Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Dėl mažo kritulių kiekio senka Lietuvos upės

 
2015 08 05 16:00
LŽ archyvo nuotrauka

Dėl mažo kritulių kiekio nuseko didžiosios Lietuvos upės, hidrologai teigia, kad greičiausiai jos seks dar labiau, tačiau pavojinga situacijos nelaiko.

Labiausiai nuseko didžiausios upės – Nemunas ir Neris, kurios prasideda Baltarusijoje, ten šią vasarą taip pat dominuoja sausringi orai.

„Dabar situacija yra nekokia – nusimato labai šilti sausi orai pusę rugpjūčio mėnesio, praktiškai nebus lietaus, todėl dauguma upių gali nusekti“, – BNS sakė Hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis.

Neries vandens lygis pastaruoju metu buvo žemesnis už vidutinį daugiametį liepos mėnesio vandens lygį, tačiau stabilus.

Nemune situacija prastesnė – vandens lygis jame labai žemas. Ties Druskininkais nuo liepos 8 dienos, ties Nemajūnais nuo liepos 18 dienos, o Kaune nuo liepos 19 dienos vandens debitas yra sumažėjęs iki gamtosauginio – minimalus, kuris reikalingas, kad būtų užtikrinamos minimalios ekosistemų gyvavimo sąlygos.

Pakelti vandens lygį Nemune būtų įmanoma Kauno marių sąskaita: paprastai tvenkiniuose susikaupia pavasario potvynio vanduo, kurį, esant reikalui, galima vėliau išleisti. Tačiau šiemet potvynio nebuvo, todėl tvenkiniuose papildomo vandens taip pat nėra. Kauno mariose vandens lygis irgi yra ties kritine riba.

Pasak A.Kajučio, tikėtina, kad iki gamtosauginio debito vanduo nuseks ir kitose Lietuvos upėse – vandens lygis gali nukristi dar apie 15 centimetrų.

„Kai upės labai nusekusios, pavojinga gyviesiems organizmams, kurie gyvena vandenyje: ir mikroorganizmams, ir aukštesnėms rūšims, žuvims, tačiau svarbiausias dalykas yra vandens kokybė: jeigu vanduo yra švarus, nėra tokia didelė blogybė mažas jo kiekis“, – kalbėjo hidrologas.

Jo teigimu, dabar gera ar labai gera yra trečdalio Lietuvos upių vandens kokybė. Jis ragina tausoti karščio alinamą gamtą ir stengtis kuo mažiau vandenį teršti.

Hidrometeorologijos tarnyba šią savaitę prognozuoja rekordinius šių metų karščius, kurie sieks 35 laipsnius karščio. Atvėsimo artimiausiu metu neprognozuojama.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"