Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Draugystę sutvirtino deklaracija

 
2018 04 05 8:00
Dalia Grybauskaitė kartu su Raimondu Vėjuoniu, Kersti Kaljulaid ir JAV komercijos sekretoriumi Wilburu Rossu vakar atidarė Baltijos šalių ir JAV verslo forumą. /
Dalia Grybauskaitė kartu su Raimondu Vėjuoniu, Kersti Kaljulaid ir JAV komercijos sekretoriumi Wilburu Rossu vakar atidarė Baltijos šalių ir JAV verslo forumą. / Roberto Dačkaus (president.lt) nuotrauka

Į Vašingtoną nuvykę trijų Baltijos šalių vadovai sulaukė JAV prezidento Donaldo Trumpo patikinimo, kad Amerika ir toliau išliks stipri, ištikima mūsų draugė bei sąjungininkė. Vizito metu pasiekti susitarimai turėtų skatinti dar glaudžiau bendradarbiauti saugumo, energetikos, prekybos ir kitose srityse.

Aukščiausio lygio Baltijos šalių ir JAV prezidentų susitikimas Vašingtone surengtas D. Trumpo iniciatyva minint visų trijų valstybių nepriklausomybės šimtmetį ir siekiant dar kartą patvirtinti strateginę partnerystę. Baltuosiuose rūmuose Lietuvos, Latvijos, Estijos prezidentai Dalia Grybauskaitė, Raimondas Vėjuonis, Kersti Kaljulaid ir D. Trumpas ne tik spaudė vieni kitiems rankas, bet ir priėmė bendrą politinę deklaraciją. Ekspertai susitikimą vadina reikšmingu, o pasirašytus susitarimus – naudingais.

Žvelgiant į konkrečius faktus tampa aišku, kad dabartinė JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija yra palanki Baltijos šalims.

Konkrečios garantijos

Baltijos šalių prezidentų vizitas Vašingtone prasidėjo aukščiausio lygio susitikimu Baltuosiuose rūmuose su D. Trumpu. Jame taip pat dalyvavo JAV gynybos, komercijos ir energetikos sekretoriai Jamesas Mattisas, Wilburas Rossas, Rickas Perry bei valstybės sekretoriaus pavaduotojas Johnas J. Sullivanas.

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir JAV valstybių vadovai priėmė bendrą politinę deklaraciją, kuria įtvirtino nepalaužiamą visų keturių valstybių įsipareigojimą NATO sutarties penktajam straipsniui dėl kolektyvinės gynybos. JAV įsipareigojo tęsti karinių pajėgų dislokavimą Baltijos šalyse. Taip pat sutarta ieškoti sprendimų dėl oro gynybos tiek dvišaliu pagrindu, tiek bendradarbiaujant NATO. „Jungtinės Amerikos Valstijos ir toliau periodiškai dislokuos pajėgas Baltijos valstybėse, siekdamos sustiprinti atgrasymą ir gynybą bei katalizuoti Estijos, Latvijos ir Lietuvos pastangas toliau plėtoti jų nacionalinę gynybą. Jungtinės Amerikos Valstijos yra pasirengusios padėti Estijai, Latvijai ir Lietuvai pagerinti jų karinį pasirengimą ir pajėgumus teikiant ilgalaikę pagalbą saugumo srityje. Siekdami užtikrinti stipresnį atgrasymą regione, plėtosime naujas idėjas ir galimybes, įskaitant oro gynybą, tiek dvišalių santykių pagrindu, tiek NATO aljanse“, – pažymima deklaracijoje.

Pasak D. Grybauskaitės, Lietuva išgirdo labai konkrečias Amerikos garantijas. „Tai reiškia, kad mus siejantis ryšys išlieka tvirtas, o Baltijos šalių ir JAV saugumas yra nedalomas“, – aiškino valstybės vadovė.

Prezidentės teigimu, aktyvus, aiškiai matomas JAV įsitraukimas ir karinis buvimas regione yra gyvybinis Lietuvos interesas, o susitikimo rezultatai parodė, kad krizės atveju mūsų šalis gali tikėtis karinės JAV paramos ne tik veikiant per NATO, bet ir tiesiogiai dvišaliu pagrindu.

