naujų galimybių.

Šių metų balandį prezidentė galutinai baigė derybas dėl Lietuvos narystės EBPO, organizacijos tarybai pristačiusi mūsų šalies pasiektą pažangą. Per 5 metus Lietuva įgyvendino narystei būtinas reformas. Daug jų yra patvirtintos remiantis būtent šios organizacijos rekomendacijomis.

Prezidentūra primena, kad rengiantis narystei EBPO buvo depolitizuotas valstybės įmonių valdymas, sustiprinta kova su korupcija – Baudžiamojo kodekso pataisomis sugriežtinta atsakomybė už korupcinio pobūdžio nusikaltimus, keleriopai padidintos baudos ir panašai.

Aiškinama, kad narystė EBPO yra šalies pažangos ir patikimumo ženklas, padėsiantis Lietuvai konkuruoti globalioje ekonomikoje. Tai – aukštesni ekonominiai ir finansiniai reitingai ir didesnis patrauklumas užsienio investuotojams. EBPO renka išsamius duomenis apie kiekvienos narės ekonominę, socialinę, švietimo, sveikatos sistemas, viešąjį sektorių ir teikia rekomendacijas. Todėl ateityje priimdama svarbiausius sprendimus Lietuva galės naudotis geriausių pasaulio ekspertų pagalba ir daugiau nei per 50 metų pažangiausių valstybių sukaupta patirtimi. „EBPO yra laikoma neformaliu galingiausių pasaulio valstybių grupės G7 sekretoriatu, todėl tai – ir daugiau tarptautinės įtakos mūsų šaliai“, – teigia prezidentūros atstovai.

Reikšmingas pripažinimas

Kvietimu Lietuvai prisidėti prie EBPO džiaugėsi ir premjeras Saulius Skvernelis. „Tai nuoseklios mūsų valstybės politikos, nuo 1990 metų vykdomų reformų įvertinimas. Dėl narystes EBPO galime teigti, kad tapome visų svarbiausių pasaulio ir Europos organizacijų nare“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

S. Skvernelio nuomone, šalies pakvietimas į EBPO yra reikšmingas tarptautinis Lietuvos, kaip išsivysčiusios ekonomikos, pripažinimas. Jis kartu rodo valstybės brandą ir institucijų pajėgumą. Narystė šioje organizacijoje duos tiesioginės ir netiesioginės naudos: EBPO skatina ir padeda įgyvendinti valstybei būtinas struktūrines reformas pagal organizacijos nustatytus aukščiausius pasaulinius standartus, o tai ypač aktualu Lietuvai. „EBPO ekspertizė Lietuvai yra ir bus labai svarbi vykdant visa apimančią švietimo reformą, pertvarkant inovacijų politiką, įgyvendinant mokesčių reformą, imantis efektyviausių veiksmų kovoje su korupcija, pertvarkant valstybės įmonių valdymą, toliau gerinant verslo sąlygas. EBPO suteiks visą prieigą prie pasaulinės ekspertizės, prie išsamiausios ir geriausia pasaulyje laikomos ekonominių-statistinių duomenų bazės. Tai leis geriau įvertinti savo galimybes ir esamas silpnas vietas“, – tikino premjeras.

Derybas dėl narystės EBPO Lietuva pradėjo prieš trejus metus - 2015 metų balandžio mėnesį. Jos buvo baigtos šiemet balandį./OECD nuotrauka
Derybas dėl narystės EBPO Lietuva pradėjo prieš trejus metus - 2015 metų balandžio mėnesį. Jos buvo baigtos šiemet balandį./OECD nuotrauka

A. Merkel užtarimas

Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, narystė EBPO yra kokybės ženklas, užtikrinantis, kad šalis laikosi aukščiausių pasaulinių standartų korporatyvinio valdymo, investicijų, konkurencijos, finansų rinkų ir viešojo administravimo srityse, o tai – stiprus signalas užsienio investuotojams.

Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, kurio vadovaujama Vyriausybė pradėjo kelią EBPO link, priminė, kad būta trijų mėginimų tapti šios organizacijos dalimi. Nors oficialus bendradarbiavimas su EBPO prasidėjo 2015 metais, pasak parlamentaro, ledai pajudėjo keleriais metais anksčiau. „Nedaug kam yra žinoma, kad būtent 2013 metais dvišalio susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel metu, užsiminus apie vieną pagrindinių mūsų užsienio politikos prioritetų – norą tapti visateise EBPO nare, ponia A. Merkel nesudvejojo ir susisiekusi su šios organizacijos generaliniu sekretoriumi J. Á. Gurría užtarė mus geru žodžiu. Tokį ponios A. Merkel žingsnį šiandien vertinu kaip pagarbos Lietuvai išraišką. Vokietijos kanclerės palaikymas šiuo svarbiu Lietuvai klausimu pravėrė mums duris, pro kurias ilgai nedelsdami ryžtingai ir žengėme“, – pasakojo A. Butkevičius.

