Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Didžioji reformatorė paliko Vyriausybės rūmus

 
2017 11 25 6:00
Milda Dargužaitė ne kartą minėjo patirianti didžiulį pasipriešinimą reformoms, tačiau kritikai teigė, jog pertvarkoms paprasčiausiai nebuvo gerai pasirengta.
Milda Dargužaitė ne kartą minėjo patirianti didžiulį pasipriešinimą reformoms, tačiau kritikai teigė, jog pertvarkoms paprasčiausiai nebuvo gerai pasirengta. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vyriausybės kanclerio postą vakar palikusios Mildos Dargužaitės veikla buvo ir giriama, ir kritikuojama. Nors priežastys, paskatinusios ją išeiti iš Vyriausybės rūmų, nenurodomos, užsimenama, kad entuziastingos kanclerės iniciatyvos galėjo kliūti kai kurioms įtaką prarasti nenorinčioms ministerijoms.

Premjerui Sauliui Skverneliui teks ieškoti naujo Vyriausybės kanclerio. Vienuolika mėnesių prie kanceliarijos vairo stovėjusią 41 metų M. Dargužaitę paviliojo nauji iššūkiai. S. Skvernelis vakar pareiškė, kad Vyriausybė ir be kanclerės žengs numatytu tolesnio optimizavimo keliu. M. Dargužaitei buvo pavesta vykdyti Vyriausybės kanceliarijos, viešojo sektoriaus pertvarką. Ji pati ne kartą minėjo patirianti didžiulį pasipriešinimą reformoms, tačiau kritikai teigė, jog pertvarkoms nebuvo gerai pasirengta.

Laikinai Vyriausybės kanceliarijai vadovaus vicekancleris Alminas Mačiulis. Žiniasklaida spėja, kad M. Dargužaitės įpėdiniu gali tapti dabartinis Vidaus reikalų ministerijos kancleris Algirdas Stončaitis. Neatmetama galimybė, jog šis postas bus siūlomas ir dabartiniam premjero patarėjui Deividui Matulioniui.

Tikėjosi darbų tąsos

„Tai sunkus sprendimas, tačiau po ilgų svarstymų nusprendžiau karjerą tęsti kitoje srityje ir apie tai informavau premjerą. Džiaugiuosi, kad jis suprato mano pasirinkimą“, – išplatintame pranešime nurodė M. Dargužaitė. Visiems dirbusiems drauge ji dėkojo „už aktyvų ir produktyvų darbą“ bei pasiektus rezultatus. „Palieku pareigas būdama tikra, jog inicijuoti pokyčiai bus tęsiami, reformos – įgyvendintos, o visuomenei ir valstybei svarbūs tikslai – pasiekti“, – teigė M. Dargužaitė. Savo paskyroje „Facebook“ ji pridūrė: „Po šių netrumpų ir turiningų metų ruošiuosi naujiems iššūkiams.“

Išleisdamas kanclerę S. Skvernelis sakė, kad M. Dargužaitė – geras pavyzdys ir įrodymas, kokią naudą aukščiausios kvalifikacijos specialistai, tiek dirbantys užsienio valstybėse, tiek Lietuvoje, gali duoti viešajam sektoriui, ir vylėsi, jog ateityje ji sugrįš į valstybinį sektorių, „kur durys lieka atviros“. Vyriausybės išplatintame pranešime pabrėžiama, kad M. Dargužaitės pastangomis šiemet Vyriausybei pavyko padėti tvirtus valstybinio paslaugų centro pamatus. Jo paslaugomis daugiau kaip 160 valstybinių įstaigų pradės naudotis jau nuo kitų metų. Esą tai kasmet leis sutaupyti bent po 40 mln. eurų. „Vien per šiuos metus valstybiniame sektoriuje užimtų perteklinių etatų sumažėjo beveik tūkstančiu. M. Dargužaitei įgyvendinus Vyriausybės kanceliarijos pertvarką pradėta diegti į rezultatus orientuota darbo kultūra visame valstybiniame sektoriuje“, – nurodoma pranešime.