Įvertino mūsų karių indėlį

D. Grybauskaitė Vašingtone akcentavo, kad Lietuva nuosekliai įgyvendina savo tarptautinius įsipareigojimus didindama gynybos finansavimą. Mūsų šalis šiemet viršijo NATO įpareigojimą krašto apsaugai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tokio įsipareigojimo laikosi ir Latvija bei Estija. Dėl to Baltijos šalys sulaukė D. Trumpo pagyrų. „Jūsų įsipareigojimas dalytis našta yra pavyzdys, kaip kartu nešti šią naštą turi kitos NATO šalys ir partnerės visame pasaulyje“, – tikino jis.

D. Grybauskaitė išskyrė D. Trumpo lyderystę reformuojant NATO ir skatinant Aljanso partnerius didinti finansavimą gynybai. „Kalbėjomės su prezidentu, aš kiek pajuokavau, kad kartais priimti sprendimams mums reikia nenuspėjamos lyderystės. Tokią matome D. Trumpo lyderystę, – kalbėjo šalies vadovė. – Be svertų ir spaudimo NATO neskirtų papildomų išlaidų gynybai, nebūtų sprendimų rotuoti JAV karines pajėgas mūsų šalyse, nebūtų noro nagrinėti oro gynybos klausimų, kurie mums labai svarbūs.“

D. Trumpas dėkojo Baltijos šalims už įsitraukimą į kovą su terorizmu. Lietuva šiemet trečdaliu padidino tarptautinėse NATO, Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Tautų operacijose dalyvaujančių karių skaičių. Jie siunčiami į operacijas Afganistane, Irake, Malyje, Centrinės Afrikos Respublikoje, Kosove, Ukrainoje ir į jūrines ES misijas „Sophia“ bei „Atalanta“.

Apie mūsų karius labai gerai atsiliepė JAV gynybos sekretorius. „Generolas J. Mattisas kalbėjo susitikimo metu, labai gerai vertino Baltijos šalių dalyvavimą misijose, operacijose, kaip labai patikimų šalių, kurios siunčia karius, ir jie realiai kovoja“, – BNS pasakojo Vašingtone taip pat viešintis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Kartu D. Trumpas pasveikino šiemet šimtąsias nepriklausomybės metines mininčias Baltijos šalis ir patikino, kad Amerika toliau išliks stipri, išdidi ir ištikima jų draugė bei sąjungininkė.

Akcentavo savo nuopelnus

Ne visas Baltijos šalių ir JAV delegacijų susitikimas buvo protokoliškai griežtas. Bendroje spaudos konferencijoje D. Trumpas demonstravo jam būdingą elgesį ir retoriką. Tad, pavyzdžiui, britų dienraštis „The Guardian“ konferenciją apibūdino kaip paskubomis surinktų dainų perdirbinius atliekančios grupės koncertą, o ne valstybės vadovų renginį.

Kalbėdamas apie Rusiją, JAV prezidentas sakė, kad sutarti su šia šalimi būtų gerai, be to, akcentavo, kad tikriausiai niekas nebuvo griežtesnis Rusijos atžvilgiu negu jis. „Jeigu pažvelgtume į mūsų karinę galią, o ji nėra tokia, kokios norėtų priešas, jeigu pasižiūrėtume į dabar išgaunamas naftą ir dujas, taptų akivaizdu, kad mes nepriklausomi. Dabar eksportuojame naftą ir dujas, o Rusija norėtų ne to. Trys prezidentai ką tik man pasakė, kad NATO gavo daug pinigų D. Trumpo dėka. To anksčiau nebūtų nutikę, taigi NATO tapo daug stipresnė. Gal jūs tai norėtumėte pasakyti, ar norėtumėte tai pasakyti, ponia prezidente? Prašom“, – į D. Grybauskaitę kreipėsi D. Trumpas.

Prezidentei papasakojus apie JAV indėlį į NATO, D. Trumpas vėl prabilo apie save. „Ar D. Trumpas padarė pokyčius NATO? Tai labai rizikingas klausimas, bet jeigu ji pasakytų tai, ką pasakė Ovaliniame kabinete...“ – apie pokalbį su D. Grybauskaite intrigavo JAV prezidentas.