Jis teigė, jog mažai kam žinomas ir kitas faktas, kad į Lietuvos iniciatyvą prisijungti prie EBPO buvo žiūrima rezervuotai. A. Butkevičiaus Vyriausybės delegacijai viešint Prancūzijoje, buvo sulaukta ne tik sveikinimų, bet ir abejonių Lietuvos galimybėmis. Pasakojama, kad tuometiniam premjerui teko užduotis įtikinti užsienio valstybių nuolatinius atstovus, reziduojančius EBPO, jog esame nusiteikę ryžtingai ir nebijome pokyčių, kurie yra neišvengiama stojimo į organizacija dalis.

„Pagal „nerašytą“ EBPO plėtros politiką, kalbėtis su nauja valstybe kandidate iš Europos norėta tik užbaigus derybas su Latvija. Teko įdėti nemažai darbo ir įtikinti dvejojančius užsienio valstybių nuolatinius atstovus prie EBPO, kad derybos su Latvija nėra priežastis atitolinti dialogą su mumis. Tvirtas mūsų pozicijos laikymasis, netgi, sakyčiau, užsispyrimas, leido pelnyti EBPO ambasadorių palankumą derybų su Lietuva atžvilgiu. Žinia, kad tuoj turėtume tapti EBPO nariais, tik įrodo, kad mums pavyko ne tik nubrėžti kryptį, bet kartu ją ir įgyvendinti“, – tikino A. Butkevičius.

Gitanas Nausėda: "Narystė EBPO tikrai naudinga tiek investicijų, tiek techninės ekspertizės požiūriu. To turbūt negalėtų ginčyti net didžiausi skeptikai ar pesimistai.“/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Gitanas Nausėda: "Narystė EBPO tikrai naudinga tiek investicijų, tiek techninės ekspertizės požiūriu. To turbūt negalėtų ginčyti net didžiausi skeptikai ar pesimistai.“/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Labiausiai pasiturinčių šalių draugė

Ekonomisto Gitano Nausėdos teigimu, narystė EBPO Lietuvai naudinga, nes galėsime naudotis išskirtine technine pagalba – organizacija garsėja gera analitine medžiaga, skirta valstybėms narėms, puikia statistikos duomenų baze, leidžiančia formuoti ir kurti kokybiškesnius ekonominės bei socialinės politikos sprendimus. „Antra, tai tam tikras ženklas ties Lietuvos vardu, kad tai yra EBPO klubo narė, viena iš 36 valstybių. Ši žinia investuotojams tikrai nepakenks, o veikiausiai padarys patrauklų įspūdį. Narystę EBPO palyginčiau su naryste euro zonoje, kai tai buvo traktuojama kaip tam tikras Lietuvos žingsnis, kuris investuotojams buvo svarbus“, – aiškino jis.

G. Nausėda pažymėjo, kad Estijai ir Latvijai įstojus į EBPO, jose daug kas pasikeitė į gera. Vis dėlto įvertinti tikrąją narystės šioje organizacijoje įtaką pokyčiams sunku, nes buvo ir kitų teigiamų veiksnių, pavyzdžiui, Estija panašiu metu įsivedė eurą. „Žinoma, ir šis faktorius veikia užsienio investicijas. Pats faktas, kad užsienio investicijų srautas didėjo, sunkiai leidžia identifikuoti, kiek jis didėjo dėl narystės EBPO, o kiek dėl euro zonos ir kitų veiksnių. Tačiau būtina suprasti, kad narystė EBPO tikrai naudinga tiek investicijų, tiek techninės ekspertizės požiūriu. To turbūt negalėtų ginčyti net didžiausi skeptikai ar pesimistai“, – samprotavo ekonomistas.

Iki narystės – ilgas kelias

Pagrindiniai EBPO tikslai − remti ekonomikos augimą, skatinti užimtumą, gerinti gyvenimo lygį, palaikyti finansinį stabilumą, padėti kitų šalių ekonomikai vystytis, prisidėti prie pasaulinės prekybos plėtojimo.

