Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Dėl MMA didinimo iki 400 eurų laužomos ietys

 
2017 09 20 16:15
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vyriausybei siūlant nuo kitų metų minimalų atlyginimą (MMA) didinti iki 400 eurų, profsąjungos ir darbdaviai neturi vieningos nuomonės. Profesinės sąjungos mano, jog 400 eurų yra per mažai – minimali alga po kelerių metų turėtų siekti 500 eurų, tuo metu darbdaviai mano, jog 400 eurų yra per daug ir nori, kad MMA nepriklausytų nuo politikų valios.

„Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis mano, jog pats laikas MMA susieti su vidutiniu atlyginimu, panaikinant politikų įtaką minimalios algos keitimui.

Vyriausybė rugsėjo pradžioje Trišalei tarybai pasiūlė nuo 2018 metų MMA didinti 20 eurų iki 400 eurų. Profsąjungos ir darbdaviai tuomet pareikalavo, kad Vyriausybė pateiktų daugiau argumentų, kodėl minimalią algą reikia kelti būtent tiek.

Premjero patarėjas Lukas Savickas BNS teigė, jog Trišalės tarybos posėdyje ketvirtadienį bus pateiktas argumentuotas pasiūlymas.

„Vyriausybė mano, kad MMA turėtų augti iki 400 eurų, nes toks dydis siektų 48 proc. vidutinio darbo užmokesčio ir neviršytų vidutinio atlyginimo augimo prognozių. MMA didėtų 5,3 proc., o numatoma, kad vidutinis atlyginimas kitais metais augs 6,2 procento“, – kalbėjo L. Savickas.

Anot jo, MMA neturi viršyti 50 proc. vidutinio atlyginimo, nes tai sukeltų problemų šalies konkurencingumui.

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė mano, kad 400 eurų yra per mažai.

„400 eurų yra tarpinė stotelė. Yra tokia darbo užmokesčio politikos komisija prie Trišalės tarybos ir ji jau seniai konstatavo, kad yra visos prielaidos didinti MMA. BVP ir darbo našumas auga, o nedarbas mažėja. Tie kriterijai įvykdyti (...) Mes suprantame, kad neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) klausimą sprendžia Seimas, bet jam klausimą teikia Vyriausybė. Jeigu NPD bus 380 eurų, tai visai kitaip atrodo minimali alga“, – kalbėjo G. Gruzdienė.

Jos teigimu, profsąjungos taip pat nori matyti planą, kad MMA 2020 metais galėtų pasiekti 500 eurų.

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas BNS teigė, jog Trišalės tarybos posėdyje jis neketina pritarti siūlymui MMA kelti iki 400 eurų – norima, kad MMA didinimas taptų nepriklausomas nuo politikų.

„Mūsų mintis yra tokia, kad norime depolitizuoti minimalios algos klausimą ir norime matyti penkerių metų perspektyvą. Artimiausiame posėdyje mes tikrai nepritarsime 400 eurų ne dėl to, kad tai būtų labai daug, bet dėl to, kad norime visą procesą sukonstruoti, kad tai būtų ne politinio intereso, o ekonominio ir socialinio būtinumo mechanizmas“, – tvirtino D. Arlauskas.

Jo teigimu, darbdaviai dar nėra sutarę, kaip galėtų atrodyti depolitizuotas MMA peržiūros procesas.

„Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis sako, kad MMA keitimo klausimą depolitizuoti galima, MMA susiejant su vidutiniu atlyginimu – ji turėtų siekti maždaug 50 proc. vidutinio atlyginimo ir būtų keičiama vieną kartą per metus.

„Mano nuomone, nereikia čia nei ekonomistų, nei politikų nuomonės šiuo klausimu. Yra daugelyje valstybių atlikti moksliniai tyrimai, koks minimalus atlyginimas nekenkia užimtumui ir valstybės konkurencingumui, o koks jau pradeda kenkti. Ta kartelė, dėl kurios niekas nesiginčija, yra apie 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Man keista, kad Lietuva niekaip negali priimti sutarimo, kad nustatytų, jog MMA sudarys 50 proc. praėjusių metų vidutinio užmokesčio“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Ekonomisto nuomone, toks modelis leistų verslui lengviau planuoti išlaidas, mažiausias pajamas gaunantys gyventojai jaustų, kad jų atlyginimai didėja kartu su ekonomikos augimu, o politikams nebeliktų galimybių daryti įtaką.

Jis pridūrė, kad pasiūlymas MMA kelti iki 400 eurų yra geras, nes iš esmės atitinka 50 proc. vidutinio atlyginimo rodiklį.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis paskaičiuotas darbo užmokestis, išskyrus individualias įmones, antrąjį šių metų ketvirtį buvo 838,7 euro.

Pernai liepą MMA padidėjo 30 eurų iki 380 eurų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"