D. Grybauskaitė atsakė: „Galiu pakartoti, jog tai yra labai geras spaudimas mums, visoms NATO narėms, tai puikus spaudimas visam politiniam elitui, kuris mano, kad kas nors kitas turi juos ginti, o ne jie patys. Taigi, pirmiausia turime atlikti namų darbus, o tada prašyti partnerio pagalbos. Būtent taip jūs ir padarėte. Toks lyderystės pobūdis yra geras, ir mes taip pat juo vadovaujamės, aš kalbu atvirai. Mes vadovaujamės juo, kad darytume įtaką kitoms šalims, jog pirmiausia turime investuoti pačios, ir tik tada mums gali padėti partneriai.“

Mezgė verslo kontaktus

Baltijos šalių ir JAV vadovų deklaracijoje išskirtas ir ekonominis bendradarbiavimas, kurį žadama stiprinti. „Skatinsime investicijų, prekių ir paslaugų mainus tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Estijos, Latvijos bei Lietuvos, taip pat spartinsime prekybos misijų ir verslo forumų mainus, kurie padėtų mūsų ekonomikos augimui“, – rašoma dokumente.

Vašingtone vyko Baltijos šalių ir JAV verslo forumas. Į jį susirinko 400 dalyvių, tarp jų – JAV kompanijų ir šalies administracijos atstovai bei 18 įmonių iš Lietuvos.

D. Grybauskaitė forumo metu pakvietė Baltijos šalių ir JAV kompanijas aktyviau plėtoti verslo ryšius gynybos, inovacijų, energetikos ir kituose sektoriuose. Aiškinama, kad JAV verslas vis dažniau renkasi Lietuvą. Mūsų šalių prekybos apyvarta siekia beveik 1,8 mlrd. eurų. Lietuvos eksportas į JAV pernai išaugo 18 procentų. Daugėja ir Amerikos investuotojų.

Pranešta ir apie tai, jog Lietuva derasi su JAV, kad Kaune būtų įsteigtas regioninis kibernetinio saugumo centras. Pentagono atsakymo dėl to tikimasi sulaukti artimiausiais mėnesiais.

Pranešta ir apie tai, jog Lietuva derasi su JAV, kad Kaune būtų įsteigtas regioninis kibernetinio saugumo centras. Pentagono atsakymo dėl to tikimasi sulaukti artimiausiais mėnesiais.

Susitarimai dėl dujų

Svarbiu vizito akcentu tapo suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalus valdančių Lietuvos ir JAV įmonių pasirašyti tarpusavio bendradarbiavimo memorandumai. Pirmąjį dokumentą pasirašė akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ ir JAV įmonė „Freeport LNG“, antrąjį – dujų importuotojas Lietuvoje „Lietuvos dujų tiekimas“. Tai kelerius metus trukusio politinio bendradarbiavimo rezultatas, kuris turėtų paskatinti prekybą JAV suskystintomis dujomis Europoje ir sudaryti sąlygas jas pigiau įsigyti Baltijos regiono vartotojams. D. Grybauskaitė pabrėžė, kad šie memorandumai ne tik turėtų paskatinti JAV dujų eksportą į Europą, bet ir stiprinti Lietuvos ir Amerikos ekonominį bendradarbiavimą.

Vertindamas JAV pasirašytus dokumentus energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas vakar tvirtino, kad tai atveria galimybes užsitikrinti konkurencingą dujų kainą. „Kuo daugiau eksportuotojų, tuo didesnė tikimybė turėti geresnę kainą“, – pabrėžė ministras. Pasak jo, papildomos naudos valstybei suteikia ir galimybė uždirbti iš dujų eksporto į Baltijos regioną. Ž. Vaičiūno teigimu, Lietuvos bendrovių susitarimai palengvins galimybes dalyvauti momentinių sandorių rinkoje.

Lietuva viena pirmųjų Europoje pradėjo importuoti amerikietiškas suskystintas dujas per Klaipėdos terminalą.

Didės konkurencija

Energetikos eksperto Romo Švedo akimis, Amerika tampa rimta dujų tiekimo rinkos žaidėja Europoje, o tai reiškia, kad JAV ir Rusija susirems konkurencinėje kovoje. „Pagaliau gamtinių dujų rinka Lietuvoje pradeda veikti, atsiranda konkurencija, skirtingi gamtinių dujų tiekėjai, kurie pradeda konkuruoti. Dėl konkurencijos laimi Lietuvos žmonės ir šalies ekonomika“, – BNS naujienų agentūrai sakė R. Švedas.