Ne komandos žmogus

Buvęs premjeras socialdemokratas „darbietis“ Algirdas Butkevičius sakė buvęs nustebęs, kai beveik prieš metus Vyriausybės kanclere buvo paskirta M. Dargužaitė. „Ji turi daug žinių, bet nėra komandos žmogus, siekiant tikslų nesugeba motyvuoti kitų. Viena M. Dargužaitė gali dirbti puikiai, tačiau šiame globaliame pasaulyje, kuriame vyksta didžiulė konkurencija, be geros komandos rezultatų nepasieksi“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino parlamentaras. Anot jo, kanclerė vykdė skaldomąjį darbą, todėl Vyriausybės kanceliariją paliko nemažai darbuotojų. „Vadovas turi būti griežtas, reiklus, bet neperžengti tam tikrų moralės ribų, nemenkinti kitos žmogaus orumo“, – pabrėžė A. Butkevičius. Jis neslėpė, jog visus stebino tai, kad M. Dargužaitė buvo užsimojusi reformuoti ne tik Vyriausybės kanceliariją, bet ir kitoms ministerijoms diktavo, kokia turi būti valdymo struktūra. „Ji viršijo savo įgaliojimus. Be to, viešajam sektoriui taikė tokias pat pertvarkos taisykles kaip privačiam“, – pridūrė A. Butkevičius. Jo nuomone, geras Vyriausybės kancleris galėtų būti dabartinis premjero patarėjas D. Matulionis. 2009–2012 metais, kai ministrų kabinetui vadovavo konservatorius Andrius Kubilius, jis jau ėjo kanclerio pareigas. Tuomet D. Matulionis sugebėjo rasti bendrą kalbą su opozicijos frakcijomis.

Konservatorius Gabrielius Landsbergis spėjo, kad M. Dargužaitei nepavyko padaryti to, ką buvo užsibrėžusi, todėl ir pasitraukė. „Žmogus, atėjęs iš privataus sektoriaus, tikėjosi efektyvaus, greito darbo. Tačiau pirmiausia tie darbai neturėjo valdančiųjų palaikymo Seime. Tai ir buvo didžiausias neatitikimas tarp lūkesčių ir turimų galimybių“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Kolektyvas maištavo

Priminsime, kad M. Dargužaitės kėdė susvyravo padirbus vos tris mėnesius. Pasipiktinimą jos darbo metodais pradėjo reikšti Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai. Kovo pradžioje trečdalis jos darbuotojų kreipėsi į premjerą prašydami spręsti, ar kanclerė gali toliau eiti savo pareigas. Žmonės skundėsi, kad dėl M. Dargužaitės veiklos nuolat patiria stresą ir neigiamų emocinių išgyvenimų, esą ji duoda neaiškių pavedimų, nuolat keičia nuomonę dėl sutartų dalykų, reikalauja perdaryti atliktus darbus, bet racionaliai nepaaiškina, kodėl tai būtina daryti. Darbuotojų kreipimasis į premjerą atsirado viešai paskelbus apie planuojamas struktūrines reformas Vyriausybės kanceliarijoje.

M. Dargužaitės veikla buvo nepatenkinti ne tik reformuojamos Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai, bet ir kai kurie ministrų kabineto nariai. Premjerui teko nušalinti kanclerę nuo Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano rengimo, nes dalis ministerijų vadovų pasipiktino, kad M. Dargužaitė, viršydama savo įgaliojimus, pradėjo nurodinėti, kokie pasiūlymai šiam svarbiam dokumentui turi būti teikiami, taip pat ėmė pati juos koreguoti. Kai kurie ministrai kritikavo kanclerės iniciatyvą Vyriausybėje atsisakyti ministerijų atstovų pasitarimų, per kuriuos anksčiau būdavo derinami teisės aktai.

Balandį pasklidus žiniai, kad į Vyriausybę dirbti patarėju grįžta kadenciją baigiantis Lietuvos ambasadorius Vokietijoje D. Matulionis, pasigirdo svarstymų, jog būtent jis galėtų pakeisti M. Dargužaitę.

