Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Drąsus rusas siekia nuteisti J. Staliną

 
2016 11 28 6:00
Denisas Karagodinas
Denisas Karagodinas Asmeninio albumo nuotrauka

Rusijos gyventojas Denisas Karagodinas išaiškino sovietinius budelius, atsakingus už jo prosenelio sušaudymą, ir ketina juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Nepriklausomi Rusijos apžvalgininkai akcentuoja šio proceso svarbą, primindami, kad desovietizacija šalyje neįvyko, vėl atgimsta Josifo Stalino kultas.

Lietuviško kraujo turintis Tomsko gyventojas D. Karagodinas ketverius metus rinko duomenis apie asmenis, susijusius su jo senelio nužudymu Didžiojo teroro metais. Jo turimi dokumentai rodo, kad už tai yra atsakingi keliasdešimt asmenų, pradedant tuomečiais SSRS vadovais su J. Stalinu priešakyje, baigiant vietiniais NKVD pareigūnais. Siekdamas teisingumo, jis ketina kreiptis į teismą.

Teisingumo dėl sovietų nusikaltimų bandyta siekti ir Lietuvoje. Prieš dešimtmetį lietuvės tremtinės vaikai buvo padavę į teismą Rusiją, reikalaudami, kad SSRS teisių ir pareigų perėmėja atlygintų už represuotajai padarytą žalą.

Sudėliojo kaltųjų grandinę

Kaip rašo radijo stoties „Radijo Svoboda“ interneto svetainė, 56 metų valstietį Stepaną Ivanovičių Karagodiną 1937 metų gruodžio 1 dieną suėmė Tomsko NKVD pareigūnai. Ypatingasis pasitarimas jį pripažino šnipų-diversantų grupės organizatoriumi, Japonijos karinės žvalgybos agentu ir nuteisė sušaudyti. Nuosprendis įvykdytas netrukus – 1938 metų sausio 21 dieną. S. Karagodino žmona ir vaikai nežinojo apie jo likimą ir vylėsi, kad vyras tebėra gyvas. 1950-ųjų pabaigoje šeima sulaukė pažymos apie S. Karagodino reabilitavimą, kurioje taip pat buvo parašyta, kad jis „mirė įkalinimo metu“.

Stalinistinių budelių sušaudyto valstiečio proanūkis 34 metų D. Karagodinas nusprendė išsiaiškinti pavardes visų, kurie yra atsakingi už kaltinimų „Charbino byloje“ sufabrikavimą, ir sudėlioti nusikalstamą grandinę – nuo Didžiojo teroro iniciatorių Kremliuje iki paprastų vykdytojų Tomske, įskaitant juodų „varanokų“ vairuotojus bei mašinistus, spausdindavusius NKVD dokumentus.

Rusijos žiniasklaidos teigimu, sovietinių specialiųjų tarnybų archyvai labai nenoriai dalijasi informacija, tačiau D. Karagodinui pavyko gauti daugybę dokumentų, liudijančių kaip dirbo stalinistinių represijų mašina, žudžiusi nekaltus žmones.

Istorinis įvykis

D. Karagodinas nustatė savo prosenelio žudikų pavardes ir ketina patraukti baudžiamojon atsakomybėn visus, kurie už tai atsakingi – nuo vykdytojų iki SSRS Centrinio komiteto politbiurio narių ir paties J. Stalino. „Antra tyrimo projekto dalis – visų kaltų dėl S. Karagodino žmogžudystės patraukimas baudžiamojon atsakomybėn. Žudikų grandinė pakankamai ilga – daugiau kaip 20 žmonių: organizatoriai, vadovai, vykdytojai, bendrininkai – visi. Taip pat ir juodo „varanoko“ vairuotojas – jis turėtų būti teisiamas kaip bendrininkas. Kaltinimas: grupė žmonių pagal išankstinį susitarimą įvykdė masinę žmogžudystę. Šios juridinės procedūros scenarijai jau sukurti“, – „Radijo Svoboda“ kalbėjo D. Karagodinas.

Radijo stoties „Kommersant FM“ apžvalgininkas Stanislavas Kučeras šią iniciatyvą vertina kaip istorinį įvykį su rimtomis politinėmis pasekmėmis. Anot jo, jeigu kada nors Rusijoje triumfuos destalinizacija, tai įvyks ne tiek politikų ar publicistų, kiek tokių piliečių ir patriotų, kaip D. Karagodinas, dėka. „Denisui pavyko pasiekti tai, ko niekas nepasiekė nei Sovietų Sąjungoje, nei posovietinėje Rusijoje. Per ketverius metus jis atliko savarankišką tyrimą ir nustatė vardus visų, kas prisidėjo prie sufalsifikuotų kaltinimų vadinamojoje „Charbino byloje“ figūravusiems asmenims, tarp kurių atsidūrė ir jo senelis valstietis Stepanas Ivanovičius Karagodinas, jų arešto ir sušaudymo“, – sako S. Kučeras.