Šiuo metu EBPO vienija 35 valstybes, tarp jų – Australija, Islandija, Liuksemburgas, Japonija, JAV, Norvegija, Slovėnija, Šveicarija, Pietų Korėja, Turkija, Vokietija, taip pat kelios mūsų kaimyninės šalys: Lenkija (įstojo 1996 metais), Estija (įstojo 2010 metais), Latvija (įstojo 2016 metais).

Lietuva apie siekį tapti EBPO nare bendroje su Latvija ir Estija deklaracijoje paskelbė dar 1996 metais. Vyriausybės programose siekis prisidėti prie šios organizacijos buvo įtvirtintas nuo 2000 metų. Oficialus Lietuvos pareiškimas dėl siekio tapti EBPO nare įteiktas 2002 metų rugsėjo mėnesį. 2012 metų spalio mėnesį mūsų šalis atnaujino prašymą dėl narystės organizacijoje.

Derybas dėl narystės EBPO Lietuva pradėjo prieš trejus metus – 2015 metų balandžio mėnesį. Jos buvo baigtos šiemet balandį.

. . .

Lietuvos narystės EBPO nauda

EBPO – tai forumas, kuriame sėkmingos bendramintės valstybės diskutuoja ir dalijasi gerąja patirtimi. Bendradarbiavimas organizacijoje prisideda prie Lietuvos ekonomikos stiprinimo, tvaraus augimo, galimybių ir visų piliečių gerovės vystymo. Ji kaupia patirtį ir atlieka išsamius įvairių sričių tyrimus, kurie yra vertinami ir laikomi autoritetingais visame pasaulyje. Remdamiesi šiais tyrimais, EBPO ekspertai kuria novatoriškas įvairių sričių politikos tobulinimo koncepcijas. Organizacija savo veikloje remiasi aukščiausių standartų taikymo ir maksimalaus skaidrumo principais, skirdama daug dėmesio įvairių ekonomikos sričių integralumui ir politikos skaidrumui.

Narystė EBPO suteiks Lietuvai lygiateisį vaidmenį kuriant ir priimant tarptautines taisykles įvairiose politikos srityse, kurios turi tiesioginės įtakos Lietuvos raidai. Narystė šioje organizacijoje vertinama kaip geras valstybės ekonomikos stabilumo ir patikimumo rodiklis bei instrumentas priimti šiuolaikinės aplinkos iššūkius. Prisijungimas prie EBPO turės teigiamą įtaką investicijų pritraukimui, tarptautinio skolinimosi kaštams, socialinių ir ekonominių atskirčių mažinimui ir tvariam augimui užtikrinti. Būdama organizacijos narė Lietuva galės naudotis naujausiais EBPO tyrimais ir taikyti gerąją EBPO šalių narių patirtį gerindama valstybės valdymo kokybę. EBPO periodiškai ir įvairiais pjūviais atlieka kiekvienos šalies narės ekonomikos analizę bei teikia konkrečias rekomendacijas, padedančias gerinti ekonomikos valdymo efektyvumą.

Šaltinis: Užsienio reikalų ministerija

. . .

Daugiašalis forumas

EBPO buvo įkurta 1961 metais JAV ir Kanadai prisijungus prie Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos, vienijančios Europos šalis bendram tikslui – atstatyti po Antrojo pasaulinio karo sugriautą ekonomiką. Organizacijos centrinė būstinė įsikūrusi Paryžiuje.

EBPO – tai daugiašalis forumas, kuriame valstybių narių ekspertai diskutuoja, dalijasi patirtimi bei plėtoja naujas ekonominės bei socialinės politikos gaires, kurios vėliau perkeliamos į praktinį gyvenimą. Organizacija siūlo savo nariams ir šalims partnerėms paramą, pagrįstą organizacijos vertybėmis, diegiant gerąsias pasaulines praktikas bei standartus viešosios politikos srityje.

EBPO svarstomų klausimų spektras yra platus – makroekonomika, aplinkosauga, švietimas, mokslas, technologijos, inovacijos. Kitos tarptautinės ekonominės organizacijos ir finansinės institucijos vertina EBPO tyrimais ir analizėmis pagrįstas studijas, apžvelgiančias konkrečių valstybių vykdomą politiką įvairiose srityse. EBPO yra sukaupusi vieną išsamiausių statistikos duomenų bazių.

Šaltinis: Užsienio reikalų ministerija

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"