SEB banko ekonomisto Gitano Nausėdos teigimu, sutartys su „Freeport LNG“ dujų kainos radikaliai nepakeis, nes Lietuva jau ir dabar perka dujas rinkos kaina. Pasak banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, savo rinką atverdamos JAV „didina konkurenciją, ir tai daro spaudimą kainoms“. „Kitas dalykas, kad bet kokia sutartis užtikrina tam tikrą didesnį stabilumą, apibrėžtumą, ir vietos verslas gali planuoti investicijas bei veiklą“, – BNS sakė Ž. Mauricas. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad mažėjant dujų vartojimui vis aktualesnė tampa infrastruktūros, įskaitant ir SGD terminalą, išlaikymo našta.

Atsiras pasirinkimo galimybė

Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus Vidmanto Jankausko teigimu, bet kokie susitarimai dėl dujų tiekimo yra naudingi. „Tik nežinau, ar bus sudaromos ilgalaikės sutartys su fiksuotomis kainomis, ar bus liekama prie momentinių (spot) kainų. Viena vertus, ilgalaikės sutartys suteikia garantijų, o kita vertus, kyla pavojus, kad gali tekti permokėti, pavyzdžiui, kaip lenkams, kurie turi nepalankią sutartį su Kataru. Be to, jau turime sutartį su norvegais. O SGD spot kainos labai svyruoja: šį kovą buvo pašokusios dvigubai“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino V. Jankauskas.

Dėl dujų pigimo galimybės jis taip pat laikosi skeptiškos nuomonės. „Juk jau esame gavę vieną krovinį iš Amerikos. JAV labdaros nedalija – kas daugiau mokės, tam ir parduos“, – sakė V. Jankauskas. Tačiau Lietuvai, anot jo, gerai jau tai, kad gauname pasirinkimo galimybę, iš kur pirkti dujas – SGD ar „Gazpromo“. „Tikiuosi, kad Seimas neuždraus „Gazpromo“ dujų kaip Astravo elektrinės elektros, ir galėsime pirkti iš to, kuris pigiau pasiūlys“, – teigė V. Jankauskas. Tiesa, tikėtis dujų pigimo, pasak eksperto, vargu ar galima, nes jų vartojimas toliau mažėja, ir infrastruktūrą tenka išlaikyti vis mažesniam vartotojų skaičiui. „Taigi ji brangsta“, – pabrėžė jis.

Situacija pasikeitė į gera

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas sakė, kad Baltijos šalių lyderių vizitas į JAV labai reikšmingas. Bendroje deklaracijoje užfiksuoti dalykai, nors ir skamba abstrakčiai, yra svarbūs ir sustiprinantys jau egzistuojančias garantijas bei numatantys dar glaudesnio bendradarbiavimo galimybes saugumo, energetikos, tarpusavio prekybos srityse. „Tai sukuria tikrai gerą pagrindą jau praktinėmis priemonėmis realizuoti tuos ketinimus“, – aiškino politologas.

Po valstybių vadovų susitikimo vykusi spaudos konferencija, T. Janeliūno akimis, buvo gana chaotiška, kartais D. Trumpas kalbėjo ne visai apie tai, ko buvo klausiamas. Tačiau iš esmės neišgirdome ko nors labai radikalaus, neįvyko kokių nors priešingų dalykų, nei buvo aptarti darbinio susitikimo metu. „Ta spaudos konferencija viso susitikimo kontekste nelabai ką keičia“, – tikino jis.

T. Janeliūno teigimu, pastaruoju metu, kai prie JAV vairo stovi D. Trumpas, išaugo Amerikos dėmesys, ypač karinis, Baltijos šalims. Karinio saugumo srityje priimta daug mums palankių sprendimų. Anot politologo, D. Trumpo administracijos pastangomis saugumo situacija per metus pasikeitė į gera. „Saugumo požiūriu turime daugiau garantijų, NATO karius dislokuotus visose Baltijos šalyse. Aišku, gal kam nors kelia abejonių D. Trumpo asmeninė laikysena, ne visai nuoseklus bendravimas tviteryje ar kitais būdais. Tačiau jei žiūrėtume į konkrečiai užfiksuotus faktus, manau, gana aišku, kad Baltijos šalims dabartinė JAV prezidento administracija yra palanki. Įsivaizduoju, kad panaši situacija turėtų tęstis. Bent jau tol, kol bendra globali įtampa tarp Vakarų ir Rusijos išliks tokia kaip dabar“, – svarstė T. Janeliūnas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"