Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Dešiniųjų planas: „Lietuva – pirmiausia“

 
2018 05 04 6:00
Diskusijas dėl ES ateities Europos Komisija suaktyvino 2017 metų pavasarį.
Diskusijas dėl ES ateities Europos Komisija suaktyvino 2017 metų pavasarį. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas pateikė savo požiūrį, kokia turėtų būti Lietuvos pozicija Europos Sąjungos (ES) ateities klausimu. Oponentai jų viziją vadina atgyvenusia ir netinkama globaliai Europai.

TS-LKD frakcijos atstovai savo memorandumą „Stipri Lietuva stiprioje Europoje“ ketina pristatyti ne tik politikų auditorijai, bet ir plačiajai visuomenei. „Neabejotina, bus įvairių nuomonių. Problema ta, kad Lietuvoje tokia diskusija vyksta tik uždaruose būreliuose, o visuomenės nepasiekia“, – „Lietuvos žinioms“ sakė L. Kasčiūnas.

Todėl savo idėjas dėl ES ateities konservatoriai (L. Kasčiūno narystė TS-LKD yra suspenduota – aut.) planuoja propaguoti keliaudami automobiliu po Lietuvą.

Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininko Gedimino Kirkilo teigimu, šiuo metu daugiausia diskutuojama apie neseniai grupės parlamentarų parengtą ES vizijos projektą. Jį pristatyti Seimui planuojama rudenį.

Svarbiausia – nacionaliniai interesai

Seimo nariai memorandume suformulavo principus, kuriais vadovaujantis, jų nuomone, turėtų būti vykdoma Lietuvos ES politika. „Lietuvos pozicija ES ateities klausimu turi būti grindžiama aiškiu nacionalinių interesų supratimu“, – įsitikinę politikai. Jų akimis, būtina vengti situacijų, kai iniciatyvos ES viduje gali būti orientuotos į valstybių narių suvereniteto siaurinimą, apeinant arba ignoruojant tam nepritariančių valstybių poziciją. „Lietuva turi rimtai apmąstyti kiekvieną žingsnį plečiant ES galias į naujas politikos sritis ir vadovautis nuostata, kad geriau ES tegu daro mažiau, bet efektyviau“, – ragina politikai. Pasak jų, integracija turėtų būti stiprinama tik tose srityse, kurios tarnauja Lietuvos valstybės ir visuomenės interesams. „Tai jokiu būdu nereiškia nacionalinio egoizmo ar bendrų ES interesų nepaisymo“, – aiškina Seimo nariai.

A. Ažubalio teigimu, Lietuvai reikalinga transatlantinė Europa. Prie sėkmingos transatlantinės partnerystės, anot jo, gali prisidėti ne tik politinis, bet ir karinis bei ekonominis bendradarbiavimas su JAV bei Jungtine Karalyste.

L. Kasčiūno nuomone, mūsų šalis turėtų suprasti ir aiškiai įvardyti problemas, dėl kurių kyla pavojus Bendrijos ateičiai. „Lietuva suvokia krikščionišką civilizaciją kaip vieningos Europos ir europietiškos tapatybės pagrindą, o jos padiktuotos elgesio normos turi būti privalomos į Europą atvykstantiems kitų civilizacijų atstovams. Europa nėra įsipareigojusi pasirūpinti visu pasauliu ir turi būti svetinga tik tiems, kurie įsipareigoja gerbti europietiškas normas ir taisykles, prisideda prie ES valstybių gerovės kūrimo. Ši nuostata turėtų tapti europinės darbotvarkės dalimi“, – aiškino Seimo narys.

Anot A. Ažubalio, dažnai debatus dėl Europos ateities siekiama įsprausti į dirbtinę eurooptimistų ir euroskeptikų takoskyrą. „Tokia prielaida klaidinga. Tai nėra europiečių ir antieuropiečių ginčas, o debatai dėl skirtingų ES vizijų“, – sakė jis. Memorandumo autorių nuomone, „tik vertybiškai susitelkusi, turinti aiškius moralinius orientyrus, o ne pseudotapatybiniais šūkiais susaistyta ES gali tapti stipria ir savo narėms palankia bendruomene“.

Atgyvenęs požiūris

Pasak Europos Parlamento nario liberalo Petro Auštrevičiaus, diskusijų apie ES ateitį trūksta visose šalyse narėse. Skirtumas tik tas, kad daugelyje jų informacijos apie ES vykstančius procesus pateikiama kur kas daugiau nei Lietuvoje.