Jis primena, kad 2012 metais niekas netikėjo, kad D. Karagodinui pavyks įgyvendinti savo tikslą. Lygiai taip pat dabar niekas netiki, kad jam pavyks pasiekti, jog kelių dešimčių žmonių – nuo J. Stalino iki nuosprendžio vykdytojo – atžvilgiu bus pradėta baudžiamoji byla. „Šioje vietoje kažkas karčiai šyptelės, o kai kas pasukios pirštą prie smilkinio. Na, sužinojai prosenelio žudikų pavardes – šaunuolis, bet kuo reikia būti, kad viltumeisi valstybei padedant nusikaltėliu oficialiai pripažinti žmogų, kuriam šioje šalyje ruošiamasi statyti paminklus? Atsakysiu: reikia būti užsispyrusiu vaikinu su sovietinio auklėjimo nesugadintomis smegenimis, aiškiai žinančiomis, ką ir kodėl daro“, – pažymi S. Kučeras. „Kommersant FM“ apžvalgininkas mano, kad D. Karagodino ieškinys prieš masinių žudynių SSRS vietinius vykdytojus ir organizatorius Kremliuje bus ne paskutinis.

Iš Rusijos žalos neišsireikalavo

Panašių iniciatyvų siekti istorinio teisingumo būta ir Lietuvoje. 2007 metais buvusios tremtinės Onos Puskunigienės artimieji mūsų šalies teismams pateikė ieškinį prieš Rusijos Federaciją. Lietuvės tremtinės giminaičiai prašė atlyginti žalą, kurią padarė Lietuvą okupavusios Sovietų Sąjungos represijos: neteisėtas moters ir jos turto areštas, pilietinių teisių atėmimas, nuteisimas, laisvės atėmimas ir išvežimas į Rusijos gulagą. Iš Sovietų Sąjungos teisių ir pareigų perėmėjos Rusijos buvo prašoma priteisti 500 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškinyje teigta, kad 1951 metais Šiaulių srities teismas pagal RTFSR Baudžiamąjį kodeksą O.Puskunigienę už antitarybinę agitaciją nuteisė laisvės atėmimu 25 metams. Pasak nuosprendžio, ji buvo nuteista už tai, kad „gimusi JAV iš buožių, lietuvė, TSRS pilietė, nepartinė, 1941 metais vokiečių okupacijos metu Lietuvoje kurstė antitarybinę agitaciją tarp Lietuvos gyventojų, šmeižė tarybinę armiją, platino antitarybinio turinio fotonuotraukas, 1947–1951 metais sistemingai skleidė provokacinius gandus apie greitai kilsiantį karą tarp Amerikos ir Tarybų Sąjungos ir iškraipė tarybinę tikrovę“. To „nusikaltimo“ tyrimas buvo pradėtas pagal KGB Lietuvos padalinio pareigūnų parengtus dokumentus, atliktos kratos, areštuotas Puskunigienės namų Papilės kaime Akmenės rajone turtas. Bausmę atlikti moteris buvo išvežta į Permės sritį ir išbuvo nelaisvėje iki 1956 metų. Prieš ją ir jos šeimą KGB Lietuvos padalinio pradėta stebėjimo byla baigta tik 1989-aisiais.

Šią O. Puskunigienės artimųjų kovą sustabdė teismai. Už tai, kad byla turėtų būti nutraukta, tąsyk pasisakė ir Teisingumo ministerija. Aiškinta, kad Rusija notose nurodė neatsisakanti imuniteto nuo jurisdikcijos savo ir savo nuosavybės atžvilgiu.

Svarbu rusams

Parlamentaras istorikas Arvydas Anušauskas sako, kad klausimas ne tame, pasiseks teisingumo siekiančiam D. Karagodinui ar ne. Klausimas, ar tai vis dar svarbu Rusijai ir jos piliečiams. Šis procesas susijęs ne tik su istorine atmintimi, kas vyko su jais pačiais bei kitomis tautomis, bet ir atsakomybės suvokimu. „Jei žiūrėsime šiuo kampu, ko gero, bent jau daliai rusų tai atvertų akis ir apie tai, kas dėjosi čia, Lietuvoje, kodėl apie tuos įvykius kalbame, daug rašome. Tai yra svarbu patiems rusams“, – įsitikinęs jis.

Anot A. Anušausko, desovietizacija Rusijoje taip ir neįvyko, nes šalyje taip ir nesuvokta, kokia ydinga yra komunistinė sistema, kalbant ne tik apie atskirus sovietmečio laikotarpius, pavyzdžiui, penkerius metus nuo 1917 metų trukusį Pilietinį karą ar Didžiojo teroro metus 1937–1938-aisiais. „Manau, neįvertinus šių aplinkybių, fragmentizavus istorijos suvokimą, galiausiai pradėta svarstyti, kad gal J. Stalinas nebuvo toks blogas, industrializavo šalį, laimėjo karą ir pan., nesuvokiant tų įvykių esmės ir pasekmių pačiai rusų tautai“, – mano parlamentaras.

Kalbėdamas apie Lietuvą, A. Anušauskas sako, kad skaičiavome sovietinės okupacinės žalą, apibrėžėme, kokia ji daugmaž yra, tačiau mūsų reikalavimai atlyginti šiuos nuostolius Rusijai oficialiai taip ir nebuvo pateikti. Šiuo metu jis skeptiškai vertina galimybę išsireikalauti žalos atlyginimą, nes to siekiant pirmiausia reikia sulaukti, kol Rusijos visuomenė atsivers tokiam supratimui. „Pokyčiai be to neįvyks. Manau, jeigu nesuprato prieš 25 metus, bent jau nesuprato iki galo, to nesuprato dauguma, tai dabar reikės dar ilgų dešimtmečių, kol tas supratimas atsiras. O jeigu neatsiras, juo blogiau pačiai Rusijai. Tada jie teisins bet kokį savo diktatūrinį ar autoritarinį režimą ir bet kokius jo veiksmus, kurie atneš jiems dar didesnių nuostolių“, – pabrėžė A. Anušauskas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"