Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Dėl pensijų reformos kyla į naują mūšį

 
2018 07 17 10:30
Mykolas Majauskas: „Vis keičiame pensijų kaupimo sistemą, nors ji turėtų būti stabili ir patikima.“
Mykolas Majauskas: „Vis keičiame pensijų kaupimo sistemą, nors ji turėtų būti stabili ir patikima.“ Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Paskutinėmis Seimo pavasario sesijos dienomis priimtai pensijų reformai siūloma užkarda – opozicijos atstovai žada kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Jo bus prašoma išaiškinti, ar pertvarka neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Pakeitimus inicijavę valdantieji savo ruožtu graso dar vienu parlamentiniu tyrimu.

Seimo opozicijos atstovai šią savaitę tikisi surinkti 29 parlamentarų parašus po kreipimusi į KT dėl pensijų sistemos reformos, turinčios įsigalioti nuo kitų metų, atitikties Konstitucijos nuostatoms. Aiškinama, kad pertvarka priimta skubotai, išsamiai nediskutavus, o tam tikri jos aspektai galbūt yra antikonstituciniai.

Opozicija kritikuoja ir kitas paskutinėmis Seimo pavasario sesijos dienomis priimtas reformas – mokesčių, sveikatos priežiūros įstaigų tinklo.

Konservatoriai žada viską atšaukti

Kaip tvirtino vienas kreipimosi į KT iniciatorių parlamentaras Mykolas Majauskas, Konstitucijos sergėtojų bus prašoma pateikti išvadas dėl kelių reformos aspektų, kurių svarbiausias – piliečių teisėti lūkesčiai. „Vis keičiame pensijų kaupimo sistemą, nors ji turėtų būti stabili ir patikima. Jeigu įstatymui įsigaliojus paaiškės, kad kokie nors dalykai yra neteisėti, bus padaryta didelė žala visai kaupimo sistemai, o tai dar labiau sumenkins žmonių pasitikėjimą antra pakopa“, – dėstė jis.

M. Majausko teigimu, KT turėtų atsakyti, ar su pagrindiniu šalies įstatymu neprasilenkia ketinimai privalomai gyventojus įtraukti į privatų pensijų kaupimą ir leisti „Sodrai“ tapti vienintele anuitetų mokėtoja.

Opozicija kritikuoja ir kitas paskutinėmis Seimo pavasario sesijos dienomis priimtas reformas – mokesčių, sveikatos priežiūros įstaigų tinklo. Parlamento Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis tikino, kad į valdžią atėję konservatoriai atšauks „valstiečių“ reformas. Kalbėdamas apie priimtą mokesčių pertvarką jis sakė, kad nors nuo kitų metų kiekvienas uždirbsime daugiau, bet valstybės biudžetas dėl to 2019-aisiais neteks 320 mln. eurų, o po trejų metų – 2 mlrd. eurų.

„Neduok Dieve, krizė, jei kas nors krestels Lietuvos ar pasaulio laivą. Neturime rezervo, jokios pagalvės, ant kurios galėtume kristi ir kuri mus apsaugotų. Dabar galime pasakyti, kad mes, atėję į vadžią, „valstiečių“ reformas atšauksime, nes kito kelio nėra“, – teigė G. Landsbergis.

Pribrendę pokyčiai

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno nuomone, kolegų ketinimai dėl pensijų reformos kreiptis į KT rodo, kad jie galbūt nesupranta, kokius pakeitimus planuojama įgyvendinti. Jis svarstė, kad taip opozicija siekia atkreipti į save dėmesį. Kita vertus, parlamentaras įžvelgė ir galimą atstovavimą privataus sektoriaus interesams.

S. Jakeliūnas nesiėmė prognozuoti, ar KT imtų vertinti pensijų reformą. Jo manymu, prieš keletą metų antrojoje pensijų kaupimo pakopoje įsigalioję pokyčiai nebuvo optimalūs, juos reikėjo tobulinti. „Problemos visiems tarsi ir aiškios, bet ne visi nori priimti tuos pokyčius arba juos supranta. Jeigu būtų likę taip, kaip yra dabar, anksčiau ar vėliau gal ir dabartiniai pensininkai būti inicijavę kreipimąsi į KT ar dar kur nors, nes jų interesai yra pažeidžiami, iš jų lėšų yra finansuojama antroji pakopa. Kitas dalykas – didžioji dalis antrojoje pensijų kaupimo pakopoje dalyvaujančių žmonių netampa jos pensininkais. Apie 90 proc. ir daugiau jų gauna vienkartinę išmoką. Tuo metu jų „Sodros“ pensija sumažėja. Jų interesai yra pažeidžiami. Jeigu opozicijoje kam nors neaišku, kad tai yra esminės problemos, kurias reikia spręsti, tenka tik apgailestauti“, – pabrėžė parlamentaras.

Gabrielius Landsbergis: „Neduok Dieve, krizė, jei kas nors krestels Lietuvos ar pasaulio laivą. Neturime rezervo, jokios pagalvės, ant kurios galėtume kristi ir kuri mus apsaugotų.“

Be to, S. Jakeliūnas užsiminė, kad jeigu grupė Seimo narių kreiptųsi į KT, jis Seime inicijuotų parlamentinį tyrimą ir aiškintųsi, kaip atsirado antroji pensijų kaupimo pakopa ir kas dėl jos darė įtaką politikams nuo 2002 metų iki dabar. Būtų telkiamas dėmesys į 2012–2013 metų laikotarpį. „Jeigu kas nors manys, kad yra pažeistos jų teisės, svarstysiu galimybę inicijuoti tyrimą, kaip pensijų fondų verslas darė įtaką politinei sistemai, sprendimams per žiniasklaidą, pavyzdžiui, pirko laidas“, – tikino jis.

Nutrauks „Sodros“ pervedimus

Seimas birželio pabaigoje palaimino pensijų kaupimo sistemos pokyčius. Jais atsisakoma „Sodros“ įmokos dalies pervedimo į pensijų fondus, keičiama privataus kaupimo formulė, o pensijų anuitetų mokėtoja numatoma paskirti išimtinai „Sodrą“. Reformos šalininkų teigimu, naujovės padės sutvarkyti pensijų sistemą, atsiejant privatų kaupimą pensijų fonduose nuo kaupimo „Sodroje“. Kritikai tvirtina, kad pertvarka tik apsunkins būsimų pensininkų padėtį.

Pensijų kaupimo pertvarkos planas numato, kad kitąmet „Sodros“ pervedimai į antros pakopos fondus bus nutraukti, tačiau po 1 proc. sumažinus „Sodros“ įmoką ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, gyventojams bus sudaryta galimybė šias lėšas skirti privačiam pensijų kaupimui. Pertvarkant sistemą bus atsisakoma 2 proc. „Sodros“ įmokų pervedimų į antros pakopos pensijų fondus ir nustatoma nauja kaupimo formulė (4+2). Įmoką sudarys 4 proc. pensijų kaupimo dalyvio pajamų ir 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio priemoka iš valstybės biudžeto. Po mokesčių konsolidacijos, kai atlyginimai popieriuje išaugs, kaupimo procentai šiek tiek keisis, ir kaupimo formulė bus tokia: 3 proc. asmens atlyginimo ir 1,5 proc. valstybės parama nuo VDU dydžio. Pagal priimtus pakeitimus nuo 2019-ųjų sausio visi dabartiniai kaupiantieji ir nekaupiantieji iki 40 metų bus įtraukti į pensijų kaupimą, suteikiant teisę pasakyti „ne“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"