Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Diskutuos dėl Adolfo Ramanausko-Vanago pripažinimo valstybės vadovu

 
2018 10 09 9:42
Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės./
Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės./ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis antradienį pakvietė Lietuvos visuomenę, istorikus ir teisininkus pradėti diskusiją dėl galimybės pripažinti, jog Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo faktinis kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas.

R. Karbauskio iniciatyva Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime nariai parengė ir Seimui teiks svarstyti deklaraciją dėl A. Ramanausko-Vanago pripažinimo Lietuvos vadovu, teigiama pranešime spaudai.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis antradienį Seime žurnalistams suabejojo R. Karbauskio iniciatyvos nuoširdumu.

„Mane stebina pats teikėjas Ramūnas Karbauskis. Būtų šaunu, kad jis būtų bent jau laidotuvėse apsilankęs prieš teikdamas siūlymą. Dėl to atrodo kiek nenuoširdžiai jo noras“, – sakė G. Landsbergis.

Kita vertus, jis teigė, kad tokia diskusija gali vykti.

Su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų vadovybė 1949 metais A. Ramanauską-Vanagą paskelbė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto pavaduotoju ir ginkluotųjų pajėgų vadu.

J. Žemaitis-Vytautas buvo nužudytas Maskvoje, Butyrkų kalėjime, 1954 metų lapkritį. Įstatymais jis pripažintas kaip valstybės vadovas.

„Valstybė privalo įvertinti A. Ramanausko-Vanago faktinį statusą po to, kai priešo nelaisvėje žuvo J. Žemaitis-Vytautas, kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas“, – teigia R. Karbauskis.

A. Ramanauskas-Vanagas 1952 –1953 metais pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kavos ir su šeima slapstėsi iki 1956 metų, kai buvo sulaikytas. Po žiaurių kankinimų jam mirties bausmė įvykdyta 1957 metais.

Kai kurie teisininkai sako, kad A. Ramanauską – Vanagą valstybės vadovu būtų galima pripažinti tik radus duomenų, kad po J. Žemaičio – Vytauto mirties jis vykdė pirmininko pareigas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"