Petras Auštrevičius: “Seimo narių siūlomas modelis susijęs su praeitimi, ateičiai jis visiškai netinka."/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka
Petras Auštrevičius: “Seimo narių siūlomas modelis susijęs su praeitimi, ateičiai jis visiškai netinka."/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

„Visos valstybės Briuselyje turi pakankamai žurnalistų. Lietuva, ko gera, vienintelė, neturinti ten nuolatinio korespondentų punkto. Tik teikiant žinias nacionaline kalba, jaučiant aktualijas, imant interviu iš įvairių ES institucijų pareigūnų, politikų galima sudominti žmones. Todėl sutinku su memorandumo autoriais, kad diskusija yra reikalinga“, – „Lietuvos žinioms“ sakė P. Auštrevičius.

Tačiau visos kitos nuostatos jam nepriimtinos. „Seimo narių siūlomas modelis susijęs su praeitimi, ateičiai jis visiškai netinka. Tai mėginimas susisieti su gera, visiems suprantama stabilesne sistema, bet globalioje Europoje tai – atgyvena“, – teigė europarlamentaras. Jis sakė dokumente pasigedęs nuostatų apie europines vertybes, o ne tik apie amžinąsias, kurias akcentuoja autoriai.

„Kitaip tariant, kiekviena valstybė pasirinks savo vertybių skalę ar jų sąrašiuką, o spręsdami dvišalius klausimus remsimės skirtingomis sampratomis. Toks siūlymas veda prie fragmentacijos“, – tvirtino politikas. Jo akimis, nieko gero neduotų ir siūlomas nacionalinių interesų viršenybės užtikrinimas. Tokiu atveju laimėtų tik didesni žaidėjai, kurie visuomet rastų būdų apginti savo interesus.

„Išeitų, jog pateiktas principas, kad ES veiktų mažiau, bet efektyviau, turėtų būti taikomas ir finansų srityje. Abejoju, kad tai kam nors patiktų“, – ironizavo europarlamentaras. Jis spėjo, kad įsisiūbavus diskusijai apie ES ateitį bus sulaukta ir radikalesnių projektų nei pasiūlytasis konservatorių. „Užsidarydami savo nacionaliniuose namuose nieko gero nesukursime“, – pažymėjo P. Auštrevičius.

Audronius Ažubalis: "Tai nėra europiečių ir antieuropiečių ginčas, o debatai dėl skirtingų ES vizijų./”Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Audronius Ažubalis: "Tai nėra europiečių ir antieuropiečių ginčas, o debatai dėl skirtingų ES vizijų./”Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Diskusijos vyksta

G. Kirkilo nuomone, apie ES ateitį mūsų šalyje diskutuojama pakankamai. „Praėjusią savaitę Seime buvo surengta diskusija „Lietuva ateities Europoje: vertybės, solidarumas, strateginė partnerystė“, – priminė jis. Renginyje aptarta, kaip Lietuva gali ir turi prisidėti prie jai ir visai ES svarbių sprendimų, kokiomis vertybėmis vadovaujasi, kaip įsivaizduojamas solidarumas dėl ES ateičiai svarbių klausimų, kokių tikimasi strateginių partnerysčių.

Pasak G. Kirkilo, šiuo metu diskusijos daugiausia sukasi apie Seimo narių Andriaus Kubiliaus, Juozo Bernatonio, Egidijaus Vareikio ir paties ERK pirmininko prieš mėnesį parengtą projektą. „Svarstysime, kada jį pristatyti Seimui, greičiausiai tai bus rudenį“, – spėjo politikas. „Mes esame už kuo glaudesnę visapusišką integraciją, nes tai Lietuvai naudinga“, – sakė G. Kirkilas. Jo akimis, pasiūlymas daugiau politinių funkcijų perduoti šalims narėms sunkiai įgyvendinamas. „Kas pamatuos, ką palikti Briuseliui, o ką susigrąžinti? Juk ir dabar ES toms funkcijoms atstovaujama per mūsų žmones. Manau, čia idea fix„, – konservatorių nuostatą įvertino G. Kirkilas.

2017 metų pavasarį diskusijas dėl ES ateities suaktyvino Europos Komisija savo baltojoje knygoje pateikusi penkis ES raidos scenarijus, istorinės Romos sutarties 60-mečio proga Europos vadovų sutarti Europos raidos prioritetai, o rudenį plačiai nuskambėjo EK pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono programinėse kalbose paskelbti siūlymai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"