Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Didžiųjų ES šalių vadovai gali atvykti į Rytų partnerystės susitikimą Vilniuje

 
2013 01 11 15:22
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Vokietijos, Prancūzijos ir kitų Europos Sąjungos (ES) didžiųjų šalių vadovai gali atvykti į Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje, nors santykiai su rytiniais kaimynais ir nėra Vakarų europiečių prioritetas, sako Prancūzijos politikos ekspertas.

Interviu BNS Strateginių tyrimų fondo direktorius Camille Grand sakė, kad Paryžiuje ir kitose Vakarų Europos sostinėse ruošiamasi lapkritį vyksiančiam susitikimui, kuriame turėtų susiburti ES ir šešių rytinių kaimynių šalių vadovai.

"Galbūt tai nėra užsienio politikos prioritetas, bet egzistuoja supratimas, kad Vilniaus viršūnių susitikimas bus svarbus ir turime ties juo dirbti labai rimtai", - kalbėjo C.Grand.

Paryžiuje įsikūrusio fondo vadovo teigimu, nors geografija ir reikšminga nustatant politikos prioritetus, susidomėjimas Rytų kaimynais neapsiriboja Vokietija.

"Būtų neteisinga sakyti, kad į Vakarus nuo Vokietijos niekas nesidomi Rytų partneryste. Paryžiuje tikrai yra susidomėjimas", - teigė jis.

BNS paklaustas, ar į Vilnių gali atvykti tokie politikai kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande, Prancūzijos ekspertas teigė neatmetantis tokios galimybės.

"Tai priklausys nuo dinamikos, kas atvyks iš Rytų partnerių. Žinoma, kad neatmesčiau tokios galimybės. Būtų pagrįsta dalyvauti valstybių ir vyriausybių vadovams iš visos ES. Bet prieš tai svarbu pamatyti darbotvarkę", - kalbėjo C.Grand.

ES Rytų partnerystės programoje dalyvauja šešios posovietinės šalys - Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina.

Dauguma iš šių valstybių sulaukia Vakarų kritikos dėl žmogaus teisių ir demokratijos padėties. Pastaruoju metu daug dėmesio sulaukia Rusijos mėginimai stiprinti įtaką regione kuriant Eurazijos muitų sąjungą.

C.Grand sakė manantis, kad ES neturėtų ignoruoti Rytų kaimynių.

"Turėtume aiškiai parodyti, kad esame pasirengę dirbti su jais, nepaisant trūkumų. Tai galėtų padėti ištaisyti trūkumus ilgalaikėje perspektyvoje, aiškiai parodant, kad mes kai ko laukiame iš jų, o jie laukia kai kurių dalykų iš mūsų", - BNS sakė C.Grand.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"