Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Dėmesys vaikų mitybai – eilinė „piaro“ akcija?

 
pixabay.com nuotrauka

Ministro Aurelijaus Verygos inicijuotą maisto ligoninėse tikrinimo estafetę perėmė Švietimo ir mokslo ministerija. Jau kovo pabaigoje turėtų startuoti mėnesį truksianti akcija, kurios metu žadama aplankyti dešimtis ugdymo įstaigų siekiant parengti naują vaikų maitinimo aprašą. Tiesa, tėvai svarsto, kad tai gali būti eilinė piaro akcija ir situacija iš esmės nepasikeis.

Sieks sveikatai palankesnio maitinimo

Po mokinių ir jų tėvų kritikos lavinos dėl maisto vertingumo bei kokybės švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė prieš savaitę susitiko su A.Veryga bei specialistais ir aptarė galimybes šiuo metu ligoninėse vykdomą „maisto reidą“ išplėsti į mokyklas ir darželius. Planuojama iš anksto neįspėjus aplankyti kelias dešimtis įvairių šalies regionų skirtingų ugdymo įstaigų – tiek pačių turinčių virtuves, tiek perkančių paslaugas iš tiekėjo.

Švietimo ir mokslo ministerija pranešė skatinanti mokyklų administracijas bendradarbiauti su mitybos specialistais, Maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojais ir nepalikti mitybos klausimo tik maitinimo paslaugos teikėjui. Pasak A.Verygos, akcijos tikslas – ne ką nors nubausti, o pamatyti tikrą vaizdą, ieškoti būdų, kaip pagerinti vaikų maitinimą.

„Šiuo metu yra ruošiamas naujas maitinimo aprašas, tad tikimasi, kad tikrinimų rezultatai prisidės prie jo kokybės. Tikimės, kad bus sudarytos visos prielaidos, idant vaikai būtų ne tik energetine prasme pamaitinti, bet gautų ir sveikatai palankų maistą“, – sakė ministras.

Maisto kokybė netenkina

Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Darius Trečiakauskas sutiko, kad siekis pereiti prie sveikatai palankesnio maitinimo yra labai sveikintinas. Tačiau, jo manymu, reikia sulaukti konkrečių rezultatų.

„Reikėtų žiūrėti, koks tas aprašas bus ir ką jis apims, nes dažnai ministerija gerų norų vedina pateikia iniciatyvų, kurios galutinio apčiuopiamo rezultato neduoda. Taigi ir šiandien niekas negali vienareikšmiškai pasakyti, kaip pasikeis vaikų maitinimas. Ar valdininkai elgsis, kaip jiems atrodo geriau, ar visgi bandys tartis su specialistais, socialiniais partneriais, su bendruomenėmis ir tada rasti geriausią sprendimą“, – kalbėjo jis.

Pašnekovo teigimu, žvelgiant į esamą situaciją, ko gero, kiekvienas gali konstatuoti, kad daugeliu atvejų maitinimo kokybė mokyklose, darželiuose, kaip ir ligoninėse bei kitose valdiškose įstaigose, netenkina nei ugdymo įtaigoje esančiųjų, nei į ten leidžiančiųjų savo vaikus.

Verslininkų labdaros nesitiki

„Pasigendame dialogo su tėvais. Juk jie moka už vaikų maistą, taigi pirmiausia ir turėtų spręsti, kaip maitinti. Aišku, ne paslaptis, kad nemaža dalis šeimų ir namuose nesimaitina sveikai, taigi reikėtų kalbėti bendrai apie visuomenės švietimą. Klausimų yra tikrai daug ir norėtųsi platesnio požiūrio, o ne tik gaisrus gesinti – padaryti piarinę akciją pavažinėjus po mokyklas, parengti naujus aprašus ir viską tuo pabaigti“, – svarstė D.Trečiakauskas.

Jis pastebėjo, kad daugumoje Lietuvos mokyklų, bent didžiuosiuose miestuose, valgyklų patalpos yra išnuomotos verslui, tad tikėtis kokybiško, ekologiško maisto už labdaringą kainą būtų naivoka.