Pertvarkos idėjų netrūko

Liepos viduryje Vyriausybė pranešė įvykdžiusi kanceliarijos struktūros reformą. Aiškinta, kad naujoji kanceliarija pasiryžusi daugiau dėmesio skirti analizei ir teisės aktų projektų vertinimui, tačiau užsiminta, jog darbo kultūrai pakeisti prireiks laiko. Po reformos etatų skaičius sumažėjo šeštadaliu – nuo 210 iki 179.

„Bandymų poligonu“ Vyriausybės kanceliarija tampa beveik kaskart, kai į sostinės Gedimino prospekto 11 numeriu pažymėtus rūmus ateina naujas šeimininkas. Per dešimtmetį buvo keičiami ir pačios įstaigos, ir darbuotojų pareigybių pavadinimai, steigiami, jungiami bei naikinami padaliniai, atsisakoma tų pačių funkcijų ir jos vėl prisiimamos. Tradiciškai Vyriausybės kanceliarijoje dirbdavo nuo 200 iki 250 valdininkų.

2007 metais reformuoti Vyriausybės kanceliariją ėmėsi tuometis premjeras socialdemokratas Gediminas Kirkilas. Vietoj buvusių penkių departamentų buvo įsteigti aštuoni, taip pat palikti keli skyriai. Sustiprintas Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamentas pradėjo teikti visų teisės aktų projektų analizę ir vertinimus. Iki tol šis padalinys vertino tik Vyriausybės nutarimų projektus.

2009-ųjų vasarą pertvarkyti įstaigą užsimojo premjeras konservatorius A. Kubilius. Vyriausybės kanceliarija virto Ministro pirmininko tarnyba, o vietoj Vyriausybės kanclerio (karjeros valstybės tarnautojo) atsirado ministro pirmininko kanclerio – politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo – pareigybė. Visų teisės aktų, išskyrus Europos Sąjungos, projektų vertinimas ir galutinis aprobavimas buvo patikėtas Teisingumo ministerijai. Po metų Ministro pirmininko tarnybos struktūrą nuspręsta pakoreguoti.

Kai premjeru tapo socialdemokratas A. Butkevičius, Ministro pirmininko tarnyba vėl virto Vyriausybės kanceliarija. Atkurtam Teisės departamentui buvo patikėta vertinti teisės aktų projektus. Ministro pirmininko kancleris vėl pradėtas vadinti Vyriausybės kancleriu. Atsisakyta departamentų direktorių kaip politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų statuso, jie vėl tapo karjeros valstybės tarnautojais.

. . .

Spalvinga karjera

Milda Dargužaitė prieš tapdama kanclere buvo Danijos investicijų bendrovės „Northern Horizon Capital“ (NHC) valdybos narė. Nuo 2015-ųjų kovo iki gruodžio vadovavo Didžiosios Britanijos banko „Barclays“ technologijų centrui Lietuvoje.

2014-ųjų vasarį M. Dargužaitė pasitraukė iš VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinės direktorės pareigų, nes, kaip tvirtino, išsiskyrė jos ir Vyriausybės požiūris. JAV investicijų banko „Goldman Sachs“ viceprezidente Niujorke dirbusi M. Dargužaitė į Lietuvą grižo tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus kvietimu – 2011 metų birželį ji tapo ūkio ministro Rimanto Žyliaus patarėja ir kuravo valstybės valdomų įmonių efektyvumo didinimo, rizikos kapitalo ir finansų inžinerijos sritis, taip pat patarė ekonomikos ir finansų klausimais.

JAV Midlberio koledže M. Dargužaitė yra įgijusi matematikos ir ekonomikos bakalauro, Prinstono universitete – optimalios veiklos tyrimų ir finansų inžinerijos magistro laipsnį. Karjerą ji pradėjo 1999-aisiais investicijų banke „Donaldson, Lufkin & Jenrette“ Niujorke, vėliau septynerius metus dirbo „Goldman Sachs“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"