Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Dienos žinios

 
2009 10 19 0:00

Paminėta Mažosios Lietuvos genocido diena.

Vakar Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčioje aukotos šv. Mišios už Mažosios Lietuvos genocido aukas. Mažosios Lietuvos genocidas prasidėjo 1944 metų spalio 16-ąją į Karaliaučiaus kraštą įsiveržus Rusijos kariuomenei. Pirmosios žudynės įvyko spalio 21 dieną Nemerkiemyje. Po šių įvykių visame Karaliaučiaus krašte Raudonosios armijos kareiviai prievartavo, kankino ir žudė moteris. Pirmąjį raudonojo teroro etapą išgyvenę gyventojai buvo grūdami į koncentracijos stovyklas, kur kentė patyčias, mirė nuo bado ir ligų. 1944-1949 metais taip buvo sunaikinta per 320 tūkst. Mažosios Lietuvos gyventojų, o likę 102 tūkst. deportuoti. Tūkstančiai Mažosios Lietuvos pabėgėlių nuskendo Baltijos jūroje, sovietų torpedoms nuskandinus laivus. Fuldoje, Vokietijoje, atsikūrusi Mažosios Lietuvos taryba 1947 metais paskelbė Protestą dėl Karaliaučiaus krašto genocido ir jo kolonizavimo.

2006 metais spalio 16-oji Seimo nutarimu paskelbta Mažosios Lietuvos genocido diena.

Priims dvi pabėgėlių šeimas

Lietuva apsisprendė patenkinti Europos Komisijos prašymą solidarizuotis ir padėti Maltai, kenčiančiai nuo didelio pabėgėlių srauto iš Afrikos. Ketinama priimti dvi pabėgėlių šeimas. Anot premjero Andriaus Kubiliaus, reikia išsiaiškinti, kokia tvarka pabėgėliai turėtų būti priimti. Prieš trejus metus Lietuva priėmė šešis žmones: vieną šeimą iš Etiopijos, kitą - iš Eritrėjos. Šios šeimos Lietuvoje gyvena iki šiol. Šįkart Lietuva planuoja priimti taip pat dvi pabėgėlių šeimas. Pasak vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, 90 proc. išlaidų joms apgyvendinti bus finansuojama iš Europos pabėgėlių fondo. Kas padengs likusius 10 proc. - Lietuva ar Malta - paaiškės mėnesio pabaigoje, kai Lietuvoje lankysis Maltos ministras.

Transporto eilės pasienyje

Vakar Lietuvos pasienio su Rusija Panemunės, Kybartų ir Ramoniškių punktuose buvo susidariusios transporto eilės. Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, per Panemunės-Sovetsko punktą į Rusijos Kaliningrado sritį norintys išvykti vilkikų vairuotojai eilėje turėjo praleisti apie dešimt valandų, lengvųjų automobilių - apie kelias valandas. Eilėse laukė 30 krovininių ir 20 lengvųjų mašinų. Kybartų-Černyševskojės punkte krovininių automobilių vairuotojams teko laukti šiek tiek trumpiau.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"