„Verslininkai suinteresuoti pasiimti pelną. Viena aišku – kai valgyklos buvo išnuomotos, maisto kokybė suprastėjo“, – teigė pašnekovas.

Vadovų nuotaikos išsiskyrė

Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos direktorė Rita Lūžienė patvirtino, kad mokykla tik sudaranti sutartį su gamintoju ir gali prižiūrėti švarą, tvarką, bet ne daryti įtaką maisto kokybei: „Nė vienoje mokykloje taip nėra. Pagal paskutinius reikalavimus gamintojas laikosi visų taisyklių, tačiau maisto kokybė paskutiniu metu išties pablogėjo. Sulaukiame pagrįstų nusiskundimų – tėvų pretenzijų, ir patys ne akli esame. Yra patiekiama skanių sriubos, salotų, tačiau norėtųsi sveikesnio maisto.“

Savo ruožtu žinią apie mėnesio pabaigoje planuojamus pradėti maisto reidus mokyklose Vilniaus Fabijoniškių mokyklos direktorius Vytas Karsokas sutiko ramiai: „Tokių tikrinimų tikrai nesibaiminame, gali lankytis, tikrinti. Jokių nusiskundimų dėl maisto nesulaukiame. Ta įmonė, kuri gamina maistą, daro pakankamai kokybiškai, skaniai.“

Taiko naują modelį

Nors ir šiandien į mokyklą užsukti kvietė ir Kauno rajono Raudondvario gimnazijos vadovė Vaida Trofimišinienė. „Esu rami, ir šiandien buvau valgykloje – kad tik visi būtų taip maitinami. Lyginant su kitomis mokyklomis, kuriose lankausi, manau, tikrai viršijame standartus.“

Raudondvario gimnazija – viena iš šešių mokyklų, kuriose pernai Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymu pradėtas taikyti naujas maitinimo modelis, kai moksleiviai patys bent iš dalies gali pasirinkti, ką dėtis į lėkštę. Taip lieka mažiau atliekų, be to, moksleiviai gali maitintis sveikiau.

„Tokį maitinimą siūlome nemokamą maitinimą gaunantiems vaikams, bet gali išbandyti ir kiti norintieji. Tai tikrai pasiteisino, projektas bus tęsiamas ir toliau įsigijus daugiau įrangos“, – sakė mokyklos direktorė.

Komentaras

Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė:

– Ir prieš dvejus, trejus metus organizuodavome tokias maitinimo vertinimo akcijas ugdymo įstaigose, tik ne tokio masto. Pačios įstaigos parodė susirūpinimą, pasitempė. Esame paruošę sveikatai palankesnius valgiaraščius, džiaugiamės, kad daugelis įstaigų jais naudojasi. Nes išties daugelyje ugdymo įstaigų dar likęs tarybinis „prieskonis“ – pagrindiniai produktai išlieka bulvės, balti miltai, manų kruopos, batonas, saldinti gėrimai. Kad ir buvo prieš porą metų sumažinta cukraus ir druskos kiekis gaminamuose patiekaluose, uždrausta naudoti iš dalies hidrintus riebalus, vis dėlto virėjos, pavyzdžiui, druskos pagal savo skonio receptorius įdeda. Taigi pokyčiams reikia laiko. Turi keistis ir personalas, patys virėjai turi norėti valgyti sveikiau. Turėtų būti ir privalomi virėjų mokymai.

Kiekviename mieste savivaldybė nustato skiriama pinigų sumą maitinimui darželiuose ir lopšeliuose. Žiūrint į mokyklas, kurios pačios maitina už tam tikrą sumą, ir kai ateina gamintojas „iš šalies“, kaina išties gali stipriai skirtis. Mokykla gali maitinti už du eurus ir už tą sumą jai nereikia uždirbti. Kai ateina verslas, problema tampa už tuos pačius du eurus ir pamaitinti, ir uždirbti. Šiaip atsižvelgiant į mūsų ruoštus valgiaraščius esam paskaičiavę, kad naudojant vidutinės klasės žaliavą, iš esmės telpama į kainas, kurios šiandien galioja Lietuvoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"